- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-885-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00027-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 28 d. priimtą nutarimą Nr. 95-546 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. M. nuteistas 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo (Landgericht Essen) nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, 25 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį (trylika nusikalstamų veikų) 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo nuosprendžiu D. M. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.
3. Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2020 m. rugsėjo 28 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-546 nutarta taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, bausmės atlikimo metu šios rizikos balai sumažėjo nuo 47 iki 22 balų pagal OASys metodiką. Neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai – už pavyzdingą elgesį jis buvo skatintas, buvimą pataisos įstaigoje įprasmina dirbdamas bei mokydamasis, turi galimybę įsidarbinti išėjęs į laisvę, glaudžiai bendrauja su artimaisiais, palaiko teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį remiančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Padaryta išvada, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad ir ateityje bus laikomasi įstatymų ir nenusikalstama.
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad gali toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad bausmės tikslai jau pasiekti. D. M. bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, siekiant finansinės naudos, padarymą. Be to, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 27 dienos, kuri yra reikšminga įvertinus nuteistojo padarytų nusikaltimų mastą, teisingumo principą ir sėkmingos probacijos siekį. Padaryta išvada, jog D. M. pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Šalies argumentai
6. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis D. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytą nusikaltimą, tokiu būdu bausdamas jį antrą kartą už tą pačią veiką. Tai prieštarauja ne tik Baudžiamajam kodeksui, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nevertinamas nuteistojo elgesys iki nuteisimo, šiuo atveju turi būti atsižvelgiama, kaip nuteistasis atlieka bausmę, ko jis siekia bei kokie yra pataisos proceso rezultatai. Skundo autorius nesutinka, kad šiuo metu dar nėra pasiekti bausmės tikslai, dėl ko jam neleidžiama atlikti bausmę švelnesnėmis sąlygomis. Iš tiesų, paleidus jį lygtinai, valstybė sutaupytų lėšų, nes probacija kainuoja žymiai pigiau, nei realus asmens kalinimas.
6.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad jo požiūris į ankstesnį savo paties elgesį pasikeitė, jis suprato ir įvertino netinkamus ankstesnio gyvenimo aspektus. D. M. teigimu, jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus, o šių kriterijų atitikimas kartu yra ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Viso bausmės atlikimo metu jis nėra gavęs jokių nuobaudų, kas rodo jo siekį taisytis, keistis tinkama linkme. Šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namuose. Praktika rodo, jog nė vienas iš Pusiaukelės namų lygtinai paleistas nuteistasis nebuvo sugrąžintas atgal į pataisos namus.
6.3. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas įvertino jam likusios neatliktos bausmės dalį, nors įstatymų leidėjas tokio vertintino kriterijaus nėra įtvirtinęs. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos padeda išsaugoti nuteistųjų socialinius ryšius, darbo įgūdžius, padeda neatitrūkti nuo visuomenės ir laikmečio. Po ilgo kalinimo resocializacijos procesas tampa sudėtingu, o kartais ir neįmanomu. D. M. pažymi ir tai, kad savaitgaliais lankosi namuose, nustatytų reikalavimų nepažeidinėja. Apylinkės teismo nutartis, kuria priimtas jam nepalankus sprendimas, yra grindžiama prielaidomis ir abejonėmis, todėl prašoma ją pripažinti šališka.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į nuteistojo gynėjo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo šio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti formalieji bei materialieji pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra tai, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią įstatyme įtvirtintą laisvės atėmimo bausmės dalį, o materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Visais atvejais teismui turi susiformuoti pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai.
10. Nors D. M. mano atitinkantis visus BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau teisėjų kolegija gali pritarti tik tam, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalusis kriterijus taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau jo daroma pažanga nesudaro pagrindo manyti, kad jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 116-552 nurodoma, jog D. M. šiuo metu tęsia bausmės atlikimą Pravieniškių pusiaukelės namuose, lengvojoje nuteistųjų grupėje. Be to, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, į darbovietę vyksta nuosavu automobiliu. Kartą per savaitę D. M. laisvu nuo darbo metu leidžiama grįžti į namus iki dviejų parų, taip pat 2020 m. rugpjūčio 24 d. – 2020 m. rugsėjo 4 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Nuteistajam laisvai judant Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės pažeidimų nefiksuota. D. M. palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, be to, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, aktyviai dalyvauja įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, yra tris kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir gerą darbą. Teigiamai vertinama ir tai, kad nuteistasis pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo D. M. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai jį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, tačiau atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog D. M. daro akivaizdžią ir įtikinančią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Grįsdamas šią išvadą, apygardos teismas pažymi, kad apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šią pažangą atspindi ir jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais. Šiuo atveju skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad D. M. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 22 balai, tačiau statinių ir dinaminių taškų santykis nenurodytas, todėl nėra objektyvios galimybės įvertinti, kokia kryptimi ir kaip intensyviai keičiasi dinaminių balų pokytis.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą (anksčiau neteistas), tačiau priešingai nei teigiama Socialinio tyrimo išvadoje, jo elgesiui yra būdingas nusikalstamų veikų modelis, kas didina jo asmenybės pavojingumą visuomenei, t. y. D. M., veikdamas organizuotoje grupėje, vogė prabangias „Mercedes“, „BMW“, „Porsche“ markės transporto priemones, naudodamas specialias priemones, skirtas šių transporto priemonių atrakinimui – diapozono retransliatorių ir modifikuoto dažnio skaitiklį. Iš viso įvykdyta trylika vagysčių, automobilių vertė siekė nuo 10 000 Eur iki 120 000 Eur. Taigi, nusikaltimai, kuriems buvo iš anksto kruopščiai ruošiamasi, buvo daromi siekiant finansinės naudos, greito ir lengvo praturtėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad D. M. niekada neturėjo problemų dėl smurtinio elgesio ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, todėl šios aplinkybės nėra reikšmingos ir sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija itin atidžiai įvertina nuteistojo darbinę motyvaciją, galimybę įsidarbinti bei sąžiningai pragyventi iš gaunamo darbo užmokesčio. Pateiktos medžiagos duomenimis iki nuteisimo D. M. dirbo Lietuvoje, taip pat užsienyje – (duomenys neskelbtini). Darbai buvo keičiami dėl netenkinančio gaunamo darbo užmokesčio, darbinės aplinkos. Galiausiai nuteistasis išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur specializavosi prabangių automobilių vogime. Šios aplinkybės rodo, jog pastovių, stabilių darbo santykių D. M. niekada neturėjo, jis dažnai keitė darbovietes, nes gaunamas darbo užmokestis nei Lietuvoje, nei užsienyje vis neatitiko skundo autoriaus lūkesčių, kas patvirtina, jog darbui nuteistasis yra išrankus ir save vertina kaip išskirtinai vertingą darbuotoją, kuriam turi būti mokamas didelis atlyginimas. Jo paties teigimu, iš karto po mokyklos baigimo (pabaigė (duomenys neskelbtini) technologinę mokyklą ir įgijo apskaitininko profesiją kartu su viduriniu išsilavinimu) jis išvyko į Angliją, vėliau į Norvegiją, tačiau visur esamos darbo sąlygos jo netenkino, todėl grįžo į Lietuvą. Pagal turimą apskaitininko profesiją jis niekada nedirbo, jokios kitos profesijos įgyti nesiekė. Bausmės atlikimo metu D. M. pradėjo dirbti tik 2019 m. gruodžio 16 d., t. y. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, tačiau akivaizdu, jog ilgalaikių darbo santykių su šia įmone nesieja, nes paleistas lygtinai planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Darbovietę planuoja keisti dėl didesnio darbo užmokesčio, kas patvirtina, jog nuteistojo noras siekti kuo didesnės materialinės naudos nėra sumažėjęs. Ši aplinkybė neleidžia teisėjų kolegijai tikėtis, jog būdamas laisvėje nuteistasis tenkinsis gaunamu atlyginimu ir neieškos papildomų, neteisėtų uždarbiavimo būdų.
15. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad D. M. palaiko socialinius ryšius su žmona ir nepilnamečiais vaikais, taip pat tėvais ir uošviais, kurie visi gyvena Lietuvoje. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo (Landgericht Essen) 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, D. M. buvo nurodęs, jog Lietuvos Respublikoje neturi artimųjų, su kuriais galėtų palaikyti ryšius, todėl prašė neperduoti jo Lietuvos Respublikai (2019 m. birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartis). Be to, D. M., vengdamas bausmės atlikimo Lietuvoje, aiškino, kad Lietuvos Respublikoje yra asmenų, norinčių jam pakenkti, tačiau ir šis teiginys nepasitvirtino, šiuo metu nuteistasis teigia, kad pakeitė draugų ratą ir didžiąją laiko dalį skiria bendravimui su šeimos nariais ir santykių puoselėjimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra manipuliatyvus ir duomenis apie save bei šeimos narius pateikia pagal susidariusią situaciją iš jam palankesnės pusės. O tai verčia abejoti ir kitų nuteistojo skundo teiginių pagrįstumu (dėl požiūrio į ankstesnį elgesį pasikeitimų, dėl netinkamų ankstesnio gyvenimo aspektų supratimo ir įvertinimo).
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ženklus nuteistojo elgsenos teigiamas pokytis stebimas tik 2020 metais, t. y. būtent šiais metais (liepos mėnesį) jis perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę, jam taip pat leidžiama grįžti iki dviejų parų per savaitę į namus, kartą suteiktos dešimties dienų kalendorinės atostogos. Tai, kad D. M. geba laikytis nustatytų taisyklių bei apribojimų, liudija apie tinkamą bausmės atlikimą, tačiau tai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju taikomos drausminės nuobaudos bei griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Esant teigiamam nuteistojo elgesiui, bausmės atlikimas pataisos įstaigoje turi būti švelninamas palaipsniui, t. y. D. M. pirmiausiai privalo įrodyti, kad yra vertas jam šiuo metu Pusiaukelės namuose taikomų lengvatų, o tik paskui tikėtis lygtinio paleidimo taikymo. Trumpas nuteistojo bausmės atlikimo lengvojoje grupėje laikas (mažiau nei penki mėnesiai) neduoda pagrindo išvadai, kad jis jau yra pasiruošęs gyventi laisvėje, prižiūrimas Probacijos tarnybos darbuotojų. Šiame kontekste nevertinamas nuteistojo skundo teiginys, jog, paleidus jį lygtinai, valstybė sutaupytų lėšų, nes probacija kainuoja žymiai pigiau, nei realus asmens kalinimas. Visais atvejais bausmės vykdymas nuteistajam valstybei kainuoja atitinkamas lėšas, tačiau tokiu būdu garantuojamas visuomenės saugumas, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas. Tuo pačiu pažymėtina, jog bausmės atlikimas Pusiaukelės namuose visiškai netrukdo nuteistiesiems išsaugoti turimų socialinių ryšių bei darbo įgūdžių, priešingai, ši įstaiga ir buvo įkurta tam, kad padėtų kalintiems asmenims neatitrūkti nuo visuomenės gyvenimo bei lengviau resocializuotis.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas visapusiškai įvertinus D. M. asmenybę bei jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą. Tai, kad priimtas sprendimas netenkina nuteistojo lūkesčių, nėra jos šališkumą ar nepagrįstumą patvirtinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. M. vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.