- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-03
- Bylos Nr.
- 1A-475-133-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-133/2008
2008 m. rugsėjo 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (ašniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d. – galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš S. B. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 3022,4 Lt., Valstybinio SDFV naudai priteista 613,32 Lt. žalos atlyginimo.
Iš S. B. nukentėjusiojo E. B. naudai priteista 8000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad 2007-07-07, laikotarpyje tarp 21 ir 22 val., (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj., esančių gamybinių pastatų teritorijoje, t.y. viešoje vietoje dėl mažavertės dingsties, dėl chuliganiškų paskatų, matant pašaliniasm asmenims, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas ir tuo šiurkščiai pažeisdamas viešėją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, tyčia kumščiais sudavė E. B. ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, ne mažiau kaip 2 kartus savo galva smūgiavo į nukentėjusiojo galvą, ne mažiau kaip 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimą, galvos sumušimą, muštines žaizdas ir nubrozdinimus galvoje, kraujosruvas veide, nubrozdinimus kakle, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė 150 Lt. vertės nukentėjusiojo striukę.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-06-02 nuosprendį pakeisti ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės kaltę pripažino, gailisi. Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, neturėjo gynėjo, netinkamai pasirinko gynybos poziciją, neteisingai vertino aplinkybes, todėl tai įtakojo teismą padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos neturtinės žalos bei sutarė dėl tolesnio žalos atlyginimo. Teismas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nepagrįstai jį įvertino labiau kaip neigiamą asmenybę, neatsižvelgė į jauną amžių, teigiamą charakteristiką iš darbovietė, kas padėtų jį apibūdinti kaip teigiamą asmenybę.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo S. B. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis S. B. neginčija kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su BK 75 str. netaikymu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teismo nustatyta, kad S. B. padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du apysunkiai nusikaltimai, ir iš kurių vieno sankcijoje numatyta areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų Teismas nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo S. B. atžvilgiu tinkamai paskirta žymiai švelnesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis už nurodytų apysunkių nusikaltimų padarymą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, apsvarstė ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nuodugniai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir su nuteistojo asmenybe. Vertindamas S. B. padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė į jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į teigiamas ir neigiamas kaltininko asmenybės savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikaltimų padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimų padarymo, ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino padarytą žalą.
Iš bylos medžiagos, matyti, kad teismas nuteistojo S. B. baudžiamojoje byloje svarstydamas, ar atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgė į jo asmenybę, tai, kad kaltės nepripažino, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme keitė parodymus, žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė, liudytojai S. B. charakterizuoja kaip cinišką ir žiaurų žmogų bei apibūdina kaip asmenį, linkusį pažeidinėti teisės normas, atsižvelgė jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo - S. B. nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino ketvirtadalį neturtinės žalos tik byloje priėmus nuosprendį ir teismui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė jo nusikalstamų veikų pobūdį bei laipsnį - nusikaltimai smurtiniai, jais kėsintasi į žmogaus sveikatą, nuosavybę, konflikto iniciatorius buvo pats nuteistasis, jis niekieno neišprovokuotas nukentėjusiajam sudavė smūgius į pavojingą ir jautrią sužalojimams žmogaus kūno vietą – galvą.
Kaip matyti iš S. B. charakterizuojančių duomenų, matyti, jog dirba vos keturis mėnesius ir darbovietė jau laiduoja dėl jo elgesio, bet tai yra nepakankamas pagrindas nuteistąjį vertinti, kaip asmenį linkusį daryti išvadas dėl savo neigiamo elgesio ir siekiantį pasitaisyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis anksčiau jau buvo teistas už netyčinį nusikaltimą. Be to, jo atžvilgiu buvo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujanti BK 38 str., įtariant BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu, o taip pat ir į tai, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo baustas administracine tvarka už chuliganizmą. Tai aplinkybės, kurios apibūdina asmenį per keturis metus, todėl pagrįstai galima teigti, kad išvadų dėl įstatymų laikymosi nuteistasis nepadarė. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai), tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pirmos instancijos teismo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta.
Teismas, šioje byloje svarstydamas S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir pagrįstai jam bausmės vykdymo neatidėjo. Be to, pabrėžtina ir tai, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam.
Teisėjų kolegijos nuomone, BK 75 str. nuostatos nepažeistos, vienerių metų laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti S. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Nuteistojo skundo motyvas, jog dėl gynėjo neturėjimo pasirinko netinkamą gynybos poziciją, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistajam buvo išaiškintos kaltinamojo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str.. Nuteistasis patvirtino, kad teises suprato, pageidavimo ar noro turėti gynėją nepareiškė. Be to, pirmosios instancijos teisme pradėjus teisminį įrodymų tyrimą ir prokurorui perskaičiuos kaltinamąjį aktą, nuteistasis išsamiai išdėstė savo poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų (T1, b.l. 177). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis gynėjo atsisakęs ir teise į gynybą nesinaudojo savo noru.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.