Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-01-06 · Civilinė byla Nr. 2S-231-460/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-06
Bylos Nr.
2S-231-460/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06471-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Bronius Valius, Virginija Nijolė Griškevičienė
Kreditorius
S. P.
Suinteresuotas asmuo
E. V., A. N.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-231-460/2011Teisėjas R. Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-06471-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija 129.1; 129.19.3 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi išieškotojo S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-03 nutarties civilinėje byloje Nr. P2-3759-676/2010 pagal antstolės Vidos Daugirdienės prašymą dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys E. V. (skolininkas), A. N. (kreditorius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė V. Daugirdienė teismo prašė patvirtinti 2010-05-06 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0004/09/01786, kuriuo antstolė perdavė skolininkui E. V. nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties 2,9100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojui S. P. už 34 600 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-03 nutartimi antstolės prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-17 ir 2009-08-17 nutartyse žemės sklypo įkainojimas buvo nurodytas 840 000 Lt. Šių teismo nutarčių pagrindu antstolė vykdė vykdomąsias bylas. Teismas padarė išvadą, jog antstolė, susipažinusi su gauta UAB „Aidila“ 2009-07-22 išvada dėl žemės sklypo rinkos vertės, kuri beveik dešimt kartų mažesnė, nei buvo nurodyta hipotekos skyriaus nutartyse, privalėjo imtis papildomų veiksmų realiai turto vertei nustatyti, nes toks šio turto įkainavimas negalėjo nesukelti antstolei abejonių. Antstolė privalėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Turtą išieškotojui perdavus už nepagrįstai mažą žemės sklypo vertę, būtų pažeisti tiek skolininko E. V., tiek pastarojo kito kreditoriaus A. N. interesai. Teismas konstatavo, kad antstolė netinkamai taikė turto įkainojimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Be to, antstolė net penkis kartus skelbė skolininkui priklausančio žemės sklypo varžytynes, kaskart joms neįvykus ir išieškotojui atsisakius priimti neparduotą daiktą, mažindama sklypo kainą. Pripažinus paskutiniąsias varžytines neįvykusiomis, perdavė išieškotojui S. P. žemės sklypą už 34 600 Lt. Šiuo antstolė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, kad išieškotojui atsisakius paimti iš antrųjų varžytinių neparduotą turtą, turtas grąžinamas skolininkui ir pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui (CPK 723 str. 1, 3 d.). Išieškotojui S. P. atsisakius paimti jam perduodamą turtą antstolei paskelbus antrąsias varžytines neįvykusiomis, antstolė turėjo vadovautis CPK 722 str. 2 d., 723 str. reikalavimais. Teismas konstatavo, kad antstolė, vykdydama antrąsias varžytines, netinkamai taikė turto nepardavimo iš antrųjų varžytinių pasekmes reglamentuojančias imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl vėlesni antstolės veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu išieškotojas S. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-03 nutartį panaikinti ir antstolės prašymą tenkinti, t. y. patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą. Nurodo, kad priverstinio vykdymo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, proceso šalys buvo laiku ir tinkamai informuojamos apie kiekvieną antstolės veiksmą. Teismo posėdžio metu pats skolininkas patvirtino, jog gavo visus dokumentus iš antstolės, kad jam buvo išaiškinta galimybė įvertinti parduodamą turtą. Kodėl skolininkas šia teise nepasinaudojo, posėdžio metu jis negalėjo paaiškinti. Vykdymas vyko metus laiko, skolininkas privalėjo aktyviai dalyvauti procese, galėjo pasinaudoti teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją. Tik posėdžio metu skolininkas pasakė, kad neva turi pirkėją, tačiau jo duomenų teismui nepateikė, nenurodė, kad pirkėja būtų sumokėjęs pinigus į teismo depozitinę sąskaitą. Teismas rėmėsi nepagrįstai sukelta turto kaina 840 000 Lt, nemotyvuotai nurodė, kad UAB „Aidila“ įvertinimas – 90 000 Lt yra per maža kaina. teismas nepagrįstai pateisino skolininko pasyvumą ir pažeidė išieškotojo interesus ir lūkesčius.

Atsiliepimas

Atsiliepime skolininkas E. V. prašo turto perdavimo akto netvirtinti ir skirti ekspertizę turto kainai nustatyti. Nurodo, kad areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma, antstolio tiesioginė pareiga, kurią antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nepriklausomai nuo to, kad nagrinėjamu atveju nei skolininkas, nei išieškotojas dėl antstolio atlikto įkainojimo neprieštaravo, antstolis pats privalėjo papildomų priemonių imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertei nustatyti. Teismui sukėlė abejonių turto įkainojimas, kuris aštuonis kartus mažesnis nei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, todėl teismas ir nepatvirtino turto perdavimo akto.

Atsiliepime suinteresuotas asmuo A. N. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir ekspertizę turto kainai nustatyti. Nurodo, kad 2008-11-24 paskolos sutarties pagrindu paskolino E. V. 50 800 Lt. 2009-06-09, vadovaudamasis CK 4.196 str. 1 d. 1 p. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl įkeisto turto, t. y. 2,9 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), arešto. Sutarties pasirašymo dieną šio žemės sklypo vertė buvo 840 000 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-09 priėmė nutartį Nr. 232-1N/2009 areštuoti įkeistą daiktą. Skolininkui per vieno mėnesio terminą skolos negrąžinus, kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolė pasakė, kad yra pirminis hipotekos kreditorius S. P., kurio reikalavimai turi būti patenkinti pirmiau. Turto perdavimas pirminiam hipotekos kreditoriui yra neteisingas, kadangi žemės sklypas yra per mažai įvertintas. Šalia esantis 2,75 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) šiuo metu pardavinėjamas už 1 155 000 Lt. Būtų neteisinga perduoti didesnį žemės sklypą už 35 000 Lt. Taip būtų pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės, o nesąžiningai patenkintas tik S. P. reikalavimas.

Antstolė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog prisideda prie S. P. atskirojo skundo, apelianto nurodytais motyvais. Nurodo, kad teismo posėdžio metu skolininkas patvirtino, jog VĮ Registrų centro nurodyta žemės sklypo vertė yra dirbtinai sukelta, nes tuo metu buvo galimybė gauti paskolas ir buvo būtina, kad įkeičiam turto vertė būtų kuo didesnė. Reali įkeisto žemės sklypo vertė 90 000 Lt buvo nustatyta specialistų UAB „Aidila“, todėl antstolei negalėjo kilti abejonių dėl neva neteisingai mažos turto kainos – įvertinimo metu rinkoje už tiek buvo atliekami pirkimo–pardavimo sandoriai. Akivaizdu, kad net ši turto kaina buvo per didelė, nes pirkėjų neatsirado nė vienose varžytynėse. teismas neteisingai nustatė, kad antstolė pažeidė teisės normas po antrųjų varžytynių negrąžinusi turto savininkui, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos kreditoriui netaikomos CPK 723 str. numatytos atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolė V. Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/09/01786, pradėtą pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-17 nutartį Nr. 146-2N/2009 iš varžytinių parduoti už skolą įkeistą turtą – 2,9100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį E. V., nurodant jog įkeisto daikto įkainojimas 840 000 Lt, išieškotojas S. P. (vykd. byla Nr. 0004/09-01786, b. l. 4). Antstolė taip pat vykdo ir vykdomąją bylą Nr. 0004/09/02126, pradėtą pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-17 nutartį Nr. 232-2N/2009 iš varžytinių parduoti už skolą įkeistą turtą – tą patį žemės sklypą išieškotojo A. N. naudai (vykd. byla Nr. 0004/09-02126, b. l. 2). 2009-07-22 patvarkymu antstolė turto vertės rinkos nustatymą pavedė atlikti UAB „Aidila“, nurodydama, jog įkeitimo momentu nustatyta turto vertė 100 000 Lt neatitinka šiandieninės rinkos kainos, o priverstinio vykdymo eigoje areštuotas turtas turi būti įvertintas šiandienine rinkos kaina. UAB „Aidila“ 2009-07-22 pateikė išvadą dėl turto vertės, kad žemės sklypo rinkos vertė 2009-07-22 yra 90 000 Lt. Žemės sklypo pirmosios varžytinės už pradinę 90 000 Lt kainą antstolės paskelbtos 2009-11-03, antstolės 2009-11-03 patvarkymu konstatuota jog varžytinės neįvyko, ieškotojas S. P. atsisakė turtą perimti. Antrosios varžytinės paskelbtos 2010-01-06 už pradinę 72 0000 Lt pardavimo kainą, antstolės 2010-01-06 patvarkymu konstatuota jog jos neįvyko, išieškotojas S. P. prašė tęsti varžytines. Antstolė 2010-01-11 paskelbė žemės sklypo trečiąsias varžytines už 57 600 Lt pradinę kainą 2010-02-18. 2010-02-18 aktu antstolė paskelbė varžytines neįvykusiomis, išieškotojas S. P. atsisakė paimti turtą už pardavimo kainą. Ketvirtosios varžytinės paskelbtos 2010-03-25 už pradinę 43 200 Lt kainą, 2010-03-25 patvarkymu varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, išieškotojas S. P. atsisakė perimti turtą už pardavimo kainą. Penktosios varžytinės paskelbtos 2010-05-04 už pradinę 34 600 Lt kainą, antstolės 2010-05-04 patvarkymu varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, išieškotojas S. P. pateikė prašymą perduoti jam iš varžytinių neparduotą turtą už pradinę 34 600 Lt varžytinių kainą.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto ir antstolės argumentais ir atmeta skolininko E. V. ir jo kito jo kreditoriaus – A. N. – atsiliepimų argumentus.

Byloje nėra ginčo, kad priverstiniame vykdymo procese realizuojamo žemės sklypo savininkas E. V. turėjo galimybę pasinaudoti visomis savo, kaip skolininko, teisėmis, tame tarpe, įstatymo nustatyta tvarka (CPK 681 str. 3 d.) reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ar surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str.). Skolininkas buvo pasyvus ir šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Antstolės pavedimu realizuojamo žemės sklypo įvertinimas buvo atliktas kvalifikuoto vertintojo, todėl dėl nustatytos žemės sklypo 90 000 Lt rinkos vertės antstolei abejonių nekilo. Įvykusios penkerios varžytynės, kurių metu taip ir neatsirado žemės sklypo pirkėjų, tik patvirtina, kad vertintojas nenustatė per žemos sklypo kainos. Šiuo metu skirti ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti nėra prasmės, nes iš penkerių varžytynių matyti, kad žemės sklypo niekas nepirko net už pradinę 34 600 Lt kainą. Neprotinga manyti, kad jei antstolė būtų pardavinėjusi žemės sklypą už VĮ Registrų centro nurodytą vidutinę rinkos vertę (840 000 Lt), rezultatas būtų kitoks. A. N. nurodyta aplinkybė, kad greta skolininko esantis kitas žemės sklypas pardavinėjamas už 1 155 000 Lt neįrodo konkretaus E. V. žemės sklypo vertės, taip pat nereiškia, kad tas kitas žemės sklypas bus parduotas brangiau. A. N. manant, kad E. V. žemės sklypas vertas dešimt kartų daugiau, nei kaina už kurią jis buvo perduotas išieškotojui S. P., jis galėjo pats įsigyti šį žemės sklypą dalyvaudamas varžytinėse arba CPK 704 str. pagrindu susitarti su skolininku. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad priverstinio vykdymo procese skolininkui priklausančio žemės sklypo nustatyta vertė nebuvo per maža ir antstolė nepažeidė areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 681 str.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad antstolė, vykdydama antrąsias varžytines, netinkamai taikė turto nepardavimo iš antrųjų varžytinių pasekmes reglamentuojančias imperatyvias įstatymo nuostatas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004 (Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 23, 2005 m. 1.6 Dėl CPK 723 straipsnyje numatytų atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmių netaikymo hipotekos kreditoriui) išaiškino, kad pakartotinio išieškojimo nukreipimo į tą patį turtą ribojimas vienerių metų terminu taikomas hipotekos kreditoriui, kaip ir visiems kitiems kreditoriams, neatitiktų hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, paskirties. Hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto neginčo tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esmė – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas. Kadangi tol, kol nėra realizuotas įkeistas turtas, įstatymas nesuteikia teisės hipoteka apsaugoto reikalavimo patenkinti, nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą bendra tvarka, išieškojimo iš įkeistojo turto suvaržymas CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu neatitiktų tikslų, siekiamų užtikrinant prievolės įvykdymą hipoteka, CK 1.5 straipsnio 4 dalies ir 1.9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokiu atveju hipotekos kreditoriaus įstatymu įtvirtinta padėtis priverstinai išieškant skolą būtų vertintina ne kaip privilegijuota, bet kaip diskriminacinė. Kolegija konstatavo, kad dėl specifinės hipotekos kreditoriaus teisinės padėties nukreipiant išieškojimą į įkeistą daiktą, kurią nulemia jo įgyta subjektinė įkeitimo teisė, santykis su įkeistu daiktu, hipotekos kreditoriui netaikomos kitiems (ne hipotekos) kreditoriams CPK 723 straipsnyje numatytos atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir antstolės prašymas dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti.

Antstolės prašymą tenkinti – patvirtinti antstolės Vidos Daugirdienės 2010-05-06 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0004/09/01786, kuriuo išieškotojui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už 34 600 Lt perduotas skolininkui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties 2,9100 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėBronius Valius