- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-123-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13249-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. L., V. M., E. M., Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys J. L., V. M., E. M., Valstybinė mokesčių inspekcija, kuria buvo išspręstas praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja V. M. pareiškimu prašė pratęsti jai, kaip įstatyminei įpėdinei, terminą palikimui priimti, mirus jos tėvui I. M. a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškime nurodė, jog jos motina M. M. yra mirusi, santykiai su tėvu I. M. buvo nutrūkę po tėvų skyrybų, greičiausiai dėl to, kad motina buvo prisiteisusi išlaikymą. Tėtis turėjo kitą šeimą, gyveno ūkyje. 2006 m. rudenį pareiškėjai buvo pranešta, kad tėvas mirė. Nuvykus į laidotuves suinteresuoti asmenys davė suprasti, kad tėvas mėgo išgerti ir todėl negalėjo užgyventi jokio turto. Palaidojus tėvą, pareiškėja į notarą nesikreipė, nes buvo įtikinta, kad tėvas negalėjo turėti turto. Praėjus keleriems metams tolimi giminaičiai paaiškino pareiškėjai, kad jos tėvas turėjo žemės, gyvenamąjį namą, laikė gyvulius ir jai priklauso šio turto dalis kaip įstatyminei įpėdinei. Pareiškėjai pasikreipus į notarą, 2013-11-06 ji buvo informuota, kad po I. M. mirties užvesta paveldėjimo byla, dėl palikimo kreipėsi jo sutuoktinė E. M., dukra J. L. ir sūnus V. M., jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Šie asmenys žinojo, kad I. M. turi dukrą iš pirmos santuokos, tačiau to sąmoningai nenurodė bei pateikė neigiamai jos tėvą charakterizuojančias žinias, kad pareiškėja nepretenduotų į likusį turtą ir nebūtų mažinama jų paveldimo turto dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. L., V. M., E. M. atsiliepimu prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjos V. M. ir suinteresuotų asmenų J. L. ir V. M. tėvas bei E. M. sutuoktinis I. M. mirė 2006 m. Apie tėvo mirtį suinteresuoti asmenys pareiškėjai pranešė, ji dalyvavo laidotuvėse. Santykiai tarp suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos buvo neblogi. Pareiškėja ne kartą lankėsi I. M. ūkyje jam gyvam esant, taip pat svečiavosi po jo mirties, tai liudija, kad ji žinojo apie tėvo turėtą turtą. Pareiškėjos argumentai, kad suinteresuoti asmenys sąmoningai nenurodė, kad pareiškėja yra įstatyminė įpėdinė nėra reikšmingi, nes įstatyminis įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir kiekvienas įpėdinis palikimą turi priimti asmeniškai pats ar per atstovą. Aplinkybė, kad pareiškėjai esą nebuvo paaiškinta koks galėjo likti turtas po tėvo mirties nelaikytina svarbia priežastimi termino pratęsimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos savo atsiliepime nurodė, kad nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl I. M. palikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-24 nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjos suinteresuoto asmens J. L. naudai 1500 Lt, V. M. naudai 500 Lt advokato išlaidų. Teismas nustatė, kad I. M., miręs 2006-11-25, buvo pareiškėjos tėvas. Pareiškėja po tėvo mirties įstatymų nustatyta tvarka pavėlavo kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog nėra paveldimo turto. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodymas, kad ji nežinojo apie paveldimą turtą nerodo jos valios siekio priimti palikimą. Teisės į paveldimą turtą įgyvendinimą įstatymas sieja būtent su aktyviais įpėdinio veiksmais (CK 5.50 str. 1 d. ir 2 d.), ir nei įpėdinio pasvarstymai, nei kitos panašios priežastys negali sukliudyti paveldėjimo teisės realizavimo, jeigu tik tokią teisę šis siektų įgyvendinti. Pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų (teismui nepateikti įrodymai), siekdama įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teisių, ir praėjus tik daugiau nei 7 metams kreipėsi į teismą. Taigi, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį, kuria buvo atmestas jos prašymas pratęsti terminą palikimui priimti ir klausimą išspręsti iš esmės, pratęsti šį terminą ir pripažinti, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad teismas nevertino pareiškėjos byloje duotų paaiškinimų, kas šioje byloje laikytina svarbia priežastimi terminui praleisti. Teismas net nepasisakė, kad suinteresuoti asmenys buvo nesąžiningi, kuomet jie įtikino pareiškėją, kad jos tėvas turto neturėjo ir nenurodė jos kaip įpėdinės pildydami pareiškimą pas notarą. Pareiškėjai laiku kreiptis pas notarą buvo kliūtis jos įsitikinimas, kad tėvas turto neturėjo, visas turtas priklausė jo sutuoktinei. Bet koks apdairus asmuo būtų susidaręs nuomonę, kad tėvas turto negalėjo turėti ir nebūtų kilęs noras aiškintis apie tėvo turtą. Taip pat nurodė, kad teismas priteisė atstovavimo išlaidas, neatsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, įrodymų pateikimą, kokio sudėtingumo yra pateikti atsiliepimai į pareiškimą, juose nėra analizės, todėl turėtų būti peržiūrėtas atstovavimo išlaidų priteisimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys J. L., V. M., E. M. prašo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutarties atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, lėmusias termino palikimui priimti praleidimą ir pagrįstai netenkino pareiškimo. Pareiškėja žinojo apie jos tėvo I. M. mirtį, dalyvavo laidotuvėse, taip pat jai buvo žinoma, kad palikėjas turėjo ūkį, tačiau ji neišreiškė valios priimti palikimą. Pareiškėja beveik septynerius metus iki bylos nagrinėjimo teisme neatliko jokių veiksmų palikimui atsiradusiam po tėvo mirties priimti. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad suinteresuoti asmenys buvo nesąžiningi, nes sąmoningai nenurodė pareiškėjos, kaip dar vienos įpėdinės, kadangi tokia pareiga įstatyminiams įpėdiniams įstatyme nėra numatyta ir neleidžiama priimti palikimo už kitą. Pareiškėja turėdama visišką apsisprendimo laisvę, būdama nepakankamai rūpestinga ir atidi nesikreipė į notarą ir nepareiškė noro priimti palikimą. Nurodo, kad priteistų iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų dydis yra protingas ir sąžiningas, neviršija rekomenduojamų dydžių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį, kuria buvo atmestas jos prašymas pratęsti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po tėvo mirties. Su teismo nutartimi apeliantė nesutinka, nes teismas nepagrįstai jos nurodytas termino praleidimo priežastis palaikė nesvarbiomis, teigia, kad teismas visiškai nevertino suinteresuotų asmenų nesąžiningumo, kuomet ji buvo įtikinta, kad jos tėvas turto neturi ir šią aplinkybę ji laiko svarbia priežastimi terminui priimti palikimą pratęsti.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. numatyto trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaip svarbią priežastį palikimo termino pratęsimui nurodo tai, jog suinteresuoti asmenys ją įtikino, kad tėvas I. M. jokio turto nebuvo užgyvenęs ir po mirties jokio turto nepaliko, todėl ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos tvirtinimu, pareiškėjai yra nesąžiningi, nes nuslėpė nuo notaro faktą, kad yra dar kitų įpėdinių.
Pirmosios instancijos teismas nurodytas pareiškėjos aplinkybes laikė nesvarbia termino praleidimo priežastimi, todėl atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo palikėjo mirties praėjo ilgas laiko tarpas, o byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti esant labiau tikėtinu, jog pareiškėjai buvo ar turėjo būti žinoma apie tėvo palikimo egzistavimą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka, laiko ją teisiškai pagrįsta.
Kaip pareiškime nurodė pareiškėja, atvykus į tėvo laidotuves „suinteresuoti asmenys jai nieko neaiškino, koks turtas galėjo likti po tėvo mirties, tik davė suprasti, kad jis mėgo išgerti ir todėl jokio turto negalėjo užgyventi“. Toks teiginys įrodo, kad pareiškėjos niekas neįtikinėjo, o išvadas apie turto nebuvimą ji pasidarė pati. Šiuo atveju byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjai kaip įpėdinei įgyvendinti jos teises – kreiptis į notarą su pareiškimu (nepriklausomai nuo to turto yra ar ne), imtis priemonių sužinoti faktą, ar miręs tėvas turėjo turto.
Apeliantė skunde akcentuoja, kad jos santykiai su suinteresuotais asmeninis buvo blogi, jos vengdavo, netikri broliai ir seserys buvo ją atstūmę, nebuvo kalbama apie jokį turtą. Kaip minėta, vertindamas ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas atsižvelgia į tai, ar prašantysis pratęsti terminą buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėja nurodydama, kad suinteresuoti asmenys su ja nebendravo ir atstūmė, kaip atidus asmuo turėjo pasikliauti ne tik jų žodžiais, kad jokio turto tėvas neturėjo, o kreiptis dėl palikimo priėmimo ir įsitikinti tuo pati. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praėjus maždaug septyneriems metams po tėvo mirties, terminas praleistas ženkliai, o tai yra pagrindas vertinti apie pareiškėjos neketinimą realizuoti įpėdinės įstatyminių teisių. Toks pasyvus elgesys nėra pakankamai atidus, sąžiningas, pareiškėja neįrodė susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų veiksmų. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo pilnametė ir turėjo apsisprendimo laisvę domėtis giminės likimu. Vien ta aplinkybė, kad pareiškime suinteresuoti asmenys nenurodė kitų įpėdinių nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, nes įstatymas reglamentuoja pačių įpėdinių asmeninę pareigą kreiptis per nustatytą terminą palikimui priimti ir išreikšti valią dėl palikimo.
Apeliantės tvirtinimu, teismas nepagrįstai priteisė atstovavimo išlaidas, jų dydis nėra pagrįstas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys byloje naudojosi advokato teisine pagalba, už atsiliepimo į pareiškimą surašymą ir atstovavimą teisme jie sumokėjo advokatei 2000 Lt (b.l. 34, 50). Pirmosios instancijos teismas nurodytas išlaidas priteisė iš pareiškėjos motyvuodamas tuo, kad jos neviršija rekomendacinių išlaidų dydžių, nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tai reiškia, kad teismas pagal įstatymą turi teisę mažinti priteisiamas nurodytas išlaidas atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir neprivalo priteisti tokių išlaidų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Šiuo atveju iš apeliantės priteistos išlaidos yra mažesnės nei maksimalus rekomenduojamas jų dydis, jos priteistos atsižvelgiant į atsiliepimo parengimo turinį, dalyvavimą teismo posėdžiuose, mažinti jų teismui nebuvo teisinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.