- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- e2-1256-600/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26483-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios G. Š. personalinės įmonės „Brilanta“ atstovui bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tavix“ darbuotojui N. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios G. Š. personalinės įmonės „Brilanta“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė bankrutavusi G. Š. personalinė įmonė „Brilanta“ prašo priteisti iš atsakovo G. Š. 7 789,19 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą. Iš bankroto byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir finansinio reikalavimo duomenų matyti, kad prievolės ieškovei už jos savininką mokėti valstybinio socialinio draudimo mokestį ir privalomąjį sveikatos draudimą daug metų nebuvo vykdomos, į raginimus nereaguota, antstoliams nepavyko išieškoti piniginių lėšų. Bankroto byla iškelta tik 2018 metais, pačios kreditorės iniciatyva.
3. Ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai, balansas, sudarytas pagal nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo duomenis, bendrovės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratorei. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovė buvo nemoki jau nuo 1995 metų.
4. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovas ir savininkas, žinojo ar turėjo žinoti apie jo vadovaujamos bendrovės nemokumą ir privalėjo arba dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.
5. Atsakovo kaltė pasireiškė ir vadovo fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu.
6. Priteistiną žalą sudaro bankroto byloje patvirtinti ieškovės kreditorių kreditoriniai reikalavimai, nes ieškovė veiklą vykdė būdama nemoki.
7. Atsakovui G. Š. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (išsiuntus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Posėdžio metu teisėja pasiūlė ieškovės atstovui apsvarstyti galimybę pateikti į bylą papildomus ieškinį pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškovės atstovas atsisakė naudotis teise papildyti bylos medžiagą.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
9. Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės, kai vadovas nesilaiko pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
10. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taigi, įstatymas nustato juridinio asmens vadovui pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei esant nemokiai.
11. Vis dėlto, šios pareigos nevykdymas savaime nereiškia, kad bendrovės vadovas, laiku nesikreipęs į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kiekvienu atveju tokiais veiksmais padaro juridiniam asmeniui materialinę žalą. Siekdamas įrodyti žalos padarymo faktą, į teismą besikreipiantis bankrutuojantis juridinis asmuo privalo įrodyti, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose.
12. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vertindamas ar dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo atsirado žala, teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
13. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
14. Taigi, siekiant nustatyti, ar bendrovės vadovui nesilaikius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės kreditoriai patyrė žalą, būtina nustatyti bendrovės nemokumo momento pradžią, nes tik nuo to momento atsiradusi (padidėjusi) žala kreditoriams yra susijusi priežastiniu ryšiu su vadovo neteisėtais veiksmais, pasireiškiančiais imperatyvios pareigos pažeidimu.
15. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad G. Š. personalinės įmonės „Brilanta“ savininku nuo pat įmonės įregistravimo yra atsakovas G. Š.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2886-640/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00037-2018-6), ieškovei iškelta bankroto byla. Nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „Iš viešų registrų duomenų matyti, kad G. Š. personalinė įmonė „Brilanta“ buvo įregistruota 1995 m. kovo 10 d., tačiau nuo to laiko iki bankroto bylos iškėlimo klausimo svarstymo, VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės duomenų (balanso) nei kartą neteikė. Taip pat, per nustatytą laikotarpį nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad įmonės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ar automobilių. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui 2018 m. kovo 2 d. duomenimis sudaro 7 723,45 Eur.“
16. 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai; teismas nustatė, kad ieškovė turi vieną kreditorę – VSDFV Vilniaus skyrių su 7 789,19 Eur finansiniu reikalavimu. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
17. Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės finansinę padėtį, jos skolas, darbuotojų kiekį nuo įmonės įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo. Šiuos duomenis, įrodinėdama, kad atsakovas padarė bendrovei žalos, turėjo pateikti ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovui siūlyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Be kita ko, tokias aplinkybes galėjo patvirtinti ir viešųjų registrų duomenys, kiti viešai prieinami duomenys, tačiau ieškovė šių duomenų teismui neteikė (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 178 straipsnis). Nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes esą ieškovė buvo nemoki nuo pat 1995 metų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (CK 6.246 straipsnis).
18. Taip pat pabrėžtina, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teisinė forma yra individuali įmonė, atsakovas neprivalėjo teikti finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui, jei kitaip nėra nurodyta ieškovės įstatuose, o įrodymų, kad ieškovės įstatuose yra nustatyta tokia pareiga, byloje nėra (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalis, CPK 178 straipsnis).
19. Ieškovės argumentai, kad atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnis) atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovė nedetalizavo kokias fiduciarines pareigas ir kokiais konkrečiais veiksmais pažeidė atsakovas, o apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12 straipsnis).
21. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės bankrutavusios G. Š. personalines įmonės „Brilanta“ ieškinį atsakovui G. Š. atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.