- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- 1S-762-290/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- E. Ž.
- Advokatai
- Darius Karabinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko) ir Rimo Švirino,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. Ž. gynėjo advokato Dariaus Karabino skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. Ž. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 20 d. apie 11.35 val., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turint bendrą tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 7,734 g., bei šias narkotines medžiagas supakavo į du atskirus paketus, iš kurių viename pakete kartu su rudos spalvos medžiaga narkotinės medžiagos – heroino kiekis – 0,019 g, kitame pakete kartu su gelsvos spalvos medžiaga narkotinės medžiagos – heroino kiekis – 7,715 g., po to šiuos du paketus su juose esančiu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, patalpino į vieną bendrą paketą, kurį tolimesniam didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimui – permetimui į (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančią (duomenys neskelbtini), teritoriją bausmę atliekantiems nuteistiesiems, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko šis paketas su jame esančiu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu, nenustatyto tyrimo asmens buvo permestas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją bei kurį su jame esančiu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu, kurio bendra masė 7,734 g., 2016 m. vasario 20 d. apie 11.35 val., ant (duomenys neskelbtini) pataisos namų pastato stogo, esančio (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamajam E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant pagrindui manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų. 2017 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo išduotas Europos arešto orderis E. Ž. atžvilgiu, pagal kurį, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. Ž. buvo sulaikytas 2017 m. birželio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi palikta galioti ankstesnė 2017 m. sausio 4 d. nutartis, kuria E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių terminui, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. birželio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi šį kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar 2 mėnesiams. Kaltinamojo gynėjas Darius Karabinas skundžia šią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti E. Ž. švelnesnę kardomąją priemonę.Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad nėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo, kadangi sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali turėti įtakos skiriant suėmimą tik tuo atveju, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o gynybos nuomone, tokių duomenų byloje tikrai nėra pakankamai. Be to, pažymi, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į gynybos argumentus, kad E. Ž. turi pastovią gyvenamąją vietą, nors ir deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Jis dirba su verslo liudijimu, prižiūri senyvo amžiaus močiutę, t.y. saistomas stiprių socialinių ryšių. Skundo autorius pažymi, kad byloje buvo surašyti du tarnybiniai pranešimai apie E. Ž. gyvenamosios vietos nustatymą, kurių viename nurodyta, jog E. Ž. ankstesnėje gyvenamojoje vietoje negyvena, kitame nurodoma, kad pas močiutę L. Ž. jis lankosi labai retai, tad akivaizdu, kad tie pranešimai yra formalūs, močiutė kuri galėjo patvirtinti, kad anūkas pastoviai gyvena pas ją, net neapklausta, be to, neužklaustos kitos institucijos, kad nustatyti E. Ž. gyvenamąją vietą. Skunde taip pat nurodoma, kad prijungimui prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo pateikta avialinijų informacija apie E. Ž. skrydžius, informacija apie verslo liudijo įsigijimą 2016 ir 2017 metais, posėdžio metu E. Ž. nurodė apie įsiskolinimų dengimą visai eilei antstolių, deklaracijos pateikimą VMI, mokesčių mokėjimą, kas akivaizdžiai rodo, jog E. Ž. nesislapstė ir faktiškai gyveno Lietuvoje jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje pas močiutę. Skunde nurodoma, kad teismo nurodytos nuostatos apie tai, kad E. Ž. turi ryšių užsienyje ir gali pasislėpti – šiai dienai yra visiškai netinkamos. Pažymi, jog lietuviai gali laisvai judėti Europos viduje, E. Ž. nurodė, kad turėjo darbą Vokietijoje, dėl ko pastoviai skrisdavo į šią šalį, t.y. jis legaliais būdais užsidirbdavo pragyvenimui, tad šios aplinkybės negali būti laikytinos kaip ryšių turėjimas siekiant pasislėpti. O atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, gynėjo manymu – nėra pagrindo manyti, kad E. Ž. bėgs ar slėpsis. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, skirti švelnesnę kardomąją priemonę, o prokuroras prašė skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą.Kaltinamojo E. Ž. gynėjo advokato Dariaus Karabino skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šių nuostatų taip pat turi būti laikomasi ir tęsiant suėmimą.Be to, suėmimas gali būti skiriamas ir tęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju E. Ž. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi E. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė tuo pačiu pagrindu, kuriuo ji ir buvo paskirta, t.y. nustatęs, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka, kad nurodytas pagrindas šiuo metu dar nėra išnykęs.Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad E. Ž. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė ir itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų, kuri žymiai viršija minimalią BPK numatytą gresiančios laisvės atėmimo bausmės ribą, kada gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė (BPK 122 straipsnio 8 punktas), tačiau įvertino ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo šeimyninę padėtį, sprendė gyvenamosios vietos klausimą, darbo santykius ir ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Kaip jau minėta ir ankstesnėse teismų nutartyse, pagrindą manyti, jog E. Ž. bėgs (slėpsis) sudaro tai, kad jis su Lietuva nėra saistomas tvirtais ryšiais – nei socialiniais, nei turtiniais ar darbiniais. Pats kaltinamasis nurodęs, jog gyvena ir dirba tai Lietuvoje, tai Vokietijoje, kur nuomojasi butą, ką iš dalies patvirtina jo pateikta skrydžių informaciją. Be to, jo motina gyvena Anglijoje, kur yra deklaruota ir jo paties gyvenamoji vieta. Nors skunde ir tvirtinama, kad E. Ž. gyvena Lietuvoje ir slaugo senyvo amžiaus močiutę, tačiau tą paneigia tie patys duomenys, kad kaltinamasis taip pat gyvena ir dirba užsienyje. Akivaizdu, kad esami ryšiai užsienyje, kaltinamojo šeimyninė padėtis (nevedęs, neturi vaikų), gyvenamosios vietos deklaravimas užsienio valstybėje, esamas teistumas užsienio valstybėje dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis medžiagomis, ir kitos aplinkybės, pagrįstai teismui leido pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą.Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjo skunde pateikti argumentai jau nagrinėti ne kartą, jis juos dėstė ir teikiant skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, taip pat ir teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, kuomet buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas. Teismai šias aplinkybes įvertinę priėmė pagrįstas nutartis, jokių naujų aplinkybių gynėjas skunde nenurodė, todėl teisėjų kolegijos manymu, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis E. Ž., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei taip trukdys procesui. Be to, pažymėtina, kad byla su kaltinamuoju aktu jau perduota teismui, kas įrodo apie byloje esančių duomenų pakankamumą manymui, jog būtent E. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o vien tai, kad kaltinamojo ir jo gynėjo netenkina teismo priimtas sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis yra nepagrįsta.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas E. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
kaltinamojo E. Ž. gynėjo advokato Dariaus Karabino skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.