Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-133-836/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-09
Bylos Nr.
1-133-836/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43415-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
S. I.
Nukentėjusysis
V. V.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-133-836/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43415-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.2.14.10.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 9 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorams Nerijui Gružauskui, Gintarui Jakštui,kaltinamajam S. I., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,nukentėjusiajam V. V.,vertėjai E. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. I., laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. spalio 30 d. 09.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, sulaužęs bevertę pakabinamą spyną, įsibrovė į V. D. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kur tyčia sudaužė V. V. priklausančio automobilio „VW Passat“, VIN numeris (duomenys neskelbtini), bendros 264 eurų vertės priekinį, galinį, priekinių durelių kairės pusės šoninį stiklus, abiejų galinių durelių šoninius stiklus, 189 eurų vertės du šoninius veidrodėlius, 825 eurų vertės priekinius žibintus, 40 eurų vertės vidinį veidrodėlį, supjaustė 200 eurų vertės keturias padangas, sulaužė 42 eurų vertės plastikines groteles, sugadino 83 eurų vertės galinę sėdynę, taip sugadino svetimą, V. V. priklausantį, 1 643 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis S. I. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad spalio 27 d., naktį, tarp vidurnakčio ir antros valandos, tai jau galėjo būti spalio 28 d., jis kartu su R. P., pastarojo automobiliu Mercedes, iš Kėdainių važiavo į Ventspilį, iš kur plaukė keltu į Švediją. Spalio 28 d. 10 val. keltas jau išplaukė. Jie išvyko naktį ir iki Ventspilio važiavo 5 valandas, ten dar 2-3 valandas laukė kelto išplaukimo, o į Švediją keltas išplaukė ryte. Švedijoje buvo metus laiko, dirbo ten. Apie garažą nieko papasakoti negali, to nepadarė, nes 28 dieną apie 9 val. ryto išvažiavo į keltą, pakeliui užsuko į parduotuves, dar dvi valandas laukė kelto ir išplaukė į Švediją, o spalio 26 ir 27 dienomis nakvojo pas draugą R. P.. Automobilio nedaužė, jei būtų tai padaręs, viską pasakytų. Nukentėjusiojo V. V. nepažįsta. Su G. B. porą kartų gėrė degtinę, konflikto dėl dokumentų su pastaruoju nebuvo. G. B. pažįsta 2-3 metus, susipažino su juo garažuose, tačiau su juo nebendravo, tik išgerdavo garažuose. Nepamena, kada jam buvo dingę dokumentai, bet prieš išvykstant į Švediją. Pasą keitė ir jį atsiėmęs, po poros dienų, išvyko į Švediją. Kaip jo kraujas atsirado garaže, nežino. Su G. B. garaže buvo spalio ar lapkričio mėnesį, tikriausiai lapkričio. Kuprinės su dokumentais nerado, nežino kur ji dingo. Mano, kad kuprinė galėjo dingti ten, kur gėrė. Ryte su G. B. ėjo kuprinės ieškoti į garažą. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad turi sveikatos problemų – avarijos metu patyrė galvos traumą, privalo nuolat tikrintis sveikatą. Dėl patirtos traumos turi problemų su atmintimi, nepamena žmonių vardų, telefonų numerių.

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad dar prieš karantiną pažįstamo paprašė surasti jam automobilį darbui. Jis parsivarė tą automobilį ir V. D. pasiūlė jį laikyti pastarojo garaže. Jis su pažįstamu G. B. tvarkė tą automobilį, pirko naujas detales, jas keitė. Spalio mėnesio pabaigoje, galimai 2020 m. spalio 30 d., penktadienį, apie 9 val., jam paskambino G. B. ir pasakė, kad rado išlaužtą garažo spyną, kad išdaužtas automobilio stiklas, matosi kraujo. Jis G. B. pasakė, kad garaže nebuvo. Kai jis atvyko į garažą, ten jau buvo V. D. ir policija, kurią išvietė G. B.. Pareigūnai paprašė apžiūrėti automobilį ir pasakyti kas padaryta, bet prašė nieko neliesti, klausinėjo ką jis įtaria, kada paskutinį kartą buvo garaže. Jis garaže buvo buvęs prieš kelias dienas – 2-3 dienas iki G. B. skambučio, gali painioti dienas, bet galimai 2020 m. spalio 27 ar 28 d. apie 16 val., nes buvo užsakęs naują detalę ir laukė kol ją atveš. Tuomet automobilis buvo sveikas. Nežino ar G. B. yra buvęs garaže be jo, bet jis pats garažo rakto neturėjo, raktą turėjo G. B.. G. B. prieš dieną buvo sakęs, kad pradės remontuoti mašiną, bet jis prašė palaukti, kol atsiųs detalę. Tarp spalio 27 d. ir 30 d. automobilis nebuvo remontuojamas. Automobilis garaže buvo apie mėnesį laiko, jis tik pradėjo jį remontuoti. Jis pats kraujo dėmių garaže nematė, tik kai parodė pareigūnai, tuomet matė kraują ant peilio. To peilio, kuris panašus į virtuvinį, anksčiau nebuvo matęs. Taip pat buvo pradurtos automobilio padangos. Byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes.

Liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamąjį S. I. pažįstą, ne kartą su juo vyko į užsienį. Į užsienį taip pat važinėja ir su kitais žmonėmis, ne visada su S. I.. 2020 m. spalio mėnesį kartu su kaltinamuoju vyko į užsienį keltu iš Latvijos. Kelto bilietų nerado, bet pamena, kad spalio 28 dieną užsakinėjo bilietus ir spalio 29 dieną turėjo išplaukti. Dar pamena, kad dvi dienos iki išvykimo, t. y. iki spalio 28 dienos, S. I. nakvojo pas jį sode (duomenys neskelbtini), kuris yra maždaug 5-6 km už Kėdainių. Jis sode negyvena, bet ten tvarkosi, o S. I. padėjo ir liko nakvoti. Jis pats naktimis išvažiuodavo, todėl S. I. naktimis likdavo vienas. Nežino ar S. I. naktį buvo išvykęs iš sodo. Byloje yra pateiktas minėto bilieto užsakymo lapas, o ne pats bilietas. Buvo karantinas, bilietus pirko ne internetu, dar jų nenorėjo įleisti į keltą, tai prisiprašė ir juos suformino kaip „fūristą“ ir kitą kartu važiuojantį asmenį. Garantuoja, kad pagal šį bilietą S. I. vyko kartu su juo. Nepamena ar tuo metu nekeitė kelionės datos. Išvykimą planavo anksčiau. Išplaukimas galėjo būti atidėtas spalio 29 d., bet ne vėliau, nes dėl darbo būtinai turėjo išvykti. Važiavo jo mašina. Dažniausiai iš namų išvažiuoja apie 24 val., o jei planuoja apsipirkti, tai išvažiuoja ir 21 val. Kelias ilgas, apie 360 km, be to, gali būti kelio darbų, todėl ir išvažiuoja anksčiau, kad nepavėluotų į keltą Ventspilyje.

Liudytojas V. D. parodė, kad turi garažą Lukšio gatvėje. V. V. paprašė G. B. paremontuoti jam mašiną, paruošti techninei apžiūrai, ir kai V. V. atvarė mašiną, jis G. B. davė garažo raktą, mašina buvo laikoma garaže, kur G. B. ją remontavo. Paskui jam paskambino G. B. ir pasakė, kad pamatė nulaužtą garažo spyną. Jam atėjus prie garažo, iškvietė policiją. Žino, kad G. B. su S. I. turėjo konfliktą, todėl G. B. manė, kad mašiną nuniokojo S. I.. Jis pretenzijų dėl nulaužtos spynos neturi, iš jo garažo niekas nedingo. Garaže jis matė kraują tik ant keltuvo. Keltuvas buvo rastas prie spintelės, nors jis jį laikydavo spintelėje ir anksčiau ant jo bei apskritai garaže kraujo nebuvo. Jis su G. B. garaže niekada nebuvo, pastarasis jam nesakė, kad su S. I. kažkada gėrė garaže. S. I. savo garaže jis nėra matęs. Įvykis galėjo būti 2020 m. spalio mėnesį, bet tiksliai neprisimena, kadangi G. B. ir anksčiau jo garaže tvarkydavo automobilius, jis pastarajam ir anksčiau yra davęs garažo raktą. G. B. liepos mėnesį tvarkė ir jo automobilį, dar kelis kartus rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo paėmęs raktus nuo garažo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. D. parodė, kad maždaug 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje leido pažįstamam V. V. pasinaudoti savo garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu garažų masyve (duomenys neskelbtini), mašinos remontui. V. V. netrukus į garažą atsivarė mašiną „VW Passat“ su vokiškais valstybiniais numeriais ir ten remontavosi, ruošėsi techninei apžiūrai. Garažas buvo rakinamas viena pakabinama spyna. Buvo žinoma, kad tą mašiną remontavo G. B.. 2020 m. spalio 30 d. ryte, apie 09.00 val., jam paskambino G. B. ir pranešė, kad nulaužta jo garažo pakabinama spyna, o viduje išdaužytas V. V. automobilis, stiklai, supjaustytos padangos. Jis iš karto atėjo iš namų, paskui atvažiavo ir V. V.. Matė, kad buvo išdaužyti beveik visi automobilio stiklai, paliktas tik vienas šoninis stiklas, supjaustytos visos padangos, sudaužytos priekinės lempos, nulaužyti abu šoniniai veidrodėliai, nulaužtas vidinis galinio matymo veidrodėlis. G. B. sakė, kad „turbūt bus čia to ruselio darbas, kur dokumentų ieškojo“. Jis suprato, kad G. B. kalba apie tokį rusą, kuris gimė ir gyveno Kėdainiuose, lankė rusų mokyklą. G. B. pasakojo, kad prieš porą dienų prieš šitą V. V. automobilio išdaužymą, G. B. gėrė alkoholį kartu su tuo rusu (duomenys neskelbtini)name, ir po to tas rusas pasigedo savo asmens dokumento, lyg tai teisių ar panašiai, ir tas rusas apkaltino G. B., kad šis pavogė. Bet G. B. sakė, kad neėmė to ruso dokumentų. G. B. sakė, kad turbūt čia tas rusas atkeršijo už tą konfliktą, nors mašina tai ne G. B., o V. V., bet tas rusas turbūt norėjo padaryti nuostolių, nes tikriausiai žinojo, kad G. B. ruošėsi remontuoti tą mašiną. Ar tas rusas buvo jo garaže, nežino. Pats tą rusą pažįsta iš matymo, ne vieną kartą yra matęs, jis laikinai buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini)name. Turto sugadinimo metu buvo išlaužta pakabinamos spynos auselė, bet dėl to jokia žala nepadaryta, jis pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 73-76).

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, išnaudojus visas galimybes apklausti liudytoją G. B., kitiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad rusą, kurio vardas yra S., pažįsta maždaug nuo 2020 metų spalio mėnesio, susipažino su juo per kitus pažįstamus ir kartu su S. gėrė alkoholį kelis kartus 2020 metų spalio mėnesį. Pirmą kartą gėrė su S. pastarojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, o paskui gėrė jo bute (duomenys neskelbtini). 2020 metų spalio mėn. pačioje pabaigoje, prieš kelias dienas iki V. D. garažo išdaužymo, jis su S. gėrė dviese. S. užmigo jo bute, paskui jis išėjo, o S. pasiliko jo bute, po to grįžęs namo S. neberado. Sekančią dieną S. pareiškė jam pretenzijas, kad dingo kuprinė, bilietai į Norvegiją ir pasas. Jis atsakė S., kad jo daiktų neėmė, bet S. juo netikėjo ir paskui dar su draugais atvažiavo aiškintis, tačiau nieko nepešė. Kai S. ėmė kaltinti jį dėl vagystės, tai S, žinojo, kad jis remontuos mašiną garaže Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. D.. Tada S. jam liepė atrakinti tą garažą, nes norėjo patikrinti, ar jis tame garaže nėra paslėpęs jo daiktų. Jie nuėjo dviese iki to garažo, kuriame jau stovėjo V. D. draugo V. V. automobilis „VW Passat“. S. buvo įėjęs į garažo vidų ir pats ieškojo savo kuprinės, ieškojo vaikščiodamas po garažą, žiūrėjo po lentynas, bet jos buvo atviros, todėl, kiek pamena, jis nieko nelietė, tik taip žiūrėjo. Žinojo, kad garaže yra automobilio keltuvas, kuris buvo V. D., ir tas keltuvas buvo padėtas atviroje lentynoje tarp kitų daiktų. Tada S. to keltuvo tikrai nelietė, nes ne to ieškojo. O paskui, sekančią dieną, 2020 metų spalio mėn. pabaigoje, ryte jis atėjo prie to garažo pradėti remontuoti V. V. automobilį, pamatė išplėštą spyną ir pastebėjo, kad buvo įsibrauta į garažo vidų. Pirmiausia paskambino pagalbos numeriu 112, paskui paskambino V. D. ir V. V.. Jie atvyko greitai, įėjus į vidų pastebėjo, kad smarkiai apgadintas V. V. automobilis, su tuo keltuvu išdaužyti beveik visi automobilio stiklai, priekiniai žibintai, šoniniai veidrodėliai, supjaustytos visos keturios padangos, o automobilio keltuvas buvo paimtas nuo lentynos ir gulėjo padėtas ant medinio darbastalio, ant to keltuvo buvo kraujo žymių, suprato, kad buvo daužyti stiklai su tuo keltuvu. Atvyko policija, surašė dokumentus, pasiėmė spyną. V. V. nebetaisė to automobilio, nes buvo per daug sugadintas. Įtaria, kad tai S. darbas, nes pastarasis buvo piktas ant jo ir tokiu būdu galėjo jam atkeršyti, nors tas automobilis ne jo, bet jis ko gero nerado kitų būdų kaip atkeršyti (1 t., b. l. 84-87).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2020 m. spalio 30 d. gautą V. V. pareiškimą apie tai, kad 2020 m. spalio 30 d. apie 09.00 val., jis atvykęs į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų masyve (duomenys neskelbtini), kuriame remontuojamas jo automobilis, rado apgadintą automobilį, išdaužytus stiklus, lempas, supjaustytas padangas. Padaryta 805 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 22-29).

2020 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve „(duomenys neskelbtini). Garažo durų dešinioji pusė pravira. Ant žemės guli pakabinama spyna, kurios lankelis sulenktas, ant lankelio prie dėžutės yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant pravirų garažo durų iš lauko pusės kabo audinio dalis - siūlas, kuris iš įvykio vietos paimtas. Garažo viduje yra mėlynos spalvos automobilis be valstybinių numerių. Kairėje automobilio stovi stalas, ant kurio yra metalinis keltuvas su raudonos spalvos dėme, panašia į kraują. Ant balto popieriaus ritinio, kabančio virš stalo, dešinėje yra raudonos spalvos lašas panašus į kraują. Automobilio visi stiklai išdaužyti, išskyrus priekinių durelių stiklus, visos automobilio padangos tuščios, ant kairėje pusėje esančių padangų matyti pjautinės žymės. Automobilio veidrodėlis kairėje pusėje sudaužytas, dešinėje - stiklas įdaužtas, atitrūkęs nuo korpuso. Viduje galinio matymo veidrodėlis nulaužtas. Ant priekinio stiklo prieš vairuotojo sėdynę matyti raudonos spalvos lašas panašus į kraują (1 t., b. l. 23-40).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas V. D. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, t. y. S. I., iš bendrų veido bruožų, iš akių, kaip tą patį rusą, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 77-81).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas G. B. atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 5, t. y. S. I., iš bendrų veido bruožų, kaip vyrą vardu S., apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 88-92).

2021 m. rugpjūčio 18 d. akistatos protokole nurodyta, kad tiek liudytojas G. B., tiek įtariamasis S. I. patvirtino savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 93-96).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-347462-21 užfiksuota, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis nuo keltuvo ir priekinio automobilio stiklo, padarytomis 2020 m. spalio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ir popierinio rankšluosčio, paimto 2020 m. spalio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 104-107).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pažymoje yra užfiksuota, kad atlikus biologinių pėdsakų, paimtų iš įvykio vietų Lietuvos Respublikoje, DNR analizių patikrinimą Švedijos DNR duomenų bazėje, nustatytas 15 lokusų sutapimas pėdsako ir asmens. Pėdsako identifikacinis numeris Lietuvos DNR duomenų registre yra: 432882 (t. y. kraujas ant dviejų tamponų ir popierinio rankšluosčio, mėg. Nr. 1-3), pateikta iš Kauno AVPK ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-43415-20, asmens identifikacinis numeris Švedijos DNR duomenų bazėje yra R025757-13 (1 t., b. l. 108-109).

Iš LKPB Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad iš Interpolo Švedijos nacionalinio biuro gautas pranešimas, kad Švedijos DNR Nr. R025757-13 priklauso S. I., gim. (duomenys neskelbtini). (Lietuva). Jo tapatybė nepatvirtinta. Šio asmens biologinis pėdsakas buvo paimtas 2013 m. lapkričio 4 d. byloje dėl neteisėto daikto disponavimo. 2013 m. lapkričio 7 d. ši byla buvo nutraukta. S. I. Švedijoje turi du teistumus (1 t., b. l. 112).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2237865-21 užfiksuota, kad ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, ir popierinio rankšluosčio rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su S. I. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. I. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10-20 (1 t., b. l. 119-121).

UAB „Stena Line“ 2021 m. gruodžio 8 d. pranešime nurodyta, kad nėra konkrečių duomenų, jog būtent S. I. keliavo „Stena Line“ keltu su keleiviniu bilietu 86583966, kadangi keleivių sąrašai, jų duomenys yra saugomi ribotą laikotarpį. Bilietas buvo pirktas ne S. I., bet R. P. vardu, internetinėje „Stena Line“ svetainėje, tačiau mokėtojas ir keleivis biliete nebūtinai turi būti tas pats asmuo (2 t., b. l. 184/2).

Byloje yra 2020 m. spalio 19 d. S. I. prašymas išduoti (pakeisti) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui, nes pasas prarastas (2 t., b. l. 44-46). Pase nurodyta išdavimo data – 2020 m. spalio 21 d. (2 t., b. l. 39), Migracijos departamento Kauno skyrius nurodė, kad pasas S. I. asmeniškai įteiktas 2020 m. spalio 23 d. (2 t., b. l. 184).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 250 Eur sumą, bet neviršija 12 500 Eur sumos.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis S. I., įsibrovęs į V. D. priklausantį garažą, tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiojo V. V. turtą – automobilį „VW Passat“, sudaužydamas priekinį, galinį, priekinių durelių kairės pusės šoninį stiklus, abiejų galinių durelių šoninius stiklus, du šoninius veidrodėlius, priekinius žibintus, vidinį veidrodėlį, supjaustydamas keturias padangas, sulaužydamas plastikines groteles ir sugadindamas galinę sėdynę, dėl ko nukentėjusiajam V. V. padaryta 1 643 eurų žala.

Nors kaltinamasis S. I. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę neigė ir aiškino, kad jis negadino svetimo automobilio ir net negalėjo to padaryti, nes išvyko į užsienį, o prieš tai dvi naktis nakvojo draugo sodyboje, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, jie prieštarauja kitiems bylos duomenims, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Kaltinamojo kaltę neginčijamai patvirtina specialistų išvados, kad įvykio vietoje ant keltuvo, automobilio priekinio stiklo bei popierinio rankšluosčio rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ir to kraujo genotipas sutampa su S. I. genotipu. Taigi, kaltinamasis buvo įvykio vietoje ir būtent jo kraujas buvo rastas ant sudaužyto automobilio priekinio stiklo, ant keltuvo, kuriuo galimai ir buvo sudaužyti automobilio stiklai, taip pat ir ant popierinio rankšluosčio ritinėlio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis S. I., aiškindamas įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus, jo paaiškinimuose yra prieštaravimų, o kai kurių dalykų jis apskritai negalėjo paaiškinti. Kaltinamasis neneigė, jog yra buvęs V. D. garaže, ten vartojo alkoholinius gėrimus su G. B., taip pat su pastaruoju ten ieškojo savo kuprinės, matė ten stovintį automobilį ir žinojo, kad jį remontuoja G. B.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aiškino, kad 2020 m. rudenį, gal rugpjūčio mėnesį, jis su G. B. gėrė alkoholį minėtame garaže, ir atidarinėdamas peiliu kažkokią konservų dėžutę, susižeidė savo kairės rankos didįjį pirštą ir ant žemės bėgo kraujas, tačiau bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis jau negalėjo paaiškinti kaip jo kraujas atsirado minėtame garaže, ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių dėl susižalojimo neminėjo. Visgi, kaltinamojo versiją, kad jo kraujas garaže galėjo atsirasti dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį, paneigia tiek liudytojų V. V. bei V. D. parodymai, kad garaže iki įvykio jokių kraujo dėmių jie nematė, taip pat ir G. B. parodymai, kad jam su S. I. garaže ieškant pastarojo kuprinės su dokumentais, S. I. garaže nieko nelietė, o keltuvas tuo metu buvo padėtas atviroje lentynoje tarp kitų daiktų, tačiau kitą dieną radęs išlaužtą garažą pastebėjo, kad keltuvas jau buvo paimtas nuo lentynos ir gulėjo padėtas ant medinio darbastalio, ant to keltuvo buvo kraujo žymių, todėl jis suprato, kad automobilio stiklai buvo sudaužyti su tuo keltuvu. Be to, ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad į kraują panašių dėmių buvo rasta ant spynos lankelio, metalinio keltuvo, balto popieriaus ritinio, priekinio automobilio stiklo, tačiau ant žemės, kaip kad nurodė kaltinamasis, kraujo dėmių nebuvo.

Kaltinamasis, aiškindamas, jog automobilio negalėjo sudaužyti, nes buvo išvykęs į Švediją, sunkiai prisiminė išvykimo datą, painiojosi dienose, tai aiškino, kad išvyko naktį, tai – ryte. Nors byloje ir yra pateiktas bilietų užsakymo lapas 2020 m. spalio 28 d. 10.00 val. vykti keltu iš Ventspilio Latvijoje į Nineshamną Švedijoje ir liudytoju apklaustas S. I. draugas R. P. garantavo, kad pagal minėtą bilietų užsakymą S. I. vyko kartu su juo į Švediją, tačiau kelionės bilietai su keleivių duomenimis į bylą nebuvo pateikti, pats R. P. nurodė, kad išplaukimas galėjo būti atidėtas spalio 29 dienai, o ir įmonės, prekiaujančios bilietais - „Stena line“ atstovė nurodė, kad nėra konkrečių duomenų, jog būtent S. I. keliavo „Stena Line“ keltu, pagal byloje esantį kelionės užsakymo numerį, kadangi keleivių sąrašai yra saugomi ribotą laikotarpį. Tačiau net ir galimai S. I. 2020 m. spalio 28 d. 10.00 val. išvykus keltu į Švediją, ši aplinkybė neįrodo, kad jis negalėjo padaryti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, kurios padarymo tikslus laikas nors ir nėra nustatytas, tačiau nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. spalio 30 d. 9.00 val., t. y. net apie 18 valandų iki kelto išvykimo. Pats nukentėjusysis V. V. nurodė, kad garaže buvo buvęs prieš kelias dienas – 2-3 dienas iki G. B. skambučio, patvirtino, kad gali painioti dienas, bet galimai ir 2020 m. spalio 27 d., ir tuomet automobilis dar buvo neapgadintas. Taigi, nukentėjusysis, nors ir tiksliai datos neprisiminė, tačiau paskutinį kartą neapgadintą automobilį jis matė dar iki kaltinamajam išvykstant į užsienį. Kaltinamasis tvirtino, kad spalio 26, 27 dienomis buvo draugo R. P. sodyboje, ką patvirtino ir liudytojas G. P., tačiau pastarasis taip pat nurodė, kad vakarais jis iš sodybos išvažiuodavo, todėl nežino ar S. I. naktį likdavo sodyboje ar kur nors išvykdavo. Be kaltinamojo draugo R. P., daugiau jokie asmenys negalėjo patvirtinti, kad kaltinamasis tikrai buvo sode ir padėjo draugui, ar juolab, kad naktis praleido būtent ten ir nebuvo niekur išvykęs.

Byloje taip pat nustatyta, kad tarp S. I. ir G. B. buvo kilęs konfliktas dėl dingusių dokumentų, kaltinamasis dėl to kaltino G. B., nors teisme ir nurodė, kad konflikto dėl dokumentų su G. B. nebuvo, tačiau taip pat nurodė esąs įsitikinęs, kad dokumentai dingo ten kur gėrė, t. y. vartojant alkoholinius gėrimus dviese su G. B. pastarojo bute. Be to, S. I. liepė G. B. eiti kartu dokumentų ieškoti į garažą, žinojo, kad ten G. B. tvarko automobilį, matė jį garaže, ir kaip pats patvirtino, tame garaže yra buvęs ir anksčiau. Liudytojas G. B. iškart įtarė, kad automobilį galėjo apgadinti būtent S. I., pastarojo įvykio vietoje išsakytą įtarimą girdėjo ir liudytojas V. D., kuris nurodė žinąs, kad G. B. su S. I. turėjo konfliktą dėl dingusių dokumentų. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. I. turėjo pretekstą prieš išvykstant į užsienį, kaip pats nurodė net vienerių metų laikotarpiui, galimai taip atkeršyti G. B. už dingusią kuprinę su dokumentais.

Taigi, teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, specialistų išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolą, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei akistatos protokolus, sprendžia, kad visi šie duomenys, kurie vieni kitus papildo, sujungti į vientisą loginę grandinę suteikia pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nukentėjusiojo V. V. automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia apgadino būtent kaltinamasis S. I.. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo tyčine veika sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad daužant automobilio stiklus, žibintus, pjaustant padangas bei kitaip niokojant automobilį, bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiajam padarė turtinę žalą.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad S. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 95-100), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2018 m. rugpjūčio 12 d., baudos nesumokėjęs (2 t., b. l. 107-111), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 113-115), Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 120). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnyje) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), kaltės nepripažino, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dalį ne mažesnę nei 1 000 eurų.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis V. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 053 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64). Nurodė, kad dėl įvykdyto nusikaltimo buvo apgadintas jo automobilis „VW Passat“ - išdaužti 264 eurus kainuojantys automobilio stiklai, išskyrus priekinių durelių dešinės pusės stiklą, sudaužyti abu 189 eurų vertės šoniniai veidrodėliai, salono viduje nulaužtas vidinis 40 eurų vertės galinio matymo veidrodėlis, supjaustytos visos keturios 200 eurų vertės padangos, išdaužti abu priekiniai 825 eurų vertės žibintai, sulaužytos plastikinės 42 eurų vertės grotelės, sugadinta galinė 83 eurų vertės sėdynė. Viso už detales padaryta 1 643 eurų turtinė žala, o remonto darbų vertė 410 eurų, todėl viso jam padaryta 2 053 eurų žala.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis - sudaužyti priekinis, galinis, priekinių durelių kairės pusės šoninis, abiejų galinių durelių šoniniai stiklai, šoniniai veidrodėliai, priekiniai žibintai, vidinis veidrodėlis, supjaustytos keturios padangos, sulaužytos plastikinės grotelės, sugadinta galinė sėdynė, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo, nustačius, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui esant realiam, nekeliančiam abejonių bei įrodytam bylos duomenimis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo S. I. nukentėjusiajam V. V. 2 053 eurų turtinės žalos atlyginimą, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. 16.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 11.20 val. (1 t., b. l. 157-163). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (paso, vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 33-38), kurios, išskyrus paso paėmimą, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – dokumento - paso, paėmimas, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą bei jam kartu su laisvės apribojimo bausme paskirtus įpareigojimus, kurių vykdymui reikalingas asmens dokumentas, panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, ir pasas grąžintinas kaltinamajam S. I..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sugadinta pakabinama spyna, audinio pavyzdys, stiklo šukės, biologinis pėdsakas nuo automobilio priekinio stiklo ir keltuvo, popierinis rankšluostis su biologiniu pėdsaku, S. I. seilių lyginamasis pavyzdys, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 122-127, kvitai B Nr. KA VPK 010972 ir Nr. KA VPK 010963), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 17,02 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis) ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 348,25 Eur (2 t., b. l. 165). Kaltinamajam teisinę pagalbą teikė advokatas Raimundas Gargasas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis sveikas, darbingo amžiaus, nurodė, jog nuolat uždarbiauja užsienyje, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti V. V. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalį ne mažesnę kaip 1 000 (vieną tūkstantį) eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. 16.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 11.20 val. (dvi paras, 1:2).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. 01800476, paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžiosė.

Kardomąją priemonę – dokumento - paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 9 d. ir S. I. grąžinti prie bylos saugomą pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. I. nukentėjusiajam V. V. 2 053,00 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt trijų eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš S. I. 17,02 Eur (septyniolikos eurų 2 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Iš S. I. priteisti 348,25 Eur (trys šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 25 centus) jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor bankas“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sugadintą pakabinamą spyną, audinio pavyzdį, stiklo šukes, biologinį pėdsaką nuo automobilio priekinio stiklo ir keltuvo, popierinį rankšluostį su biologiniu pėdsaku, S. I. seilių lyginamąjį pavyzdį, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (kvitai B Nr. KA VPK 010972 ir Nr. KA VPK 010963), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė