Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J. J. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3162-721/2015 pagal skolininkės J. J. skundą išieškotojui R. J., antstoliui S. D. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. S. D. 2015 m. rugpjūčio18 d. patvarkymu Nr. S010691 skolininkės skundą atsisakė patenkinti ir vadovaudamasis CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Nurodė, kad 2015-07-01 išieškotojas R. J. pateikė 2015-06-03 Skuodo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-32-884/2014 dėl 8688,00 Eur piniginės kompensacijos išieškojimo iš skolininkės J. J., nes skolininkė nepervedė teismo priteistos kompensacijos dalies, t. y. pažeidė prievolės įvykdymo terminus, kas traktuotina netinkamu prievolės vykdymu. Kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo, todėl tą pačią dieną buvo užvesta vykdomoji byla. Nurodė, kad skolininkei buvo išsiusti patvarkymas dėl turto deklaravimo, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju per 10 d. Terminas įvykdyti sprendimą geruoju pasibaigė, skolininkė iki nurodytos datos skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, nedeklaravo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl 2015 m. liepos 22 d. buvo pradėtos taikyti priverstinio poveikio priemonės – areštuotos lėšos banko sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė per nustatytą terminą gera valia skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, antstolio nuomone, jis pagrįstai taikė turto areštą ir areštavo lėšas. 2015-07-21 patvarkymu skolininkei tiesiog buvo paaiškinta ir nurodyta, kad ji turi pareigą pagal 2015-06-03 Skuodo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-32-884/2014 kompensaciją R. J. mokėti tiesiogiai jam arba į antstolio S. D. depozitinę sąskaitą. Antstolės E. M. kontoroje ji nėra skolininkė ir neturi nei skolininkės teisių, nei pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Skolininkės atstovė 2015-07-21 pranešimu antstolį S. D. informavo apie tai, kad skolininkė vykdo prievolę tinkamai, nurodė kokiu būdu prievolė yra vykdoma ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, o taip pat prašė nuimti areštus. Nors šis procesinis dokumentas buvo įvardintas kaip „pranešimas“, tačiau, atsižvelgiant į pranešimo turinį, akivaizdu, kad šiuo pranešimu antstolio buvo prašoma atlikti procesinius veiksmus vykdomojoje byloje, tai yra nuimti areštus, kas iš esmės atitinka priverstinio vykdymo veiksmų nutraukimą skolininkės atžvilgiu. A. S. D. skundžiamu patvarkymu atsisakė atlikti procesinius veikimus, tai yra nuimti areštą. Priešingai, nei teigiama teismo nutartyje, toks antstolio atsisakymas atlikti procesinius veiksmus nėra vien tik informacinio pobūdžio, o užkerta kelią skolininkei įgyvendinti savo teises vykdymo procese, tai yra gintis nuo dvigubo prievolės įvykdymo jos atžvilgiu.

2. Teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės analizuoja antstolio veiksmus, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tačiau šiuo atveju skundo esminis dalykas buvo ne vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumas, o antstolio atliekamų procesinių veiksmų pradėtoje vykdomoje byloje teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, nes visiškai netikrino antstolio S. D. atliekamų priverstinių skolos išieškojimo priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu teisėtumo, nors šie klausimai buvo esminis skundo dalykas.

3. Pateikdamas vykdomąjį raštą vykdyti, išieškotojas R. J. pateikė antstoliui S. D. melagingą informaciją apie tai, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, nors aplinkybes apie tai, kad jam priklausančios lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, yra vedamos į antstolės E. M. sąskaitą, jam buvo žinomos, juolab, kad vykdomasis dokumentas antstoliui buvo pateiktas tik 2015-07-01, o antstolės E. M. patvarkymas, kuriuo skolininkė buvo įpareigota visas R. J. priklausančias lėšas pervesti į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą, priimtas 2015-05-29. Nepaisant to, antstoliui S. D. aplinkybės apie tai, kad prievolė yra vykdoma tinkamai, paaiškėjo gavus 2015-07-21 skolininkės atstovės pareiškimą. Antstoliui žinant, kad prievolė yra vykdoma tinkamai, jis turėjo ir privalėjo imtis teisinių veiksmų, kad būtų apginti skolininko interesai nuo nepagrįsto išieškojimo. Tačiau antstolis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų nenutraukė, o priešingai, 2015-07-22 (tai yra sekančią dieną po pranešimo apie vykdomą prievolę pateikimo) priverstinai nurašė nuo skolininkės banko sąskaitos 1062,70 Eur. Tokie antstolio veiksmai negali būti pripažįstami teisėtais, todėl skundu ir buvo prašoma įpareigoti antstolį nutraukti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus bei grąžinti nepagrįstai išieškotas sumas.

4. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino vieną iš prievolės įvykdymo būdų, pagal kurį prievolė turi būti įvykdyta tik pačiam kreditoriui arba antstoliui, kuris vykdo išieškojimą. Tačiau šiuo atveju skolininkė pirmąsias įmokas pervedė į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą dar net nesant užvestos vykdomosios bylos antstolio S. D. kontoroje.

5. Kadangi antstoliui yra suteiktos teisės išieškoti skolą iš skolininko turto, esančio pas kitus asmenis, todėl antstolis inter alia atitinka įstatymo įpareigotą asmenį, kuriam galima įvykdyti prievolę CK 6.44 str. 1 d. prasme. Kadangi skolininkė privalėjo mokėti išieškotojui R. J. pagal teismo sprendimą, tačiau kitoje vykdomojoje byloje R. J. buvo skolininkas, todėl laikytina, kad prievolės įvykdymas sumokant mokėtinas sumas į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą, laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, todėl reikalauti skolininkės dar kartą įvykdyti prievolę R. J. negalima, nes prievolė jau buvo įvykdyta tinkamam asmeniui, tai yra antstolei E. M., vykdančiai išieškojimą iš R. J. turto.

6. Antstolė E. M. 2015-05-29 priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininkę visus R. J. vykdytinus mokėjimus pervesti į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą. Išieškotojas R. J. priimto patvarkymo neskundė, kas reiškia, kad sutiko, jog visos jam mokėtinos sumos būtų vedamos į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą. CPK 585 str. yra reglamentuotas antstolio reikalavimų privalomumas bei teisinė atsakomybė už reikalavimų neįvykdymą arba netinkamą vykdymą. Taigi, skolininkė privalėjo mokėti R. J. priklausančias sumas į antstolės depozitinę sąskaitą, kitoks prievolės vykdymas nebuvo galimas, nes priešingu atveju jai galėtų būti taikoma teisinė atsakomybė.

7. CK 6.44 str. 2 d. numatyta, kad prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti prievolės įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. Tai reiškia, kad R. J. faktiškai gavus prievolės įvykdymą, jis nebeturi teisės reikalauti prievolės įvykdymo. Skolininkė, vykdydama prievolę R. J., sumokėjo antstolei E. M. iki 2015-07-01 1448,10 Eur. Kadangi antstolės E. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kurioje yra išieškomas išlaikymo įsiskolinimas iš R. J., todėl skolininkei sumokėjus 1448,10 Eur antstolei E. M., tokia apimtimi R. J. įsiskolinimas sumažėjo, kas reiškia, kad faktiškai R. J. prievolės įvykdymą gavo, todėl antstolis S. D. nebeturi teisės tos pačios sumos išieškoti priverstinai.

8. Antstolės E. M. kontoroje yra išieškoma R. J. skola nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl šioje byloje kreditorinis reikalavimas yra aukštesnės eilės, nei antstolio S. D. vykdomojoje byloje, todėl išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti išieškomas iš R. J. mokėtinų lėšų, nepaisant to, kad tai nėra vienarūšiai reikalavimai. Neišieškojus išlaikymo iš R. J. mokėtinų lėšų, bus ir yra pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes R. J. išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vengia, nors gali teikti išlaikymą iš jam priteistos kompensacijos dalies.

1. Išieškotojas 2015-07-01 antstoliui S. D. pateikė 2015-06-03 Skuodo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-32-884/2014 dėl 8688,60 Eur piniginės kompensacijos išieškojimo iš skolininkės, nes ji nepervedė teismo priteistos kompensacijos dalies, t. y. pažeidė prievolės įvykdymo terminus, kas laikytina netinkamu prievolių vykdymu. Antstolis S. D., užvedęs vykdomąją bylą Nr. 0156/15/00959, išsiuntė patvarkymus skolininkei. Vykdant teismo sprendimą, antstolis areštavo skolininkės turtą 8688,60 Eur ribose, atliko priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, nes skolininkė prievolės laiku ir nustatytais terminais neįvykdė. CPK 586 str. nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Kadangi skolininkė geranoriškai nevykdė antstolio patvarkymo vykdyti prievolę, 2015-07-22 antstolis S. D. pagrįstai nuo skolininkės banko sąskaitos nurašė 1062,70 Eur.

2. Antstolio patvarkymas nėra vykdomasis dokumentas, o be vykdomojo dokumento vykdymo veiksmai yra draudžiami (CPK 586 str. 2 d.). Taigi, skolininkės veiksmai pagal antstolės E. M. patvarkymą nėra tinkamas prievolės mokėti priteistą kompensaciją išieškotojui R. J. vykdymas.

3. I. R. J. vykdydamas 2014-10-02 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartį, kuri buvo iš dalies pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-05 nutartimi, yra įpareigotas mokėti išlaikymą savo vaikams R. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. J., gim. (duomenys neskelbtini). Teismo nutartimi kiekvieno vaiko išlaikymui priteista po 115,85 Eur. Nuo 2014-12-24 R. J. privalo mokėti išlaikymą dviem vaikams, nes (duomenys neskelbtini) P. J. tapo pilnamečiu, todėl vaikų išlaikymui mokėtina suma 231,70 Eur/mėn. K. R. J. vidutinis darbo užmokestis yra 340 Eur, antstolių kontora iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoja apie 190 Eur kiekvieną mėnesį, tad išlaikymo pareigą išieškotojas, atsižvelgiant į jo finansines galimybes, vykdo tinkamai, ir jokiu būdu nevengia to daryti.

4. Faktiškai skolininkė, mokėdama lėšas antstolės E. M. kontorai, savo vaikams moka išlaikymą - lėšos grąžinamos kaip išlaikymas, kuris priteistas jos naudai ir šias lėšas antstolė E. M. užskaito kaip tinkamą kompensaciją išieškotojui. Iš esmės vyksta įskaitymas, tačiau įskaitymas išlaikymo išieškojime negalimas (CPK 687 str. 4 d.). Išieškotojas nesutinka su tokiu įskaitymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad antstolio S. D. kontoroje buvo priimtas vykdyti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. vykdomasis raštas, pagal kurį išieškotojo R. J. naudai yra vykdomas 8688,60 Eur skolos išieškojimas iš skolininkės J. J., per mėnesį sumokant po 724,05 Eur kiekvieno mėnesio pirmąją dieną, pradedant nuo 2015-06-01.

Byloje taip pat nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje buvo priimtas vykdyti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. vykdomasis raštas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš R. J..

Apeliantė teigia, kad vykdydama priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimą iš vaikų tėvo R. J., antstolė E. M. 2015-05-29 priėmė patvarkymą dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui (nagrinėjamojoje byloje išieškotojui) R. J. priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą. Vykdydama šį patvarkymą J. J. 2015-06-02 pervedė 724,05 Eur, ir 2015-07-01 pervedė 724,05 Eur į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą, kurie buvo paskirstyti išlaikymo išieškojimo iš R. J. ir vykdymo išlaidų dengimui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šie turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 str.). Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą, pareiškiant ieškinį teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas (išieškotojas) yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį (pateikti vykdyti antstoliui vykdomąjį raštą dėl priteisto išlaikymo išieškojimo) įgyvendina CK 3.194 str. 1 d. nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui (vaikams), o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010; 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju išieškotojas R. J. yra savo nepilnamečių vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, skolininkas, o J. J. vaikų išlaikymui gautas iš vaikų tėvo R. J. lėšas tvarko uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.), ir ne ji, o nepilnamečiai vaikai yra R. J. kreditoriai. Todėl iš išieškotojo R. J. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikas ir iš skolininkės J. J. priteista piniginė kompensacija išieškotojui R. J. nėra priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kuriuos būtų galima įskaityti (CK 6.130 str. 1 d.). Be to, vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.189 str. 2 d. nurodyta, kad pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės. Įskaitymą išieškant išlaikymą draudžia ir vykdymo procesą reglamentuojančios civilinio proceso teisės normos (CPK 687 str. 4 d.). Todėl patenkinus skolininkės J. J. skundą, susidarytų situacija, kuomet nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtos lėšos, būtų panaudotos skolininkės J. J. kreditoriniams įsipareigojimams išieškotojui R. J. atlyginti, kas akivaizdžiai prieštarautų anksčiau nurodytoms teisės normos.

Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista.

I. R. J. yra pateikęs įrodymus apie turėtas 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios viršija 2015 m. kovo 19 d. redakcijos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7 p., 8.16 p. nustatytą net maksimalų dydį (713,90 Eur x 0,4 = 285,56 Eur). Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, išdėstytus teisnius argumentus, mažintinos iki 150 Eur ir priteistinos iš skolininkės J. J. išieškotojui R. J. (CPK 93str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.