Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – advokatas R. L.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei vertindamas advokato R. L. ir O. P. sudarytas šiai bylai aktualias 2019 m. gegužės 9 d. ir 2020 m. sausio 24 d. sutartis dėl teisinės pagalbos, pažymi, jog, kaip matyti, primoji sutartis sudaryta dėl iš šeimos (santuokos nutraukimo) bylos vedimo, antroji bylos vedimui dėl įpareigojimų nustatymo ir skolos regreso teise priteisimo. Tuo tarpu pareiškėjo duomenys tikrinti ne teisinių paslaugų teikimui šeimos byloje ir ne dėl įpareigojimų nustatymo ar skolos regreso tvarka išieškojimo. Advokatas įvardino, kad duomenys rinkti dėl negalėjimo išieškoti iš skolininko turto actio Pauliana tikslu. Taigi, galima teigti, kad sutartis su kliente dėl teisinių galimybių išieškoti iš skolininko turto ar ginčyti jo sandorius sudaryta nebuvo, pavedimas teikti teisines paslaugas šiais klausimais negautas. Advokatas nepateikė rašytinių įrodymų, kad į jį nurodytais teisiniais klausimais kreipėsi klientė, davė konkrečius pavedimus, o jis suteikė šias paslaugas klientei. Nesant jokių įrodymų apie klientės pavedimą gauti teisines paslaugas dėl spendimo įvykdymo, actio Pauliana teikimo, faktinės aplinkybės rodo, kad Advokatas veikė savavališkai.

Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo nekilnojamojo turto duomenų tvarkymas nebuvo susijęs su 2020 m. sausio 24 d. sutarties dėl teisinės pagalbos vykdymu, kuris buvo susijęs su įpareigojimų nustatymu ir skolos regreso teise priteisimu. Pažymi, kad pagal actio Pauliana instituto paskirtį – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, actio Pauliana taikymas gali būti susijęs ir su įpareigojimų nustatymu ir su skolos regreso tvarka priteisimu.

Pažymi, kad Sprendime yra nurodyta, jog Plungės apylinkės teisme 2020 m. sausio 28 d. buvo pradėta civilinė byla pagal klientės ieškinį pareiškėjui ir pareiškėjo priešieškinį klientei dėl skolos priteisimo ir įpareigojimų nustatymo ir pažymėta, kad „šios bylos nagrinėjimo metu O. P., matydama, kad R. L. prievolės kreditoriui nemoka, todėl buvo dar kartą analizuojama teisinė perspektyva dėl jo ir jo motinos 2019-12-30 sudaryto sandorio ginčijimo.“ Atsižvelgiant į tai, vertina, kad pareiškėjo teiginiai, jog 2020 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo turto išrašo gavimo teisėtumą advokatas siejo tik su teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ir 2021 m. birželio 25 d. nutartimi bei teiginiai, kad Inspekcija sutiko su tuo, kad teismo 2021 m. vasario 23 d. priimtas sprendimas ir 2021 m. birželio 25 d. priimta nutartis, buvo tinkamos priežastys trys mėnesiai iki sprendimo ir septyni mėnesiai iki nutarties gauti asmens duomenis 2020 m. gruodžio 17 d., yra nepagrįsti. Taip pat Sprendime yra pateiktos aplinkybės, kad 2019 m. gruodžio 30 d. Telšių apylinkės teismas bei 2020 m. balandžio 28 d. Šiaulių apygardos teismas klientės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma 2 950,00 Eur. Taip pat buvo nustatyta, kad skolos iš pareiškėjo išieškoti nėra galimybės, todėl pagal skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą, matyti, kad vyko teisiniai ginčiai ir buvo ieškoma skolos išieškojimo galimybių.

Pažymi, kad Advokatas nurodė Inspekcijai, jog pareiškėjo duomenis rinko vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu; kad atstovaujant O. P. kilo būtinybė surinkti duomenis apie pareiškėjo turėtą / turimą turtą, dėl to 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje buvo peržiūrėti pareiškėjo duomenys apie nekilnojamąjį turtą. Dėl 2020 m. birželio 3 d. NTR išrašo Advokatas paaiškino, kad jo klientė iš antstolės gavusi duomenis, kad skolos iš pareiškėjo išieškojimas yra apsunkintas, pagal sudarytą atstovavimo sutartį kreipėsi į advokatą, išsiaiškinti, kodėl skolos negalima išieškoti iš pareiškėjo nekilnojamojo turto, jai priteisto po santuokos nutraukimo. Atlikęs pareiškėjo turto paiešką NTR, Advokatas sužinojo, kad pareiškėjas minimą nekilnojamąjį turtą 2019 m. gruodžio 30 d. dovanų sutartimi perleido savo motinai. Paaiškėjusias aplinkybes Advokatas paaiškino savo klientei kartu nurodydamas, kad išieškojimas nėra galimas, nes būtina sudarytą sandorį ginčyti kaip nesąžiningą actio Pauliana pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Advokatas turi teisę gauti informaciją, siekiant teisėtų interesų, Inspekcija Sprendime padarė išvadą, kad Advokatas 2020 m. birželio 3 d. teisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis. Dėl 2020 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo turto išrašo gavimo Advokatas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu matant, kad pareiškėjas prievolės kreditoriui nemoka, buvo dar kartą analizuojama teisinė perspektyva dėl jo ir jo motinos sudaryto sandorio ginčijimo. Todėl 2020 m. gruodžio 17 d. buvo atlikta pareiškėjo turimo / turėto nekilnojamojo turto su istorija paieška ir klientei paaiškinta, kad procesiniai terminai sandorį ginčyti actio Pauliana pagrindu yra praleisti. Inspekcija įvertino, kad Advokatas tinkamai pagrindė pareiškėjo asmens duomenų gavimo iš Nekilnojamojo turto registro ir tolimesnio tvarkymo teisėtumą ir būtinumą. Pažymi kad Advokatas 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. R1-22 buvo pateikęs ne tik jau minėtas sutartis, bet ir 2021 m. liepos 28 d. pareiškimą prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, kuriame advokatas, kaip vieną iš duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, nurodė pareiškėjo su savo motina sudarytą dovanojimo sutartį, kuria pareiškėjas neatlygintinai savo motinai padovanojo visą jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, advokato teigimu, taip siekdamas sąmoningai ir tyčia apsunkinti skolos išieškojimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas R. L. atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad teisinį pagrindą rinkti duomenis patvirtina tiek Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, tiek Inspekcijai pateiktos 2019 m. gegužės 9 d. ir 2020 m. sausio 24 d. teisinės pagalbos sutartys, sudarytos su kliente O. P. ir kurių pagrindu ją atstovavo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose nagrinėtose civilinėse bylose bei kurių pagrindu rinko duomenis apie pareiškėjo nekilnojamąjį turtą.

Pažymi, kad vien tai, kad Inspekcijai nebuvo pateikta teisinės pagalbos sutartis, kurioje būtų susitarta dėl teisinės pagalbos teikimo actio Pauliana klausimais, nereiškia, kad advokatas negalėjo konsultuoti ir teikti teisinių patarimų klientei, be kita ko, ir šiais klausimais. Tarp advokato ir kliento sudaryta atstovavimo sutartis patvirtina advokato įgaliojimus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, valstybės ir valdžios institucijomis. Kadangi ieškinys šiuo teisiniu pagrindu nebuvo rengtas, todėl ir sudaryti atskiros sutarties vien tam, kad galėtų suteikti teisines konsultacijas (patarimą) ir šiuo klausimu klientei nebuvo privaloma. Pagal Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, advokato teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Akivaizdu, kad teikiant teisines konsultacijas, aiškinantis kliento problemą, teikiant teisinius patarimus paliečiama daug įvairių teisės sričių, todėl dėl kiekvienos iš jų sudaryti atskirus susitarimus būtų ne tik kad nelogiška ir neprotinga, tačiau tai gerokai apsunkintų teisinių paslaugų teikimą, operatyvios teisinės pagalbos suteikimo asmenims galimybes. Todėl pareiškėjo skunde nurodytas teisinės pagalbos sutarčių apimties aiškinimas yra nepagrįstas ir nepatvirtina, kad advokatas negalėjo teikti O. P. ir teisinių paslaugų, susijusių su actio Pauliana instituto taikymu. Nurodo, kad pagal sudarytas 2020 m. gegužės 9 d. ir 2020 m. sausio 21 d. teisinių paslaugų sutartis turėjo teisę teikti teisines konsultacijas, atstovauti klientę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui. Atsižvelgiant į šiuos teisinės pagalbos sutartimis nustatytus įgaliojimus galima daryti išvadą, kad teisinės paslaugos konkrečiais šiuose sutartyse nurodytais klausimais (susijusiais su šeimos teise ir susijusiais su įpareigojimų nustatymu ir skolos regreso tvarka priteisimu), nepasibaigė teismui priėmus galutinį sprendimą, tačiau turėjo teisę teikti teisines paslaugas ir teismo sprendimo vykdymo proceso stadijoje. Klientė kreipėsi teisinės pagalbos pagal tas pačias teisinės pagalbos sutartis, siekdama išsiaiškinti teisinius klausimus bei gauti patarimą teismo sprendimo vykdymo procese, kadangi pagal tuo metu turimus duomenis pareiškėjo vardu turėjo būti registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau faktiškai išieškojimas iš šio turto nevyko. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais vertino pareiškėjo argumentus, jog teisinio pagrindo rinkti duomenis apie pareiškėjo turtą nebuvo. Taip pat nurodo, kad sprendimą kreiptis ar nesikreipti į teismą priima tik klientas, įvertinęs tokios bylos perspektyvas, galimą bylos nagrinėjimo trukmę, su bylos nagrinėjimu susijusius emocinius išgyvenimus, išlaidas bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju teisinių paslaugų teikimas buvo apsiribotas tik konsultacijų suteikimu, kas taip pat, remiantis Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra priskiriama prie advokato teikiamų teisinių paslaugų ir kurias teikiant advokatas turi teisę rinkti duomenis.

Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, pareiškėjas 2019 m. birželio 30 d., tai yra tą pačią dieną, kuomet Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai priėmė sprendimą priteisti iš pareiškėjo 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, dovanojimo sutartimi perleido savo artimam giminaičiui – motinai, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu padarydamas neįmanomu arba iš esmės apsunkindamas priteistos skolos išieškojimą iš jo turto. Duomenų rinkimas iš valstybės institucijų, siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes su tikslu padėti apginti kliento teises bei teisėtus interesus, įvykdyti teismo sprendimą, pasinaudojant įstatyme įtvirtintomis advokato teisėmis, yra teisėtas asmens duomenų rinkimo tikslas ir yra pateisinamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga. Juo labiau, kad gauti asmens duomenys buvo panaudoti kreipiantis į prokuratūrą bei informuojant teisėsaugos institucijas apie galimai padarytą baudžiamąjį nusižengimą, tokiu būdu siekiant ir viešojo intereso užtikrinimo tikslų.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 3R-(2.12-1.E) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 19 d. skundą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcijoje 2021 m. birželio 30 d. buvo gautas R. L. 2021 m. birželio 19 d. skundas, patikslintas 2021 m. liepos 7 d. el. pranešimu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad advokatas R. L., neaišku kokiu pagrindu, rinko informaciją apie R. L. ir jam priklausantį turtą. Tarp jo ir advokato nėra sudarytos sutarties, todėl advokatas neturėjo teisėto pagrindo tikrinti informacijos apie pareiškėją. Skunde nurodyta, kad advokato prisijungimai prie NTR buvo atlikti 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d.

VĮ Registrų centras Inspekcijai 2021 m. birželio 16 d. nurodė, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės paieškų audito sistemoje esančią informaciją, buvo nustatyta, jog pareiškėjo motinai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto duomenis peržiūrėjo advokatas R. L.. Atlikęs paiešką pagal buvusio turto savininko asmens duomenis (pavardę ir asmens kodą) suformavo jam priklausančio nekilnojamojo turto sąrašą su istoriniais duomenimis ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus su istoriniais duomenimis: 2020 m. birželio 3 d. – registro išrašą Nr. 97/38616 su istorija; 2020 m. gruodžio 17 d. – registro išrašus Nr. 97/38616 ir 75/3276 su istorija.

Advokatas, Inspekcijos prašymu, pateikė įrodymus, kad pareiškėjo duomenų peržiūros metu turėjo įgaliojimus atstovauti savo klientės O. P. interesus nurodytose bylose bei, kad skunde nurodytų peržiūrų duomenys buvo panaudoti teikiant klientei teisines paslaugas. Advokatas 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. R1-22 pateikė atitinkamų sutarčių (2019 m. gegužės 9 d., 2020 m. sausio 24 d., 2021 m. balandžio 10 d. ir 2021 m. liepos 27 d.) dėl teisinės pagalbos kopijas bei 2021 m. liepos 28 d. pareiškimo prokuratūrai dėl nusikaltimo kopiją ir nurodė, kad iš VĮ Registrų centro gauti duomenys buvo išimtinai naudojami civilinėse bylose.

Inspekcija išnagrinėjusi surinktą ginčo medžiagą nusprendė, kad 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. vykdytas duomenų gavimas iš NTR laikomas teisėtu.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimų, su kundu kreipėsi į teismą.

Byloje keliamas ginčas tuo aspektu, ar Advokatas, vykdydamas pareigas teisinių sutarčių pagrindu, t. y. teikdamas teisines paslaugas O. P. ir rinkdamas iš NTR informaciją apie pareiškėjo asmens duomenis – jo nuosavybės teise valdomą/valdytą nekilnojamąjį turtą, pažeidė BDAR (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva Nr. 95/46/EB) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principų.

Advokatūtos įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti asmens duomenis, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz., 2016 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018)

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, duomenys apie asmens nekilnojamąjį turtą teikiami valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (NTR įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3 dalies 6 punktas). Pagal NTR įstatymo 42 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus. Duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus ir kitus su daiktinių teisių suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusius fizinius asmenis, teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ir ADTAĮ).

Byloje nėra ginčo, kad Advokatas 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. prisijungęs prie NTR peržiūrėjo pareiškėjo duomenis apie jo nuosavybės teise valdomą/valdytą turtą. Advokatas teisę rinkti, tvarkyti asmens duomenis kildina iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies, nurodydamas, kad pareiškėjo duomenys apie jo turtinę padėtį buvo renkami siekiant pateikti tinkamą konsultaciją dėl klientės teisių gynimo būdų, jai kreipiantis dėl teismų sprendimais priteistos skolos išieškojimo iš pareiškėjo bei dėl teisinės perspektyvos dėl actio Pauliana instituto taikymo.

Įvertinus advokato R. L. ir O. P. sudarytas 2019 m. gegužės 9 d. ir 2020 m. sausio 24 d. sutartis dėl teisinės pagalbos, nustatyta, jog primoji sutartis sudaryta dėl atstovavimo šeimos teisės klausimais, antroji bylos vedimui dėl įpareigojimų nustatymo ir skolos regreso teise priteisimo. Taip pat nustatyta, kad Advokatui 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. jungiantis prie NTR duomenų, abi sudarytos sutartys buvo galiojančios.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su Inspekcijos išvadomis, kad Advokatas, teikdamas duomenis Inspekcijai, įrodė tiek duomenų apie pareiškėją rinkimo teisinį pagrindą, tiek duomenų apie pareiškėją rinkimo teisėtą tikslą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš 2019 m. gegužės 9 d.teisinių paslaugų sutarties 1.1.1. papunkčio, šios sutarties pagrindu Advokatas turėjo klientės (O. P.) įgaliojimus atlikti teisinius veiksmus, tame tarpe ir teikti teisines konsultacijas teismų sprendimų vykdymo procese. Kaip nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, klientė į Advvokatą dėl konsultacijų vykdymo procese kreipėsi po to, kai jai tapo žinoma, kad teismų sprendimais iš pareiškėjo klientės naudai priteistos skolos išieškojimas, antstolės teigimu, tapo apsunkintas. Klientės tuo metu turimomis žiniomis pareiškėjas turėjo turėti registruoto nekilnojamojo turto, tačiau išieškojmui realiai nevykstant, ji kreipėsi į Advokatą dėl teisinių konsultacijų teismo sprendimo vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, kad veiksmai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, atliekami teismo sprendimui įsiteisėjus, tai reiškia, kad minėtos sutarties galiojimas, įsiteisėjus teismo sprendimui, nebuvo pasibaigęs, todėl Advokatas turėjo teisinį pagrindą, remiantis 2019 m. gegužės 9 d.teisinių paslaugų sutartimi, konsultuoti klientę teismo sprendimo vykdymo klausimais. Būtent duomenų patikrinimo metu ir tapo žinoma dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo kitam asmeniui. Darytina išvada, kad Advokatas, 2020 m. birželio 3 d. NTR registre patikrinęs duomenis apie pareiškėjo valdomą nekilnojamąjį turtą, su tikslu išsiaškinti galimus klientės teisių gynimo būdus (dėl priteistos skolos išieškojimo), veikė galiojančios teisinių paslaugų sutarties ribose ir tai reiškia, kad veikė teisėtai. Kaip nurodė Advokatas, pareiškėjui skolos nemokant, klienė, tų pačių teisinių sutarčių pagrindu, į Advokatą kreipėsi konsultacijos dėl tolimesnės teisinės perspektyvos teismo sprendimo vykdymo procese, t. y. dėl sandorio, kuriuo pareiškėjas perleido turtą, nuginčijimo (actio Pauliana). Tačiau klientei nepriėmus sprendimo teikti ieškinį šiuo pagrindu, tolimesni veiksmai šiuo aspektu nebuvo atliekami. Tai, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu teismui pateiktas nebuvo (tokį sprendimą priėmus klientei), Advokato savanaudiškumo renkant duomenis neįrodo. Minėta, kad Advokatas, veikdamas galiojnačių sutarčių pagrindu, turėto teisę teikti teisines konsultacijas, tame tarpe ir teismo sprendimo vykdymo procese, padedant klientei rasti teisėtas priemones skolai iš atsakovo ieškoti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė jokių pagrindų, kad duomenys apie pareiškėją buvo renkami neteisėtais, savanaudiškais tikslais. Priešingai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai (atstovavimo sutartys), tik patvirtina, kad su pareiškėju susiję duomenys buvo renkami išimtinai atliekant tik su advokato veikla susijusias funkcijas, siekiant užtikrinti klientės teises bei teisėtus interesus, t. y. siekiant išaiškinti teisines galimybės išieškoti teismo sprendimu priteistą skolą iš pareiškėjo turto, todėl darytina išvada, kad duomenų rinkimas apie pareiškėjo turtą buvo teisėtas ir atitinkantis tiek BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte, tiek ADTAĮ įtvirtintas teisėtumo sąlygas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad Inspekcija teisingai taikė teisės aktų normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Sprendimas), kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 19 d. skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymui pagrįsti pateikė 2022 m. birželio 19 d. Detalizuotą pažymą, kurioje nurodyta, kad už suteiktas paslaugas – susipažinimą su byla, teisinę situacijos analizę patyrė 300 Eur išlaidų; už atsiliepimo į skundą parengimą, pateikimą teismui patyrė 700 Eur išlaidų. Patirtas išlaidas pagrindė 2022 m. birželio 16 d. Pinigų priėmimo kvitu Nr. 1053329.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, bylos nagrinėjimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straispnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai išnagrinėjus bylą patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atkreiptina, jog šioje teisės nuostatoje nustatytas tam tikras ribojimas – trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, tik kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės.

Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiami ginčo klausimai susiję būtent su trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų teisėtumu. Teismo sprendimu netenkinus pareiškėjo skundo, o trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus pripažinus teisėtais, darytina išvada, kad teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2021 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 679,3 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už atsiliepimo teismui parengimą dydis galėtų būti 2,5 x 1 679,3 Eur = 4 198,25 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1 000 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą bei kitas teisines paslaugas suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo R. L. trečiojo suinteresuoto asmens R. L. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.