Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė kitą žmogų, o būtent:

jis 2007 m. balandžio 7 d. nuo 1.00 val. iki 5.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su I. L. metu, sudavė pastarajam rankomis ir kojomis ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės kairėje (dvi), dešiniųjų III-VI šonkaulių, kairiųjų II-V šonkaulių lūžius, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, kairiame skruoste, smakro kairėje, muštinę žaizdą su kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą smakro dešinėje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei du kartus peiliu į gaktą, dešinę šlaunį, padarydamas aklą durtinę-pjautinę gaktos kairės pusės žaizdą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinį-pjautinį dešinės kirkšninės srities sužalojimą su dešiniosios šlaunies venos nupjovimu, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu (ūmi vidaus organų mažakraujystė) ir ūmiu širdies-kvėpavimo veiklos sutrikdymu, dėl ko I. L. mirė.

Šiais savo veiksmais V. F. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Be to, jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis 2007 m. balandžio 7 d. apie 7.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš ant stalo gulėjusios I. L. piniginės pagrobė šiam priklausiusius 200 litų, kupiūromis po 100 litų.

Šiais savo veiksmais V. F. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. F. kaltu pagal pareikštą kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2007 m. vasario mėnesio pas I. S.. Šiame bute išgertuvės vykdavo kiekvieną dieną. 2007-04-06 vakare jis buvo minėtame bute su I. S.. Į butą užėjo I. L., kuris su savimi atsinešė butelį. Visi gėrė virtuvėje, tačiau, nebaigus gerti I. L. atsinešto butelio, pastarasis davė V. F. 10 litų ir nuėjo miegoti. Jis taip pat su I. S. nuėjo miegoti į virtuvę. Tą vakarą nei su I. S., nei su I. L. kaltinamasis nekonfliktavęs. Naktį jį pažadinusi I. S. pasakė, jog kažkas knarkia. Jis nuėjo pažiūrėti į koridorių, tačiau nieko neradęs, išėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės, kaltinamasis pamatė I. L. gulintį lauke ir įtempė šį į namo vidų, į virtuvę prie krosnelės, kad sušiltų, bet jokio kraujo tuomet niekur nematė. Po to V. F. išgėrė iš parduotuvės atsineštą vyną ir nuėjo miegoti. Kitos dienos rytą išgirdo, kaip I. S. žadina I. L., atėjęs prie jų, pamatė kraują. Tuomet Irena jam pasakė, jog buvo atėjęs nepažįstamas šviesiaplaukis vaikinas, tačiau ji nemačiusi, ką I. L. darė su tuo vaikinu. Kaltinamasis minėto vaikino iš viso bute nematė.

Kaltinamasis posėdyje pažymėjo, jog įvykio vakarą su I. S. jis nekonfliktavo ir jai jokių smūgių nesudavė. Apskritai jų santykiai buvo geri, draugiški, o jis I. S. niekada nemušdavo. V. F. nurodė, kad įvykio vakarą atsimena gerai, tačiau jokių smūgių I. L. jis nesudavė ir jo nemušė, o kitos dienos ryte neklausė I. S., ar turėjo jis peilį įvykio naktį. Kaltinamasis paaiškino, jog jis neprašė I. S. sakyti, jog buvo atėjęs šviesaplaukis vaikinas. Ryte kai jis pamatė nesikeliantį I. L., nuėjo ir paprašė V. B. pagalbos. Atėjusiam V. B., kaltinamasis sakė, jog I. S. minėjo, kad buvo atėjęs šviesiaplaukis vaikinas. V. F. pažįsta V. B. apie 20 metų, jų santykiai yra normalūs, jie nekonfliktuodavo. 200 litų jis paėmė iš gulėjusio ant grindų rankinuko, tačiau šių pinigų pasisavinti nenorėjo. Todėl pinigus perdavė V. B., kad šis nuneštų juos I. S.. Kaltinamasis nežinojo kam priklausė jo paimti pinigai.

Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį V. F. pažįsta nuo 1987 metų, jie kartu dirbo ir gyveno viename bendrabutyje, o jų santykiai yra geri. V. B. apie dvejus metus gyveno su A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pažinojo savo sugyventinės seserį I. S., gyvenančią tame pačiame name bute Nr. 4. Liudytojas pažymėjo, kad apskritai kaltinamasis yra ramaus būdo žmogus, tačiau išgėręs, būdavo agresyvus. Kai jie gyveno su šeimomis bendrabutyje, V. F. žmona sakė, kad girtas kaltinamasis keldavo namuose konfliktus. I. L. V. B. irgi pažinojo, jų santykiai buvo taip pat geri. I. L. buvo ramaus būdo ir priešų neturėjo. 2007-04-07 ryte atėjo kaltinamasis ir paprašė pasižiūrėti kas atsitiko I. L.. Liudytojas nuėjo į I. S. šalia esantį butą, kur prie krosnies pamatė gulintį I. L.. Šis jau negalėjo kalbėti, pulso faktiškai nebuvo, todėl V. B. liepė kviesti policiją ir greitąją pagalbą. Kaltinamasis sakė apie kažkokį buvusį šviesiaplaukį vaikiną. Ant I. S. veido matėsi mėlynės. Vėliau po šio įvykio I. S. sakė liudytojui, kad 2007-04-06 išgertuvių metu I. L. ją apkabino, dėl ko V. F. supyko ir trenkė jai dėl pavydo. Be to V. B. paaiškino posėdyje, kad I. S. sakė jam, jog jokio šviesiaplaukio vaikino tą naktį jos bute nebuvo, o I. L. iš pradžių buvo laike prie namo, o kaltinamasis jį atitempė į butą prie krosnies. Liudytojas V. B. nurodė posėdyje, jog atvykę policijos pareigūnai pristatė buvusius bute asmenis į policijos komisariatą, kur kaltinamasis, nieko nesakydamas, perdavė liudytojui 200 litų.

Ištyrus teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad nepaisant to, jog V. F. neprisipažįsta kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltė yra įrodyta.

Tokią išvadą teismas daro remiantis liudytojų V. B. ir I. S. paaiškinimais. Liudytojas V. B. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje. Apklausti posėdyje liudytoją I. S. nebuvo galimybės, nes 2007-06-05 ji mirė ( tvirtina mirties liudijimo nuorašas, t. 1, b.l. 107 ). Teismas pripažįsta šios liudytojos nedalyvavimą baudžiamajame procese ir teisiamajame posėdyje dėl svarbios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ( tvirtina t. 1, b.l. 100-101 ) vadovaujasi jos paaiškinimais sprendžiant V. F. kaltės klausimą ( BPK 37 str., 276 str. 1 d. 1 p. ).

Kaltinamasis posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą atsimena gerai, tačiau tvirtina, jog jokių smūgių I. L. jis tuomet nesudavė ir jo nemušė. V. F. pažymėjo, tą vakarą nei su I. L., nei su I. S. nekonfliktavo. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu būdamas ne vieną kartą apklaustas, kaltinamasis teigė, jog neprisimena, kas vyko 2007-04-06, nes buvo labai girtas, neprisimena ar buvo ginčas, grumtynės su I. L. arba su I. S. ( t. 1, b.l. 108-109, t. 2, b.l. 12-15, 18-19 ). Bylos medžiaga tvirtina, kad 2007-04-07 kai buvo nužudytas I. L., V. F. kraujuje buvo nustatyta 2.80 promilės alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį ( t. 2, b.l. 2 ). Nurodytos aplinkybės sudaro teismui pagrindą abejoti, ar iš tikrųjų V. F. pakankamai aiškiai ir tiksliai vėliau galėjo nupasakoti 2007-04-06 išgertuvių aplinkybes. Kaltinamasis kategoriškai teigia, jog 2007-04-07 ryte neklausė I. S., ar įvykio naktį jis griebėsi peilio, o I. S. jis apskritai niekada nemušdavo, nes jų santykiai buvo geri, draugiški, jokių konfliktų nebūdavo. Teisiamajame posėdyje V. F. nurodė, kad sekančios dienos rytą, tai yra 2007-04-07, I. S. sakė jam, jog naktį į butą buvo atėjęs nepažįstamas šviesiaplaukis vaikinas, tačiau ji nemačiusi ką I. L. darė su tuo vaikinu. Šiuos kaltinamojo teiginius paneigia liudytojos I. S. paaiškinimai, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo ne vieną kartą apklausta ( ir ikiteisminio teisėjo ) bei kategoriškai patvirtino, kad išgertuvių eigoje, naktį, apie 01.00 val. I. L. norėjo ją apkabinti, o V. F. dėl pavydo du kartus trenkė jai ranka į veidą ( t. 1, b.l. 100-101, 105-106 ). Tai patvirtina, kad vis dėlto įvykio naktį konfliktas buvo ir jo iniciatorius buvo būtent kaltinamasis. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. taip pat nurodė, kad 2007-04-07 ryte, atėjęs kaltinamojo kvietimu į I. S. butą, matė ant jos veido mėlynes, o vėliau po įvykio I. S. sakė liudytojui V. B., kad išgertuvių metu I. L. ją apkabino, dėl ko V. F. supyko bei trenkė jai. Teismo medicinos specialisto išvada tvirtina, kad I. S. buvo nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimas dešiniame antakyje ir kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Šie sužalojimai padaryti 12-os valandų bėgyje iki apžiūros, tai yra 2007-04-07 12.15 val. ( t. 1, b.l. 89 ). Teismo manymu nurodytų liudytojų paaiškinimai bei I. S. teismo medicinos eksperto išvada sutampa ir paneigia kaltinamojo tvirtinimą, jog jis I. S. atžvilgiu įvykio naktį nevartojo fizinio smurto. Šie įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad vis dėlto V. F. 2007-04-07 turėjo motyvą – dėl pavydo - pavartoti smurtą ir I. L. atžvilgiu. Būtina pažymėti, kad liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje nurodė, jog pažįsta kaltinamąjį apie 20 metų, kartu su juo dirbo ir gyveno viename bendrabutyje. Šis liudytojas paaiškino, kad išgėręs V. F., būdavo agresyvus ir kai jie gyveno bendrabutyje, kaltinamojo žmona sakė, jog girtas V. F. yra linkęs konfliktuoti. Šie V. B. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad įvykio naktį kaltinamasis, būdamas girtas, dėl pavydo, sumušė I. L..

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje V. F. teigė, kad sekančios dienos ryte, tai yra 2007-04-07, I. S. sakė jam, kad naktį su I. L. buvo atėjęs nepažįstamas šviesiaplaukis vaikinas, tačiau ji nemačiusi ką jie su Ivanu darė. Tai, kad I. S. jam minėjo apie naktį bute buvusį nepažįstamą šviesiaplaukį vaikiną, kaltinamasis 2007-04-07 ryte pasakė atėjusiam V. B.. Tačiau šį V. F. teiginį kategoriškai paneigia liudytojos I. S. paaiškinimai, nes ji ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad tą naktį jos bute alkoholinius gėrimus vartojo tiktai ji, kaltinamasis ir I. L., jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo ( t. 1, b.l. 95, 100-101, 105-106 ). Akistatos metu I. S. pabrėžė, kad jokio balto vyro bute nebuvo ( t.1, b.l. 108-109 ). Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. taip pat paaiškino, kad įvykio dieną kaltinamasis minėjo apie kažkokį šviesiaplaukį vaikiną. Tačiau vėliau I. S. V. B. sakė, kad jokio šviesiaplaukio vaikino bute nebuvo. Todėl darytina išvada, jog kaltinamojo teiginys apie įvykio naktį bute buvusį nepažįstamą baltą vaikiną neparemtas bylos medžiaga ir yra tik jo gynybinė versija. Būtina pabrėžti tą aplinkybę, kad liudytoja I. S., būdama ne vieną kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kategoriškai nuolat tvirtino, jog 2007-04-07 ryte kaltinamasis jos klausė „ ar jis naktį nesigriebė peilio?“ ( t. 1, b.l. 95, 100-101, 105-106, akistatos protokolas t. 1, b.l. 108-109 ). Teismo nuomone, šie liudytojos paaiškinimai duoda pagrindą pagrįstai manyti, jog net pats kaltinamasis neatmeta galimybės, kad konflikto metu jis galėjo panaudoti peilį ir dėl savo girtumo to neprisimena.

Teisiamajame posėdyje V. F. pažymėjo, jog jo santykiai su liudytojais I. S. ir V. B. yra geri, draugiški, konfliktų su jais iki šio įvykio jis neturėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi bei nepagrįstai apkalba kaltinamąjį. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų I. S. ir V. B. paaiškinimais.

2007-04-07 įvykio vietos apžiūros protokolas tvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas I. L. lavonas su durtinėmis žaizdomis bei peiliai, sutepti rudos spalvos dėmėmis, o kambaryje ant grindų daug raudonų dėmių, panašių į kraują ( t. 1, b.l. 5-19 ). Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad I. L. mirties priežastimi buvo durtinis-pjautinis dešinės kirkšninės srities sužalojimas su dešiniosios šlauninės venos nupjovimu. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu ir ūmiu širdies-kvėpavimo veiklos sutrikimu. Šis sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti 2-jų trauminių poveikių pasekoje, kiti daugybiniai kūno sužalojimai, kurie konstatuoti I. L. lavone tyrimo metu, padaryti mažiausiai 15-os trauminių poveikių pasekoje ( t. 1, b.l. 23-34 ).

Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktų daiktų, paimtų 2007-04-07 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini): peilio, paimto iš kambario Nr. 2 nuo stalo, geležtės bei V. F. džinsų rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su nužudytojo I. L. genotipu. Ant tirti pateikto V. F. sportinio švarkelio rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su I. S. genotipu ( t. 2, b.l. 123-128 ). Specialisto išvadoje Nr. MK 199/07 (01) pažymėta, jog tikėtina, kad I. L. dešinės kirkšnies durtinė-pjautinė žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1, paimtu iš (duomenys neskelbtini) kambario Nr. 2. Ši žaizda nepadaryta tyrimui pateiktais peiliais, paimtais iš to paties buto virtuvės.

Tokiu būdu, teismas, įvertinęs byloje surinktų ir aukščiau paminėtų liudytojų ir rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad remiantis šiais netiesioginiais įrodymais yra pagrindas teigti, jog V. F. 2007-04-07 naktį sumušė I. L. bei du kartus sudavė jam peiliu ir taip jį nužudė.

Be to, V. F. kaltinamas tuo, kad 2007-04-07 apie 07.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš ant stalo gulėjusios I. L. piniginės pagrobė šiam priklausančius 200 litų kupiūromis po 100 litų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje šioje kaltinimo dalyje kaltinamasis parodė, kad 2007-04-07 jis paėmė 200 litų iš gulėjusio ant grindų rankinuko, tačiau šių pinigų pasisavinti nenorėjo. Todėl policijos komisariate perdavė tuos pinigus V. B., kad šis nuneštų juos I. S.. V. F. nurode, jog nežinojo kam priklauso jo paimti pinigai.

Liudytojas V. B. posėdyje paaiškino, jog 2007-04-07, tai yra I. L. nužudymo dieną, jis su V. F. buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, kur kaltinamasis perdavė V. B. 200 litų – dvi kupiūras 100 litų vertės. Perduodamas šiuos pinigus, V. F. nieko nesakė.

2007-04-07 daiktų paėmimo ptotokolas tvirtina, jog nurodytą dieną Vilniaus miesto 1 policijos komisariate iš liudytojo V. B. buvo paimtos dvi kupiūros 100 litų vertės ( t.1, b.l. 116 ).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis šioje kaltinimo dalyje 2007-04-07 dalyvaujant gynėjui davė kitokius parodymus ir paaiškino, jog 2007-04-07 ryte jis užėjo į kambarį, kur ant grindų pamatė daug kraujo, o kampe prie stalo ant žemės gulėjo vyriška rankinė. V. F. buvo žinoma, kad ši piniginė priklauso I. L.. Minėtą rankinę kaltinamasis apžiūrėjo ir rado joje 200 litų kupiūromis po 100 litų, kuriuos pasiėmė sau. Vėliau policijos komisariate šiuos pinigus perdavė V. B. tam, kad šis nupirktų kaltinamajam rūkyti ( t. 2 b.l. 8-10 ). V. F. buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui vėliau - 2007-09-12 – ir taip pat pripažino, kad 200 litų kupiūromis po 100 litų jis pavogė iš I. L. piniginės, gulėjusios ant grindų.( tvirtina t. 2, b.l. 18-19 ).

Taigi, nustatyta, kad kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo piniginės 200 litų, tačiau teisiamajame posėdyje jis teigė, jog šių pinigų pasisavinti nenorėjęs, todėl policijos komisariate perdavė juos V. B.. Jau minėta, jog ikiteisminio tyrimo metu V. F. prisipažino padaręs šią vagystę, tačiau teisiamajame posėdyje nemotyvuotai teigė, kad I. L. 200 litų pasisavinti nenorėjo, todėl perdavė V. B.. Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis, žinodamas, kad pinigai priklauso I. L., o ne jam, vis dėlto šiuos pinigus pasiėmė bei su jais pasišalino. Vėliau jis pavogtais pinigais jau pradėjo disponuoti, nes perdavė liudytojui V. B.. Ikiteisminio tyrimo metu V. F. prisipažino, kad paimtus iš I. L. piniginės pinigus norėjo pasiimti sau, tai yra pasisavinti. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis šiais veiksmais padarė nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, nes pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL bei tuo įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d.

Tiriant V. F. asmenybę nustatyta, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas ( BK 129 str. 1 d. ) priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, V. F. nedirba, baustas administracine tvarka ir nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Tačiau kaltinamasis ankčiau neteistas. Nužudymas byloje buvo padarytas 2007-04-07, tai yra kai tuomet BK 129 str. 1 d. sankcijoje buvo numatyta minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas, įvetinęs paminėtas aplinkybes, mano, kad V. F. už nužudymo padarymą turi būti paskirtas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už baudžiamojo nusižengimo - areštas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų klausimas sprendžiamas remiantis LR BPK 94 str. nuostatomis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303-305 str.str., 307-308 str. str., 313 str. teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

V. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 ( dešimčiai ) metų, pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nubausti jį 30 ( trisdešimčiai ) parų arešto.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. paskirti V. F. subendrintą bausmę griežtesne bausme apimant švelnesnę – laisvės atėmimą 10 ( dešimčiai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – V. F. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2008 m. vasario 06 d. bei įskaityti į atliktos bausmės laiką vieną sulaikymo dieną 2007-04-07 ir suėmimo terminą nuo 2007-04-08 iki 2008-02-06.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus byloje: daktiloskopinę plokštelę, butelį, piniginę, taurelę – esančius Vilniaus miesto VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje pagal 2007-10-31 kvitą B Nr. 028728, serija AAB – sunaikinti, du šimtus litų ( 200 ) kupiūromis po 100 litų, esančius Vilniaus miesto VPK pagal 2007-11-05 kvitą Nr. 000360 serija AAB – perduoti į valstybės nuosavybę, linoleumo dalį ir tris poras batų, esančius Vilniaus miesto VPK daiktų saugojimo kameroje pagal 2007-12-17 kvitą B Nr. 028777 serija AAB – sunaikinti, I. L. drabužius – megztinį, kelnes ir marškinius bei tris peilius – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.