Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-476-417/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
AN2-476-417/2017
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00023-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas
S. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-476-417/2017Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00023-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. L. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017 m. kovo 31 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams V. V., E. D., Ž. Š., R. Ž. ir J. D. trukdė atlikti tarnybines pareigas, neleido iš kavinės išsivesti ieškomo D. L., paprašius S. L. laikytis atstumo, ji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir savo neteisėtus veiksmus nutraukė tik tada, kai buvo pasakyta, jog bus panaudotos specialios priemonės – dujos. Už šiuos veiksmus atsakomybė numatyta ANK 506 straipsnio 4 dalyje.Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pripažino S. L. kalta pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir paskyrė jai 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų baudą. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jai nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir netinkamai pritaikydamas įstatymą. Apeliantė teigia, kad negalima sutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padaryta išvada dėl jos pripažinimo kalta pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, t. y. kad ji trukdė pareigūnams atlikti tarnybines pareigas, neleido iš kavinės išsivesti ieškomo D. L., paprašius laikytis atstumo, nevykdė šių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Teismo nutarime nurodoma, kad iš pareigūnų R. Ž., V. V., J. D. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2017 m. kovo 31 d. buvo vykdoma nuteistojo D. L. paieška, dalyvavo pareigūnai iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato – J. D., E. D., R. Ž., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato – V. V. ir (duomenys neskelbtini) komandos specialistas Ž. Š.. Remdamasis šiais pranešimais teismas nustatė, kad kartu su D. L. buvusi mergina trukdė atlikti tarnybines pareigas, neleido jo išsivesti iš kavinės, paprašius laikytis atstumo, reikalavimo nevykdė, toliau trukdė, nusiramino tik tada, kai buvo pasakyta, jog bus panaudotos specialios priemonės – dujos. Tačiau pareigūnų R. Ž., V. V. ir J. D. tarnybiniai pranešimai yra identiški, jie yra ne kiekvieno pareigūno individualūs, o rašyti bendrai siekiant sukurti jų versiją pagrindžiančią istoriją. Teismo posėdžio metu apklausus J. D., jis savo pranešime nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Policijos pareigūnas J. D. nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. į kavinę (duomenys neskelbtini) pirmiausia įėjo jis, E. D. ir du pareigūnai iš (duomenys neskelbtini), jis atsistojo atokiau. J. D. teigimu, kitiems pareigūnams priėjus prie apeliantės staliuko, prie kurio ji pietavo kartu su D. L., paklausė pareigūnų, kas nutiko, buvo išsigandusi, pasimetusi, blaškėsi. Šis pareigūnas nepatvirtino, kad kuris nors iš pareigūnų būtų davęs jai nurodymus, taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad ji kibo prie pareigūnų. Į teisėjos klausimą, ar ji trukdė policijos pareigūnams atlikti pareigas, J. D. atsakė, kad ji netrukdė atlikti pareigų. Liudytojas E. D. nurodė, kad padėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams sulaikyti nuo bausmės atlikimo besislepiantį D. L. kavinėje (duomenys neskelbtini), pieš įeidamas į kavinę su (duomenys neskelbtini) pareigūnais suderino veiksmus. Į kavinę įėjo jis, J. D., V. V. ir kitas pareigūnas, jis iš karto nuėjo prie ieškomojo, sėdinčio prie lango, V. V. taip pat priėjo prie D. L., kurio buvo paprašyta vykti į policiją, atsistoti, bet jis ėmė muistytis, bandė apeliantei perduoti daiktus, raktus, piniginę. Kaip nurodė E. D., apeliantė kėlė sąmyšį, klausė, kodėl išvedamas D. L., prašė leisti baigti pietauti, tačiau pareigūnas negalėjo pasakyti, ar kas nors iš pareigūnų davė jai kokių nors nurodymų. Liudytojas R. Ž. taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti, kurį pareigūną ji bandė atitraukti, tačiau teismas, remdamasis šiais pareigūno R. Ž. parodymais, nusprendė, kad ji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Vertindamas šio liudytojo parodymus, teismas neatsižvelgė į jo duotų parodymų patikimumą, ar jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.Apeliantė taip pat nurodo, kad iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus 2017 m. balandžio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad būtent E. D. Imuniteto skyriaus pareigūnams duoti parodymai paneigia R. Ž. parodymus, kad ji bandė lįsti prie vieno ar kito pareigūno ar kurį nors bandė atitraukti. Pažymi, kad į teisėjos klausimą, ar ji trukdė atlikti pareigas, R. Ž. atsakė, kad netrukdė. Nors teisme apklausti liudytojai V. V. ir Ž. Š. nurodė, kad dedant antrankius apeliantė puolė tarp jų (V. V. ir Ž. Š.), trukdė uždėti antrankius, Ž. Š. kabinosi už rūbų, tačiau jų parodymų nepatvirtino kartu buvę policijos pareigūnai J. D. ir E. D.. Pareigūnų V. V. ir Ž. Š. nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir kavinės (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. A., kuri taip pat davė parodymus Imuniteto skyriui. Remiantis 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad A. A. nurodė, kad sulaikant asmenis, jie abu priešinosi, mergina šūkavo, bandė pasišalinti iš kavinės, o vyriškis nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, bandė priešintis pareigūnams neduodamas rankų, tad pareigūnai, įėję pirmieji, jam užsuko rankas, palenkė galvą žemyn ir antrankiais surakino rankas už nugaros. Tuo metu į kavinę įėjo dar keli neuniformuoti pareigūnai, kurie pradėjo bendrauti su mergina. Liudytojos A. A. apklausa teismo posėdyje buvo vykdoma praėjus apie pusę metų, todėl ji tiksliai nebegalėjo nurodyti tų aplinkybių, kurias nurodė tuoj po įvykio Imuniteto skyriui, tačiau teismas, manydamas, kad šios liudytojos parodymuose yra prieštaravimų, jų nebandė pašalinti.S. L. taip pat nurodo, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą ji savo kaltės nepripažino. Tiek 2017 m. kovo 31 d. paaiškinime, tiek teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kas vyko kavinėje (duomenys neskelbtini), o būtent tai, kad pareigūnams priėjus prie staliuko, prie kurio su D. L. pietavo, buvo labai pasimetusi, sukrėsta, nes nesuprato, kas vyksta, kodėl asmenys, sulaikantys D. L., elgiasi agresyviai. Tai, kad ji klausinėjo, kodėl sulaikomas D. L., kodėl negalima pabaigti pietauti, nereiškia, kad ji trukdė sulaikyti ieškomą asmenį, kadangi jokių veiksmų prieš pareigūnus neatliko. Protokolą surašiusi Institucija net nebandė gauti iš kavinės (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo ir jį išsaugoti kaip įrodymo administracinio nusižengimo byloje, todėl yra pagrindas manyti, kad pareigūnai bandė nuslėpti objektyvios tiesos nustatymui reikšmingą įrodymą. Šią aplinkybę sustiprino byloje atsiradę prieštaravimai tarp policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, jų duotų paaiškinimų nenuoseklumas, tačiau teismas to nevertino jos naudai, prieštaravimų nepašalino. Todėl apeliantė mano, kad teismas veikė ne apeliantės naudai, nors administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti būtent Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).Mano, kad teismas, pripažindamas ją kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nevisapusiškai iš neišsamiai įvertino surinktus įrodymus, teismo išvados nepagrįstos surinktų įrodymų išsamia analize. Esant pagrįstų abejonių dėl surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nesant jos veiksmuose ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena turėtų būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalis).Atsiliepimu į S. L. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viršininkas nurodo, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į faktines nustatytas aplinkybes, esminius įrodymus bei pažeidėjos asmenybę. Institucijos įsitikinimu, administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas vadovaujantis reglamentuojančiais teisės aktais, dokumentai buvo įforminti tinkamai. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jas įvertino, S. L. buvo paskirta atitinkama nuobauda. Todėl prašo atmesti S. L. apeliacinį skundą ir palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė skunde akcentuoja, kad ji netrukdė policijos pareigūnams atlikti jų tarnybines pareigas ir netrukdė iš kavinės išvesti ieškomą D. L.. Tačiau tokius jos teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apeliantės skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, taip pat yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą konstatuoja, kad apeliantei pagrįstai skirta administracinė nuobauda už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimo padarymą.Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. L. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Įvertinus administracinio nusižengimo medžiagą bei skundžiamą nutarimą, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. L. kaltės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.Nors S. L. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių, neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau tokie jos teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl S. L. kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis – liudytojus R. Ž., J. D., E. D., Ž. Š., V. V., A. A., apklausė ir pačią S. L.. Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apeliantės nurodyta įvykių versija, t. y. kad įvykio dieną ji policijos pareigūnams nesipriešino ir netrukdė atlikti tarnybinių pareigų, vykdė jų duodamus nurodymus ir reikalavimus. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apeliantės kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ir teismo posėdžio garso įrašų galima spręsti, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, kad galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama S. L. yra kalta.Apeliantė skunde daug dėmesio skiria byloje apklaustų pareigūnų parodymams, nurodo juose esančius prieštaravimus, kurie, jos teigimu, patvirtina, kad ji jokio administracinio nusižengimo nepadarė. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apklaustų pareigūnų parodymai patvirtina, kad 2017 m. kovo 31 d., sulaikant ieškomą asmenį – D. L., kartu buvusi S. L. trukdė atlikti tarnybines pareigas, neleido jo išsivesti iš kavinės, paprašius laikytis atstumo, reikalavimo nevykdė, toliau trukdė, apsiramino tik tada, kai buvo pasakyta, jog bus panaudotos specialios priemonės – dujos. Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad pareigūnai J. D., E. D., R. Ž. teismo posėdžio metu nepatvirtino aplinkybės, kad kuris nors pareigūnas jai būtų davęs kokių nors nurodymų ar reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad šie liudytojai, apklausiami bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad jie negirdėjo S. L. duodamų nurodymų, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad tokie nurodymai jai nebuvo duodami. Liudytojai Ž. Š. ir V. V. patvirtino, kad S. L. bandė atitraukti policijos pareigūnus nuo sulaikomo D. L., puolė į tarpą tarp pareigūnų ir sulaikomo D. L., nevykdė jai duodamų nurodymų atsitraukti ir laikytis atstumo. Tai, kad S. L. trukdė sulaikyti D. L., patvirtino visi apklausti pareigūnai (R. Ž., J. D., E. D., Ž. Š., V. V.), kurie nurodė, jog S. L. kėlė triukšmą, šaukė, kad pareigūnai neturi teisės sulaikyti asmenį. Priešingai, negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi apklaustų pareigūnų teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Be to, šių asmenų parodymai atitiko jų parodymus, kuriuos šie asmenys davė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnams, kai buvo apklausiami BPK nustatyta tvarka, buvo įspėti apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos kaltę grindė šių asmenų parodymais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi ir siekė ją melagingai apkalbėti. Apeliantė tiek pateiktame skunde, tiek apklausiama bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, neadekvačiai pavartojo jėgą sulaikydami D. L., taigi ji pati pripažįsta, kad buvo pasipiktinusi tokiais pareigūnų veiksmais, tačiau pažymėtina, kad manydama, jog policijos pareigūnai, sulaikydami D. L., elgėsi neteisėtai, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus bei jos teises ir teisėtus interesus, tokius policijos pareigūnų veiksmus tiek ji, tiek pats D. L. turėjo teisę skųsti įstatymo nustatyta tvarka (pagal byloje esančius duomenis, tai ir padarė 2017 m. balandžio 3 d. pateikdami prašymus dėl pareigūnų veiksmų ištyrimo), tačiau šiuo atveju nesutikimas su policijos pareigūnų veiksmais nesuteikė apeliantei teisės nevykdyti teisėtų jų reikalavimų.Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje nenustatytas joks motyvas pareigūnams apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti S. L. pažeidimo padarymu, nes tiek policijos pareigūnas Ž. Š., tiek V. V. patvirtino, kad pagrindinis jų dėmesys buvo sutelktas į ieškomą D. L., todėl, jeigu S. L. būtų elgusis ramiai, į ją niekas net nebūtų kreipęs dėmesio, tačiau ji pati išprovokavo konfliktą, kurio metu ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, už kurį jai pagrįstai paskirta nuobauda. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai identiški, rašyti bendrai siekiant sukurti jų versiją pagrindžiančią istoriją, todėl šių pranešimų teisingumas kelia abejonių, kurias patikrinti nėra galimybės. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kadangi pareigūnai dalyvavo tame pačiame įvykyje, nustatė tokias pačias faktines aplinkybes, todėl jų tarnybiniuose pranešimuose ir nurodytos analogiškos aplinkybės. Be to, apylinkės teismas patikrino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apklausdamas visus ieškomo D. L. sulaikyme 2017 m. kovo 31 d. dalyvavusius ir kavinėje (duomenys neskelbtini) buvusius pareigūnus. Be to, apylinkės teismas S. L. kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo grindė ne tik policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, bet byloje esančių įrodymų, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nutarime, visuma.Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu nesiremti liudytojos A. A. teisme duotais parodymais, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šios liudytojos aprodymus, kadangi jie prieštarauja kitai bylos medžiagai. Pažymėtina, kad liudytoja A. A. iš karto po įvykio buvo apklausta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje BPK nustatyta tvarka, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, šie jos parodymai atitinka kitą byloje surinktą medžiagą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo A. A. bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kurie prieštarauja tiek anksčiau jos duotiems parodymams, tiek pačios S. L. pateiktai įvykio versijai. Apeliantės argumentas, kad teismas nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti liudytojos A. A. parodymuose esantys prieštaravimai, atmestini, kadangi įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu S. L. buvo pripažinta kalta pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad S. L. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį jai paskirta nuobauda taip pat tinkamai individualizuota. Apeliacinio skundo argumentai S. L. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Skuodo rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius