Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), pensininko, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. 2016 m. lapkričio 5 d., apie 17:30 val., Architektų g. 152, Vilniuje, vairuodamas automobilį ŠKODA FABIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Savo veiksmais I. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas I. K. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad išvažiuodamas iš parkavimo vietos atbulas prisilietė prie kito automobilio, kontaktą pajautė, išlipo iš mašinos, pažiūrėjo, kad nieko neįvyko, nepastebėjo jokių žymių ir įvertinęs, kad jokios žalos nepadaryta, nuvažiavo. Automobiliai policijoje buvo sugretinti, ant BMW automobilio gal trupučiuką brūkšniukas ir yra.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir I. K. 2016 m. lapkričio 18 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 11).

Nukentėjusiosios J. S. 2016 m. lapkričio 5 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į parduotuvę, paliko mašiną stovėjimo aikštelėje, kai išėjo iš parduotuvės, laukė dvi panelės ir pasakė, kad įvažiavo į jos mašiną ir pabėgo. Mašinos numeris (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Jos mašinai apibraižė galinį bamperį. Vairuotojas išvažiavo iš auto įvykio. Liudininkė sakė, kad vairuotojas matė, jog įvažiavo į mašiną, bet išvažiavo. Liudininkės vardas Rimas, jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

R. S. 2016 m. lapkričio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji ėjo su drauge į parduotuvę. Buvo jau tamsus paros metas. Automobilių stovėjimo aikštelėje išgirdo smūgio garsą. Atsisukus į tą pusę pastebėjo, jog baltas automobilis, bandydamas išvažiuoti iš stovėjimo vietos, įvažiavo į šalia stovėjusį automobilį. Įvažiuota buvo galiniu bamperiu, greičiausiai vairuotojo pusės. Balto automobilio vairuotojas išlipęs apžiūrėjo apgadintas mašinas. Vairavo vyras, buvo su galvos apdangalu, tad amžiaus tiksliai nenustatys, gal 30-40 metų, gal daugiau, negali pasakyti, nes buvo tamsu, o veido nesimatė. Iškart įsiminė numerius ir nuėjo į parduotuvę. Grįžus iš parduotuvės balto automobilio nebebuvo, o stovėjo BMW automobilio vairuotoja. Tad jai pasakė numerius baltos mašinos. Įvykis įvyko 2016-11-05 Architektų g. 152, prie parduotuvės MAXIMA, stovėjimo aikštelėje (b. l. 8).

E. K. 2016 m. lapkričio 18 d. paaiškinime nurodyta, kad 2016-11-05 automobilį ŠKODA FABIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervarinėjo jo tėvas I. K. (b. l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio D. Masalskio 2016 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-05, apie 18:00 val., gavo pranešimą, kad Architektų g. 152, yra apgadintas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 19:15 val. nurodytoje vietoje BMW vairuotoja J. S. paaiškino, kad liudininkės teigimu į jos stovintį aikštelėje automobilį judėdamas atbuline eiga atsitrenkė baltos spalvos automobilis, kurio vairuotojas, pajutęs smūgį iš įvykio vietos pasišalino. Liudininkės tel. (duomenys neskelbtini) (R.) (b. l. 3).

Policijos registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-11-05, 17.58 val., gautas J. S. pranešimas, kad aikštelėje prie „Maximos“ pranešėja rado savo apgadintą automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis ???, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos kliudė ir pasišalino. Pranešėja laukia vietoje (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, atstumai, automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, vieta, kurioje buvo sustojęs pasišalinęs automobilis, priede nurodyta, kad viena eismo įvykyje dalyvavusi ir apgadinta transporto priemonė yra automobilis BMW 535, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso J. S. ir kuriam apgadintas užpakalinis bamperis, o kita eismo įvykyje dalyvavusi ir apgadinta transporto priemonė yra automobilis ŠKODA FABIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra UAB „Idee fixe“ (b. l. 5-6).

2016 m. gruodžio 18 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 1370 užfiksuota automobilio BMW 535, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyta, kad automobilio apžiūros metu rasti techniniai defektai ir sugadinimai – ant galinio bamperio matosi daug įvairių nubrozdinimų (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje nurodyta, jog sugretinus automobilius BMW 535, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ŠKODA FABIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis ŠKODA įsirėmė į automobilį BMW galiniu bamperiu (apdailos juosta) (b. l. 13).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad I. K. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus, tai yra važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tai yra J. S. priklausantis automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. pats pripažįsta, jog įvykio dieną protokole nurodytoje vietoje vairavo automobilį ŠKODA FABIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas atbulas iš parkavimo vietos prisilietė prie kito automobilio. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja R. S. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji akivaizdžiai matė ir girdėjo automobilių kontaktą, įsidėmėjo kaltininko automobilio valstybinius numerius. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją ir atlikę automobilių sugretinimą konstatavo, jog automobilis ŠKODA įsirėmė į automobilį BMW galiniu bamperiu (apdailos juosta). Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad I. K. veiksmuose yra nustatyti visi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Naujajame ANK administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis). Tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Todėl, nustačius I. K. KET pažeidimą dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, būtina perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir perkvalifikavus teisena vykdytina pagal ANK. Dėl KET pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

I. K. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas ATPK straipsnis, už kurį numatyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, tačiau protokole pažeidimo esmė yra nurodyta, taip pat nurodytas KET punktas, kurio reikalavimai pažeisti, todėl darytina išvada, jog suklysta nurodant ATPK straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tai yra straipsnis dėl neatidumo nenurodytas. Todėl, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies (atitinkamai naujojo ANK 635 straipsnio 3 dalies) nuostatomis, konstatuotina, jog I. K. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kilo ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

I. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis automobilių kontaktą pajautė, dėl ko išlipo iš mašinos, apžiūrėjo, bet nepastebėjęs jokių žymių ir įvertinęs, kad jokios žalos nepadaryta, išvažiavo. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja R. S. savo rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, jog matė, kaip atsitrenkusio automobilio vairuotojas išlipęs apžiūrėjo apgadintas mašinas. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog I. K. vairuodamas automobilį pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį, tačiau, teismo vertinimu, jie nepatvirtina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tai yra suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad I. K. pažeidė KET 222 punkto, kuriame nurodyta, jog „jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“, reikalavimus. Byloje nustatyta, kad savo automobilio galiniu bamperiu kliudęs stovinčio automobilio užpakalinį bamperį I. K. iš savo vairuojamo automobilio išlipo ir nuėjo apžiūrėti automobilių jų kontakto vietoje. Toks I. K. elgesys, taip pat jo paaiškinimai rodo, jog jis suvokė, kad kontaktas tarp jo vairuojamo automobilio ir stovinčio priparkuoto automobilio buvo. Taip pat byloje nustatyta, jog I. K. iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai. Tačiau pažymėtina, jog KET 222 punktas reikalauja pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai tik tuo atveju, jei nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir jei dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala. Kaip matyti iš byloje esančių automobilių nuotraukų, abiems automobiliams padaryti labai nežymūs apgadinimai, tik menki, vos įžiūrimi nubrozdinimai užpakaliniuose bamperiuose. I. K. taip pat nurodo, jog apžiūrėjęs automobilius jokių žymių nepastebėjo, jam pasirodė, jog jokios žalos jis nepadarė. Esant tokiems automobilių apgadinimams I. K. galėjo nesuvokti, kad jis savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį ir padarė jam turtinės žalos arba nežinoti, kad dėl tokios menkos žalos padarymo jam atsiranda pareiga pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai. Taip pat pažymėtina, jog I. K. yra senyvo amžiaus (pažeidimo padarymo metu buvo 80 metų amžiaus), be to, anksčiau niekada nėra baustas administracine tvarka nei už KET pažeidimus, nei už kitų rūšių pažeidimus, todėl galėjo nesuvokti, nežinoti, kaip jis turėtų elgtis tokioje situacijoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai su I. K. susisiekė ir automobilį ŠKODA FABIA apžiūrėjo ne iš karto po eismo įvykio, o praėjus mėnesiui po eismo įvykio ir per tą laiką I. K. savo automobilio niekaip neremontavo ar kitaip netvarkė, kas rodo, kad jis nevengė tiesos nustatymo byloje, nesiekė nuslėpti eismo įvykio pėdsakų ir išvengti administracinės atsakomybės.

Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog I. K. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo atmesti tos aplinkybės, kad I. K. nesuprato eismo įvykio metu padaręs tokią turtinę žalą kito asmens turtui, dėl kurios jam pagal KET taisykles atsiranda pareiga apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam arba policijai. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad I. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, I. K. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, jog nuo 2017-01-01 administracinę atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos nustato ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalys, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, be to, tiek 1, tiek 2 šio straipsnio dalyse numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažesnė bauda, be to, tiek už ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek ir už 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą yra numatyta tik galimybė, bet ne būtinybė pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Todėl teismas, vadovaudamasis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju, asmeniui padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, turėtų jo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 arba 2 dalį, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju I. K. atžvilgiu bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, jo veika neperkvalifikuotina pagal atitinkamą ANK straipsnį, nes neturi administracinio nusižengimo požymių.

Skirdamas administracinę nuobaudą už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose numatytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – I. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, administracinį nusižengimą jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. K. – anksčiau administracine tvarka nebaustas, pensininkas, 80 metų amžiaus. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, tačiau I. K. skirtina švelniausia ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

I. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį skirti įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną IGNO KUBILIAUS atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.