- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- e2A-1398-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17961-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“
- Ieškovas
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-628-713/2017 pagal ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“ 6 143,80 Eur permoką už vertimo paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad paskelbus viešąjį konkursą, 2016 m. vasario 1 d. tarp ieškovo ir konkurso laimėtojos-atsakovės sudaryta Vertimo žodžiu ir raštu paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei pagal poreikį teikti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas – versti iš vienos kalbos į kitą kalbą, kalbų vertimo įkainius patvirtino sutarties priede (3 punktas). Sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad vertimo žodžiu paslaugos kaina nustatoma vertimo trukmę valandomis padauginus iš vertimo valandos įkainio; vertimo žodžiu laikas apvalinamas pusės valandos tikslumu (20 ar 50 min. apvalinamos atitinkamai į 0,5 ir 1.00 val.); vertimo trukmė yra fiksuojama Vertimo paslaugų perdavimo akte, vertimo valandos įkainis nurodytas sutarties priedo 2 lentelėje „Vertimo paslaugos žodžiu“. Tuo tarpu ieškovas už suteiktas paslaugas įsipareigojo atsiskaityti gavęs atsakovės sąskaitą faktūrą ir Atliktų paslaugų priėmimo ir perdavimo aktą (sutarties 12 punktas). Ieškovas iš atsakovės 2016 m. kovo – rugpjūčio mėn. pateiktų ieškovui apmokėti PVM sąskaitų-faktūrų nustatė, jog sąskaitose vertimo žodžiu trukmė valandomis dvigubai pailginta, t. y. neatitinka faktinės vertimo iš vienos kalbos į atitinkamos kalbos trukmę, t. y atsakovė, versdama iš vienos kalbos į kitą kalbą vienu ir tuo pačiu metu vieną valandą, sąskaitoje nurodė, kad vertė dvi valandas. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai paskaičiavo vertimo žodžiu trukmę ir ieškovui pateikė klaidingas PVM sąskaitas-faktūras bei atliktų mokėjimų paraiškas, o ieškovas permokėjo 6 143,80 Eur sumą atsakovei už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“ su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad Viešųjų pirkimo sutarčių vykdymą kontroliuoja Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė, šios institucijos jokių pažeidimų dėl atsiskaitymo nenustatė. Teigė, kad ieškovas nėra įsigilinęs į nuoseklaus vertimo žodžiu iš vienos kalbos į kitą kalbą paslaugų specifiką. Toks vertimas iš lietuvių kalbos į užsienio kalbą vyksta vienu metu. Atsakovė pateikė ieškovui sąskaitas-faktūras remdamasi sutartimi ir patvirtintais įkainiais vertimo iš užsienio kalbos ir į užsienio kalbą, nurodė kiekį ir sumą pagal faktinį vertėjo darbo laiką, paskaičiuotą nuo jo atvykimo iki išvykimo. Atsakovė griežtai laikėsi sutarties sąlygų: kiekvienos sąskaitos eilutėse nurodo paslaugos pavadinimą ir įkainį, atitinkantį sutarties priede nurodytai paslaugos eilutei ir nurodytam įkainiui.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad jo nuomonė sutampa su ieškovo pozicija. Sutartis nenumatė laiko dubliavimo vertimo žodžiu paslaugoms, todėl atsakovė klaidingai interpretavo sutartį ir ieškovas už paslaugas, kurios faktiškai nebuvo atliktos, permokėjo. Trečiasis asmuo teigė, kad atsakovė nepagrįstai sąskaitose faktinį vertimo laiką dvigubino: 3 val. faktinio vertimo laiko interpretavo kaip 3 val. vertimo „į užsienio kalbą“ ir 3 valandas vertimo „iš užsienio kalbos“, nors faktiškai buvo versta 1,5 val. į užsienio ir tiek pat (1,5 val.) iš užsienio kalbos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 6 143,80 Eur permoką už vertimo paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., valstybės naudai 138,00 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktuose vertimo paslaugų perdavimo aktuose ir PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas paslaugos atlikimo laikas nesutampa. Atsakovė PVM sąskaitose faktūrose nurodė dvigubai ilgesnį laiką nei perdavimo aktuose nurodytas faktinis paslaugos atlikimo laikas. Iš sąskaitų faktūrų ir Vertimo paslaugų perdavimo aktų teismas taip pat nustatė, kad sąskaitose faktūrose nurodytas vertimo laikas yra padvigubintas – faktiškai suteikus 1 valandos vertimo žodžiu paslaugą, verčiant iš lietuvių kalbos į užsienio kalbą ir iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą, nurodoma, jog suteikta 2 valandų trukmės vertimo žodžiu paslauga.
Teismas nurodė, kad ginčo sutarties sąlygos nenumatė galimybės tą patį laiką dauginti iš kelių įkainių ir juos sudėti, dėl ko nebuvo jokio pagrindo manyti, kad sutartyje nurodyta vertimo trukmė valandomis turi būti dvigubinama. Santykinės valandos laikotarpiu verčiama iš vienos kalbos į kitą ir atvirkščiai, vienas vertėjas tuo pačiu metu negali kalbėti iš karto dvejomis kalbomis. Pačios vertimo valandos trukmė, verčiant iš vienos kalbos į kitą ir atvirkščiai, nesikeičia ir juo labiau nepailgėja.
Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas ginčo sutarties 10 punkto aiškinimas yra nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, kadangi esant tokiam aiškinimui ieškovas už paslaugas būtų priverstas mokėti dvigubą kainą. Toks sutarties sąlygų aiškinimas iškreipia sutarties turinį ir laikytinas sutarties sąlygų keitimu po viešojo pirkimo-pardavimo sudarymo, o tai draudžia Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalis. Atsakovei negalėjo būti nežinomos vertimo paslaugų sąlygos, tame tarpe ir apmokėjimas už vertimo trukmę valandomis, iki sutarties pasirašymo, kadangi jai 2015 m. gruodžio 19 d. buvo pateiktas pasiūlymas dėl vertimo paslaugų pirkimo (pasiūlymo 76 punktas).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, tinkamai neatskleidė tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Nuo sutartinių santykių pradžios vertimo žodžiu paslaugos kaina buvo nustatyta vertimo laiką dauginant iš abiejų kalbų, kuriomis vyko vertimas, įkainių, tokiai išreikštai valiai pritarė ir ieškovas – jam buvo teikiami vertimo paslaugų perdavimo aktai, kuriuose buvo aiškiai nurodyta suteikta paslauga ir jos trukmė, o ieškovas nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. nereiškė jokių pretenzijų ir apmokėjimo tvarka jį tenkino.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė lingvistinei sutarties teksto analizei ir aiškinimui, todėl pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties šalių ketinimai ir valia buvo kainą už suteiktas paslaugas nustatyti būtent paslaugos valandą dauginant iš abiejų vertimo metu vartotų kalbų įkainių, todėl turėjo būti taikomas pirmumas šiems šalių ketinimams ir valią, o ne gramatiniam sutarties aiškinimui. Sutarties aiškinimas nereiškia sutarties keitimo, todėl Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatos nebūtų pažeistos.
Atsiliepimas
Byloje nėra pateikta duomenų apie trečiojo asmens atsiliepime minimas sutartis, sudarytas tarp policijos komisariatų ir vertimo paslaugų teikėjų, ir jose įtvirtintas sąlygas, todėl nėra jokios galimybės jų palyginti su tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartimi. Dėl to nepagrįsti trečiojo asmens atsiliepime nurodyti argumentai, kad vertimo paslaugos apmokomas faktinį atliktos paslaugos laiką dauginant iš sutartyje kalbai nustatyto tarifo, o vertimo žodžiu laikas sąskaitose nedvigubinamas.
Viešųjų pirkimų tarnyba pateikdama išvadą vadovavosi tik lingvistiniu (gramatiniu) sutarties aiškinimo metodu ir nesigilino į sutarties dalyvių ketinimus, jų valią, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl pateikta išvada vertintina kritiškai dėl savo nepagrįstumo ir visapusiškos analizės nebuvimo.
Atsiliepimas
Ieškovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Sudarius ginčo sutartį buvo iš karto pastebėta, kad atsakovė netinkamai vykdo ginčo sutarties sąlygas. Tuo tarpu atsakovė neabejotinai ne tik žinojo, bet ir turėdama realią galimybę galėjo įvertinti, kad pirkimo dokumentuose, kurių pagrindu vėliau sudaryta sutartis, nėra įtvirtinta dvigubo apmokėjimo už vertimo paslaugas, tokiu būdu galėjo prašyti patikslinti pirkimo dokumentus, tačiau to nepadarė.
Ant PVM sąskaitų faktūrų nurodyta žyma „gavau“ ir atsakingo aptarnavimo skyriaus tarnautojo parašas tepatvirtina, kad dokumentai įstaigoje yra gauti. Tuo tarpu PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimas yra būtinas, kadangi ieškovas, kaip įstaiga, privalo užtikrinti nenutraukiamą ikiteisminių tyrimų atlikimą, tame tarpe ir tų, kuriuose baudžiamojo proceso dalyviais yra lietuvių kalba nekalbantys asmenys.
Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovė, tinkamai aiškino tarp sutarties šalių susiklosčiusius santykius, kadangi šalių ketinimai visiškai nesutampa, o ieškovo ketinimai sutampa su sutarties lingvistiniu aiškinimu – ieškovas, tiek rengdamas ir patiekdamas potencialiems konkurso dalyviams vertimo paslaugų pirkimo sąlygas, dėl kurių atsakovė galėjo gauti paaiškinimus ir konsultuotis, tiek pasirašydamas sutartį, neturėjo ketinimų Sutarties 10 punkte numatytą sąlyga ateityje aiškinti kaip nors kitaip, ar mokėti paslaugos tiekėjui už dvigubai ilgesnė vertimo trukmę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo vertimo raštu ir žodžiu paslaugų teikimo sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu – atsakovei laimėjus ieškovo vykdytą vertimo paslaugų mažos vertės pirkimą. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo pripažinta laimėjusia viešąjį pirkimą, su ja buvo sudaryta vertimo paslaugų teikimo sutartis, šalys sutartį vykdė.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo Marijampolės apskr. VPK pagal poreikį teikti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas – versti iš vienos kalbos į kitą, kalbų vertimo įkainiai patvirtinti sutarties priede (3 punktas). Sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad vertimo žodžiu paslaugos kaina nustatoma vertimo trukmę valandomis padauginus iš vertimo valandos įkainio. Vertimo žodžiu laikas apvalinamas pusės valandos tikslumu (20 ar 50 min. apvalinamos atitinkamai į 0,5 ir 1.00 val.). Vertimo trukmė yra fiksuojama Vertimo paslaugų perdavimo akte, vertimo valandos įkainis nurodytas sutarties priedo 2 lentelėje „Vertimo paslaugos žodžiu“.
Atsiskaitymas už atsakovės suteiktas paslaugas buvo vykdomas ieškovui gavus atsakovės išrašytą sąskaitą-faktūrą ir Atliktų paslaugų priėmimo ir perdavimo aktą (sutarties 12 punktas). Šiuose dokumentuose buvo pateikiami duomenys apie suteiktų paslaugų trukmę bei taikomą įkainį. Sutartyje aiškiai neaptarus vertimo paslaugų apimties ir kainos nustatymo tvarkos, vykdant sutartį paaiškėjo, kad tiekėja, atsakovė, suteikusi vertimu žodžiu paslaugas, vertimo kainą nurodydavo vertimo trukmę daugindama iš dviejų kalbų, kuriomis vyko vertimas, įkainių, o perkančioji organizacija, ieškovas, tą pačią kainą skaičiavo principu, jog pusę vertimo trukmės turėtų būti taikomas vertimo iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą įkainis, kitą pusę vertimo trukmės taikytinas vertimo iš lietuvių į užsienio kalbą įkainis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas suteiktų paslaugų kainą apskaičiavo tinkamai ir jo reikalavimą dėl permokėtų sumų grąžinimo tenkino, apeliaciniu skundu argumentuojama, kad teisingas yra atsakovės nurodomas vertimo paslaugų kainos apskaičiavimo būdas.
Atsakovei keliant ginčą dėl paslaugų sutarties sąlygų aiškinimo, aktualios VPĮ nuostatos ir teismų praktika dėl viešojo pirkimo sąlygų nustatymo bei jų turinio aiškinimo. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų, be kitų – ir pirkimo sutarties sąlygų, turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661/2015).
Viešųjų pirkimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras; perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis; pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (to paties straipsnio 9 dalis).
Išimtiniais atvejais pirkimo sąlygų turinys gali būti aiškinamas teismo, teismas viešojo pirkimo sąlygas turi aiškinti, visus pirkimo dokumentus vertindamas sistemiškai, jų tarpusavio turinio kontekste, teismo pateikiamas pirkimo sąlygų interpretavimas bet kokiu atveju negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktos viešojo pirkimo sąlygos, tačiau iš viešai prieinamų Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVPIS), kurioje talpinamos pirkimų sąlygos, duomenų (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_frameset.asp?PID=266182) ir jų pagrindu sudarytos ginčo sutarties teksto matyti, kad šalys sutartyje susitarė dėl vertimo žodžiu įkainių bei kainos apskaičiavimo tvarkos (Sutarties 10 punktas). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas sudarydamas sutartį siekė gauti vertimo paslaugas, kurios turėjo būti suprantamas kaip žodinės kalbos perteikimo į kitą kalbą procesas. Tai reiškia, kad ieškovo darbuotojas su asmeniu, nesuprantančiu lietuvių kalbos žodžiu bendrauja lietuvių kalba, paslaugas teikiantis vertėjas ieškovo darbuotojo kalbą verčia į užsienio kalbą, ir atvirkščiai, užsienio kalba verčiama į lietuvių kalbą. Ginčas, kad vertimo paslaugas kiekvienu atveju teikė vienas atsakovės vertėjas (vertėja), byloje nekyla, šalys sutartyje, kaip jau minėta, įtvirtino nuostatą, kad vertimo trukmė apskaičiuojama valandomis.
Ginčas tarp šalių iškilęs iš esmės dėl to, kad sutarties sąlygose šalys įtvirtino skirtingus įkainius, verčiant iš lietuvių kalbos į užsienio ir atvirkščiai. Tiek sutartyje, tiek pirkimo sąlygose nebuvo aptarta ar kitaip reglamentuota pagal kelis įkainius vienu metu (nuosekliai) teikiamų vertimo paslaugų trukmės apskaita. Akivaizdu, jog vertimo proceso metu, tam tikrą laiko tarpą suteikiama vertimo iš lietuvių kalbos į užsienio kalbą paslauga, bei tam tikrą laiko tarpą yra atliekamas vertimas iš užsienio kalbos į lietuvių. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas spręsti, kad ginčo sutartis sudaryta šalims aiškiai neišreiškus valios dėl to, kokiu principu ar tvarka apskaičiuojama vertimo paslaugų trukmė, esant skirtingiems vertimo įkainiams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių ginčas dėl paslaugų kainos skaičiavimo turi būti sprendžiamas taikant sutarčių aiškinimo taisykles bei atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo ypatumus.
Byloje nustatyta, kad atsakovė už suteiktas vertimo paslaugas pateikė ieškovui apmokėti laikotarpiu nuo 2016 m. kovo iki birželio mėn. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras serija MKC 011924, 01925, 01926, 01927, 01928, 01929, 01930, 02008, 02054 bendrai 6 543,70 Eur sumai, o už 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. laikotarpiu PVM sąskaitas – faktūras serija MKC 02115, 02116, 02118, 02119 02120, 02121, 02122, 02123, 02124, 02125, 02126, 02127, 02128, 02130, 02160, 02161, 02162, 021363, 02164, 02165, 02166, 02167 6043,95 Eur sumai. Byloje pateiktų vertimo paslaugų perdavimo aktų, nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovės vertėjams suteikus vertimo paslaugas, vertimo kaina buvo nurodoma vertimo trukmę dauginant iš abiejų vertimo įkainių.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santykinės valandos laikotarpiu vertimo iš vienos kalbos į kitą ir atvirkščiai, vienas vertėjas tuo pačiu metu negali suteikti paslaugų iš karto abejomis kalbomis, tokiu atveju suteiktų paslaugų trukmė, verčiant iš vienos kalbos į kitą ir atvirkščiai, nesikeičia ir juo labiau nepailgėja. Ieškovo pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovo darbuotojui (pareigūnui) užsakius vertimo paslaugas, tiek darbų atlikimo aktuose, tiek PVM sąskaitose faktūrose suteiktų paslaugų trukmė buvo nurodyta dviguba.
Byloje nustatyta aplinkybė, jog viešojo pirkimo sąlyga dėl perkamų paslaugų apimties ir kainos apskaičiavimo nebuvo aiškiai suformuluota ir ginčo šalys sudarė šiuo aspektu ydingą sutartį, nes susitarę dėl skirtingų vertimo įkainių neaptarė vertimo paslaugų fiksavimo tvarkos, negali būti aiškinama tik vienos jų naudai, kaip suteikianti prioritetą paslaugas teikusio asmens pozicijai dėl sutarties kainos. Minėta, kad šalys susitarė ir vykdydamos sutartį fiksavo bendrą paslaugų trukmę, todėl atsakovės parengtuose dokumentuose paslaugų kainos pagrindimas, vertimo trukmę dauginant iš dviejų kalbų, kuriomis vyko vertimas, įkainių, reiškia sutarties keitimą ir suteikė sutarties šaliai (tiekėjui) gauti atlygį už paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos (nepagrįstas praturtėjimas).
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog suteikiant vertimo paslaugas yra sudėtinga, galbūt ir net neįmanoma tiksliai fiksuoti vertimo iš vienos kalbos į kitą trukmę, todėl sutartyje šalims aiškiai nesuformulavus vertimo paslaugų fiksavimo tvarkos, teisėjų kolegijos vertiniu, pirmosios instancijos teismo pritarimas ieškovo pasirinktam paslaugų kainos apskaičiavimo būdui, kai suteiktų paslaugų kaina skaičiuojama taikant skirtingus ar tuos pačius vertimo įkainius, dalinat paslaugų trukmę per pusę, atitinka tikruosius šalių ketinimus, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus.
Atsakovės argumentai, kad sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovas nereiškė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų apimties, apmokėdavo pagal pateiktus duomenis už suteiktas paslaugas, nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių elgesys sutarties vykdymo laikotarpiu patvirtina šalių valią atsakovės pasirinktu būdu apmokėti už suteiktas paslaugas, nes ieškovui pastebėjus permoką, ginčas kilo ne dėl įkainių, o dėl suteiktos paslaugos kiekio (trukmės), kurio atsakovė, pagal pateiktus ieškovui duomenis, atlikdama vertimo paslaugas nuosekliuoju būdu, faktiškai nesuteikė ir negalėjo suteikti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiosios organizacijos tikslai sudarius viešojo pirkimo sutartį yra aiškūs – gauti nuoseklaus žodinio vertimo paslaugas, šalių susitarimu paslaugų kaina yra siejama su faktine vertimo (paslaugų suteikimo) trukme, todėl analizuoti kaip kiti, apeliaciniame skunde įvardinti asmenys, sudarė panašaus pobūdžio sutartis ir spręsti, kad ginčijamas sutarties turinys turi būti nustatomas pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikant sutarties aiškinimo taisykles, tinkamai aiškino šalių tikslus, sudarytos sutarties turinį, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nėra pateikęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.