Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, E. T. ir A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo 491 Eur skolos išieškojimą iš skolininko E. T. išieškotojo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Iš 2018 m. balandžio 16 d. antstolio siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo turinio matyti, kad antstolis vykdymo procese nustatė, jog skolininkas turto ir pajamų, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą šiuo metu neturi. Pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis nustatyta, jog skolininkas nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d. yra santuokoje su A. T., kuri gauna pajamas iš darbinės veiklos UAB „Kulverstukai“ ir turi pajamų. Taigi antstolis, nustatęs, kad skolininkas pajamų iš darbinės ar kitokios veiklos negauna, nekilnojamas turtas sodo pastatas bei žemės sklypas priklauso sutuoktinei A. T. asmenine nuosavybės teise, transporto priemonių neturi, skolininko sutuoktinė savo ruožtu iš darbinės veiklos gauna pajamas ir turi pajamų, pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininko E. T. ir jo sutuoktinės A. T. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – kiekvienam po ½ dalį A. T. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi įstatyme, yra numatyta galimybė esant asmeninei tik vieno sutuoktinio prievolei vykdyti išieškojimą ir iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prapažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal Civilinio kodekso 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (Civilinio proceso kodekso 185 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu bei Civilinio kodekso 3.110 straipsniu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrajame turte, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatoma E. T. teisė į ½ dalį jo sutuoktinės A. T. gaunamų ir būsimų pajamų taip, kad būtų galima iš jų išieškoti įsiskolinimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti teisę į ½ dalį jo sutuoktinės A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų ir būsimų pajamų taip, kad būtų galima iš jų išieškoti įsiskolinimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.