- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- e2-1571-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00614-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bastum“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-885-260/2017, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bastum“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Bastum“ iškėlė bankroto bylą. 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2017 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „Bastum“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.BUAB „Bastum“ bankroto administratorė Nijolė Mankienė (toliau – bankroto administratorė) pateikė prašymą dėl UAB „Bastum“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2016 m. birželio 30 d. iškėlus įmonei bankroto bylą, teismas nustatė terminą, per kurį įmonės vadovas A. L. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalėjo perduoti bankroto administratorei turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. A. L. nebendradarbiavo, įmonės dokumentų ir turto neperdavė. BUAB „Bastum“ nuo įregistravimo nė karto nepateikė metinės finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui. Bankroto administratorė, įvertinusi turimus duomenis, nurodė, kad egzistuoja įmonės tyčinio bankroto požymiai, nurodyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnyje. Įmonės vadovas A. L. nevykdė, arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.). Šį teiginį pagrindžia tokios faktinės aplinkybės: a) paaiškėjus, kad įmonė yra nemoki, nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; b) nebuvo užtikrinta įmonės turto apsauga ir jo perdavimas bankroto administratoriui; c) įmonės vadovui galbūt nutraukus įmonės veiklą, nebuvo imtasi priemonių dėl jos likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.Teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma netinkamai, aplaidžiai arba apgaulingai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Tai patvirtina tokios faktinės aplinkybės: a) nebuvo sudaromos ir Juridinių asmenų registrui nė karto nebuvo teikiamos metinės finansinės atskaitomybės dokumentai; b) nebuvo perduoti administratoriui įmonės steigimo, veiklos ir kiti dokumentai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius nurodė, kad UAB „Bastum“ yra skolinga 6 240,85 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 310,94 Eur delspinigių, ši skola susidarė nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio.Trečiasis asmuo A. L. 2017 m. gegužės 22 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2017 m. birželio 5 d., paaiškino, kad įmonės dokumentai iki 2017 m. birželio 5 d. bus pateikti bankroto administratorei ir teismui.Nagrinėjant bylą 2017 m. liepos 3 d. teismo posėdyje bankroto administratorė paaiškino, kad buvęs įmonės vadovas įmonės dokumentų ir turto jai neperdavė ir prašė pripažinti, jog UAB „Bastum“ bankrotas yra tyčinis jos pareiškime nurodytais pagrindais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pripažino UAB „Bastum“ bankrotą tyčiniu.Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administratorės prašymą dėl UAB „Bastum“ pripažinimo tyčiniu, vertino, kad yra pagrindas pripažinti, jog įmonėje teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad buvęs UAB „Bastum“ vadovas A. L. po bankroto bylos iškėlimo įmonei neperdavė teismo paskirtai bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, nors apie šią pareigą žinojo ir informavo teismą, kad šias pareigas įvykdys. Tai, kad įmonėje nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, galima vertinti ir iš to, jog įmonė, veikusi nuo 2014 m. liepos mėnesio, nė karto Juridinių asmenų registrui nepateikė privalomos teikti kasmetinės finansinės atskaitomybės.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo A. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo buvo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą, nes buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. Po konsultacijų trečiasis asmuo baigia visų dokumentų paruošimą ir liepos 20 d. visi dokumentai bus išsiųsti bankroto administratorei.Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą bankroto administratorė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Trečiajam asmeniui buvo siunčiami pranešimai registruotąja pašto siunta visais žinomais adresais, elektroniniu paštu, internete nurodytais kontaktiniais telefonais. Susisiekti šiomis priemonėmis nepavyko. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo du kartus kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl dokumentų pateikimo administratorei ir teismui terminų, tačiau nė karto nebandė susisiekti su bankroto administratore.Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodė, kad perduos dokumentus iki liepos 20 d. Bankroto administratorė atsiliepimo pateikimo dieną nėra gavusi jokių dokumentų iš trečiojo asmens.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl įmonės tyčinio bankroto
ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017).Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas BUAB „Bastum“ bankrotą pripažino tyčiniu dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio, suteikė apeliantui galimybę perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Ginčo nėra, kad nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau jie nei teismui, nei bankroto administratorei perduoti nebuvo. Jokių tokių veiksmų neatlikimo pateisinančių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų nenurodyta ir nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti tyčinio bankroto požymiai – įmonės buhalterinė apskaita neišsaugota, todėl negalima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl skundžiama nutartis yra paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.