- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-684-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus misto 2 apylinkės teismo 2009-03-17 nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovų L. V. ir V. V. ieškinys dėl savavališkos statybos fakto, įsakymo dėl detaliojo plano tvirtinimo pripažinimo negaliojančiu ir savavališkos statybos padarinių likvidavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai L. V. ir V. V. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovę T. R. nugriauti savavališką statybą; pripažinti 2007-11-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotą statybos leidimą negaliojančiu; atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymą dėl detaliojo plano tvirtinimo negaliojančiu.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai yra žemės sklypo esančio adresu E. P. g. (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovė nuo 2006 metų kaimyniniame žemės sklype adresu E. P. (duomenys neskelbtini), atlieka savavališkas statybas rekonstruodama dviejų aukštų namą su mansarda į trijų aukštų namą. Rekonstrukcijos metu savavališkai buvo įrengti devyni butai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau-VAVA) pareigūnai 2007-02-27 surašė savavališkos statybos aktą Nr.(101)II.II-25, administracinės teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje. 2007-03-27 atsakovė buvo įpareigota likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau reikalavimo neįvykdė. VAVA pareigūnai 2007-05-11 atsakovę įpareigojo pakartotinai pašalinti savavališkos statybos padarinius, o surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Atsakovė vykdydama neteisėtą rekonstrukcija iš esmės pažeidžia ieškovų teisę į nuo pažeidimų apsaugotą gyvenamąją aplinką į ramų bei netrikdomą gyvenimą vienbučių gyvenamųjų namų kvartale. Pagrindu kreiptis į teismą ieškovams tapo ir VAVA neveikimas dėl įpareigojimo atsakovę likviduoti neteisėtos statybos pasekmes. VAVA ne kartą buvo informuotą apie neteisėtus atsakovės veiksmus, tačiau apsiribojo tik savavališkos statybos fakto užfiksavimu bei siūlymu ieškovams patiems kreiptis į teismą. Atsakovė siekdama įteisinti savavališkas statybas ėmė rengti E. P. g.(duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1342 buvo patvirtintas sklypo adresu E. P. g (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai, tačiau toks įsakymas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui. Vilniaus miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2007-02-14, o detaliojo palnavimo salygos adresu E. P. g. (duomenys neskelbtini) buvo parengtos 2006 metais galiojant 1998 metų Vilniaus miesto bendrajam planui, kuris nenumatė daugiabučio namo statybos galimybės. Tuo pažeistos esminės detaliojo planavimo procedūros ir nukrypta nuo išduotų planavimo salygų ir vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200 patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8.5 punktu, išvada dėl detaliojo plano turėjo būti neigiama ir jis negalėjo būti tvirtinamas.
Atsiliepimas
Atsakovė T. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovai neįrodė, jog pažeistos jų subjektinės teisės. Atsakovė už nežymius nukrypimus nuo išduoto statybos leidimo buvo nubausta administracine tvarka ir VAVA nustačiusi pažeidimą pritaikė atsakovei sankciją bei tinkamai atliko administracinę procedūrą. Atsakovė statinį pastatė turėdama teisėtai išduotą statybos leidimą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr 30-1342 ,,Dėl teritorijos prie sklypo E. P. g. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ negaliojančiu, nepagrįstas nes nėra susijęs su statybų teisėtumo konstatavimu, nei su statybos leidimo išdavimo tvarka.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįsti ieškovų teiginiai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 30-1342 ,,Dėl teritorijos prie sklypo E. P. g. 30 detaliojo plano patvirtinimo“ prieštaravimo LR Teritorijų planavimo įstatymui, nes detaliojo plano rengimas neturi nieko bendro su savavališkomis statybomis ginčo sklype. Detalus planas nepakeičia statybos leidimo, nes tik turint statybos leidimą galima statyba (Statybos įstatymo 23 str.) ir detalusis planas nėra pagrindas įteisinti savavališkas statybas bei išduoti statybos leidimą tokiems darbams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-01-27 protokoline nutartimi pripažino šalių dalyvavimą byloje būtinu ir kitą parengiamąjį teismo posėdį skyrė 2009-02-23, 15 valandą.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-02-23 atidėjo bylos nagrinėjimą, nes ieškovų atstovas neturėjo įgaliojimo sudaryti taikos sutartį ir jam buvo būtina tai aptarti su ieškovais. Kitas teismo posėdis buvo skirtas 2009-03-17, 11 valandą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-03-17 nutartimi ieškovų L. V., V. V. ieškinį atsakovams T. R. ir kitiems dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo paliko nenagrinėtą; Iš L. V. ir V. V. atsakovės T. R. naudai priteisė 2800 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovai bei ieškovų atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovo atstovui pranešta tinkamai ir laiku (ką patvirtina jo parašas ankstesniame parengiamajame teismo posėdyje). Iki teismo posėdžio pradžios gautas ieškovo atstovo prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl jo ligos. Ieškovų neatvykimo į teismą priežastys teismui žinomos nebuvo.
Teismas sprendė, kad tuo atveju, kai ieškovas neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju ankstesniame parengiamajame teismo posėdyje (2009-01-27) ieškovų ir jų atstovo dalyvavimą pripažinus būtinu, atsakovams neprašant bylos nagrinėti iš esmės arba priimti sprendimo už akių teismas ieškinį paliko nenagrinėtu (LR CPK 3 str. 6 d., 246 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu yra teismo procesinis sprendimas plačiaja prasme. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų, tarp jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą.
Teismas sprendė, kad atsakovė patyrė 5950 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 2800 Lt sumokėti advokatei A. S. už atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovė pagrindė bylinėjimosi išlaidų dydį ir teismas šias išlaidas iš ieškovų priteisė jos naudai. Ieškovės reikalavimas priteisti 3450 Lt išlaidų, sumokėtų advokatui A. T., atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovai L. V. ir V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo posėdis gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jei iki teismo posėdžio buvo pateikti dokumentai pateisinantys neatvykimo į teismą priežastis. Ieškovų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, tuo įvykdydamas CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat buvo pridėtas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 494205. Nagrinėjamoje byloje teismas ligos atvejus jau buvo pripažinęs svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi pripažindamas atsakovės atstovės neatvykimą dėl ligos svarbia priežastimi. Ieškovų atstovo liga taip pat 2009-01-27 nutartimi buvo pripažinta svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, tačiau analogiška priežastis 2009-03-17 nutartimi buvo kvalifikuota kaip nesvarbi. Ieškovų atstovas susirgo teismo posėdžio išvakarėse (kovo 16 dieną) ir ieškovai nespėjo sudaryti kitos atstovavimo sutarties, o teismas neišsiaiškinęs visų aplinkybių nepagrįstai ligos nepripažino svarbia teismo posėdžio praleidimo priežastimi. Ieškovai apsisprendė bylą vesti per atstovą, o apie tai, kad jų dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu teismas ieškovams nepranešė. Ieškovų dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu 2009-01-27 nutartimi, tačiau jų atstovas tame posėdyje nedalyvavo ir apie būtinybę dalyvauti teismo posėdžiuose ieškovams nepranešė, dėl šios priežasties ieškovai į pasėdžius skirtus 2009-02-23 bei 2009-03-17 neatvyko.
Taip pat nurodo, kad ieškovams pateikus ieškinį teismas jo priėmimo klausimo nesprendė keturis mėnesius, o 2008-05-19 ieškovams buvo paaiškinta, kad bus kreiptasi į teismingumo kolegiją. 2009-09-18 buvo kreiptasi į teismingumo kolegija, kuri nusprendė, kad ginčas bus nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl bylos vilkinimo ir nepagrįstų įtikinėjimų ieškovai teisėjui G. Seikaliui buvo pareiškę nušalinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė T. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti.
Nurodė, kad teismas atidėdamas posėdžius išlaikė protingą pusiausvyrą tarp bylos šalių ir po vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą dėl ginčo šalių atstovų ligų. Teismo posėdis 2009-02-23 buvo atidėtas ieškovų atstovo iniciatyvą ir buvo grindžiamas taikos sutarties sudarymo galimybe iki teismo posėdžio 2009-03-17, tačiau nei su atsakove nei su jos atstove nebuvo susisiekta ir taikos sutarties salygos aptartos nebuvo. Byla buvo nagrinėjama 21 mėnesį ir teismas pagrįstai neatvykus ieškovams ir jų atstovui paliko ieškinį nenagrinėtu. Įstatyme įtvirtinta teismo prerogatyva spręsti ar prašymas atidėti bylos nagrinėjimą yra tenkintinas ar ne. Ieškovų atstovo nedarbingumo pažymėjime nebuvo nurodyta diagnozė, nurodytas tik ligos kodas TLK ir teismui nebuvo pagrindo spręsti apie ligos sudėtingumą. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai neturi išsilavinimo ir negali dalyvauti teismo posėdžiuose.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas teismo nepagrįstu ieškinio palikimu nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus ieškovams ir jų atstovui.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias šalių lygiateisiškumą civiliniame procese, pateiktų įrodymų vertinimą ir priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 329 str.).
Įstatyme nustatyta, kad teismo posėdis gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu jei iki teismo posėdžio pradžios pateikti dokumentai pateisinantys neatvykimą į teismo posėdį ir teismas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant jo priimti palieka ieškinį nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio vykusio 2009-03-17 metu atsakovai neprašė bylos nagrinėti iš esmės, neprašė priimti sprendimo už akių, tačiau iki teismo posėdžio pradžios ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos. Pateiktas prašymas pagrįstas rašytiniu įrodymu, nedarbingumo pažymėjimu (CPK 177 str.,178 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas analogišką atsakovės atstovės prašymą (b.l. 145-145,T1), pagrįstą rašytiniu įrodymu (CPK 178 str.) tenkino, atsakovei pakeitus atstovę tenkino jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir sudarė salygas susipažinti su nagrinėjama byla (b.l. 10-11;12;20, T2). Ieškovų atstovo prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo ligos, skirtą 2009-01-27 tenkino (b.l. 84-88, T2), o analogiško ieškovų atstovo prašymo atidėti 2009-03-17 teismo posėdį pirmos instancijos teismas jau nevertino kaip pateisinamos teismo posėdžio praleidimo priežasties (b.l. 122-124, T2).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas skirtingai vertindamas iš esmės tapačias bylos aplinkybes pažeidė CPK įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą ir užkirto kelią ieškovams bei jų atstovui išdėstyti savo argumenus dėl reiškiamo ieškinio, nors pats teismas buvo įpareigojęs ieškovus dalyvauti teismo posėdyje. Civilinio proceso kodekse įtvirtina nuostata, kad šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.). Minėtu principu teismas įpareigojamas abiems ginčo šalims padėti vienodai įgyvendinti procesines teises ir vienodai reikalauti vykdyti procesines pareigas (CPK 158-161 str., 179 str.), tačiau pažeisdamas procesinės teisės normas ir nepagrįstai palikdamas ieškinį nenagrinėtu teismas nepadėjo šalims įgyvendinti savo procesinių teisių.
Nurodytų argumentų pagrindu pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iš naujo perduotinas nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 337 str. 3d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutar ė:
Ieškovų L. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-187-294/2009 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.