Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. P. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nutarties.

Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu L. T. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Priteista iš L. T. P., A. B. ir V. Š. solidariai atlyginti G. P. padarytą 290 Lt turtinę žalą. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nutartimi nuteistojo L. T. P. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. B., V. Š., o D. J. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau jie nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. vasario 16 d., apie 3 val. 30 min., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Plungėje, (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo namo, kurio Nr. 43, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B. ir V. Š., pagrobė G. P. priklausantį automobilį „Audi 100“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir padarė nukentėjusiajam 6500 Lt turtinę žalą, o būtent: L. T. P. atsuktuvu išdaužė automobilio durų stiklą, atrakinęs duris įsibrovė į automobilį, išardęs ir sujungęs užvedimo spynelės laidus bei panaudojęs atsuktuvą automobilį užvedė, ir, nulaužęs vairo užraktą, juo išvažiavo iš įvykio vietos, o A. B. ir V. Š. važiuodami pastarajam priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu „Audi 100“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrobto automobilio priekyje, telefonu teikė informaciją L. T. P., ar nėra policijos pareigūnų kelyje ir tokiu būdu šalino kliūtis jam parvažiuoti į Mažeikius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. T. P. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad L. T. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina jo paties ir nuteistųjų bendrininkų A. B. ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jie visiškai pripažino dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme ir aktyviais veiksmais padėję L. T. P. pagrobti ir paslėpti automobilį. Teismas nuosprendyje pateikė išsamią šių įrodymų analizę bei jų įvertinimo motyvus ir pripažino, kad minėti parodymai neprieštarauja vieni kitiems, yra sutampantys esminėse detalėse ir neabejotinai patvirtina, kad L. T. P. svetimą automobilį pagrobė veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir V. Š. Nuteistųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti teisėtais būdais ir tinkamai užfiksuoti apklausos protokoluose, kurie atitiko BPK 188 straipsnyje šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Be to, visiems nuteistiesiems buvo užtikrinta jų, kaip įtariamųjų, BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją, o visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami dalyvaujant nuteistųjų gynėjams, kurie jokių pastabų dėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų nepareiškė.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis L. T. P. iš dalies pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir neigė, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir V. Š., teismas pagrįstai šiuos nuteistojo parodymus pripažino siekimu išvengti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veiką padarė bendrininkų grupė) bei padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkams. Kolegija laiko, kad remiantis nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis baudžiamasis įstatymas L. T. P. pritaikytas tinkamai ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir V. Š. pagrobė svetimą automobilį.

Dėl paskirtos bausmės

Teismas paskyrė bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertino ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir motyvuotai parinko švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nuosprendžiu nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir pažymėjo, kad nuteistasis L. T. P. naują apysunkį nusikaltimą nuosavybei padarė lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą metu bei būdamas anksčiau šešis kartus teistas ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už nusikaltimus nuosavybei, be to, nusikaltimo darymo metu nuteistojo vaidmuo nebuvo antraeilis, nes būtent jis įtraukė kitus du bendrininkus į nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo polinkį nusikalsti ir nenorą taisytis. Teismas taip pat atsižvelgė į byloje nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino daugiau kaip 2/3 nusikaltimu padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kad pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be kaltininko nuoširdaus gailesčio, reikia nustatyti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Tais atvejais, kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas nėra savanoriškas. Kadangi nuteistasis L. T. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu iš dalies pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus siekdamas nuslėpti bendrininkų padarytas veikas ir ėmė neigti, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais nuteistaisiais šioje byloje, toks nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku.

Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi L. T. P. yra recidyvistas, todėl teismas pagrįstai jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. T. P. kasacinį skundą atmesti.