Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „Suerteksa“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti atsakovės UAB „Axis Transport“ 3906,74 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens Vokietijos bendrovės „Surplex“ įsigijo suvirinimo robotą „Leistritz“ (toliau – ir krovinys) už 5785 Eur. Tarp ieškovės UAB „Suerteksa“ ir atsakovės UAB „Axis Transport“ 2017 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta sutartis dėl transporto paslaugų suteikimo – krovinio (suvirinimo roboto „Leistritz“) pervežimo iš Vokietijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Krovinys privalėjo būti pakrautas Trabitz?o mieste Vokietijoje, o iškrautas Šilutės pl. 101, Klaipėdoje. Sutarties kaina – 1452 Eur. 2017 m. gegužės 31 d. krovinio perkrovimo metu (adresu Motorų g. 4, Vilnius) iš vienos transporto priemonės į kitą buvo nepataisomai sugadintas suvirinimo roboto „Leistritz“ variklio enkoderis. Ieškovės vertinimu, įvykis atsitiko dėl netinkamų perkrovimo darbų atlikimo. Dėl šio įvykio ieškovė turėjo pasirūpinti suvirinimo roboto variklio pakeitimu. Kadangi atsakovė savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudikas pagal šį faktą atliko tyrimą ir nustatė, kad UAB „Axis Transport“ – krovinio ekspeditorė – nėra atsakinga už žalos atsiradimą. Ieškovės nuomone, draudiko išvada yra nepagrįsta. Išvadoje, kurią pateikė UAB „Smart claims“, nurodoma, kad krovinys buvo pažeistas dėl jo transportinės pakuotės nebuvimo (pvz., pritvirtintas prie vientiso medinio padėklo) ir netinkamo paruošimo transportavimui. Ieškovė nurodo, kad krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos, todėl ginčui spręsti taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR) nuostatos. Atsakovė pati krovinio realiai nevežė, bet tai pavedė padaryti kitai įmonei, galbūt sudarydama su ja sutartį dėl krovinio pervežimo. Kadangi krovinys buvo vežamas atsakovei pasitelkiant trečiuosius asmenis, remiantis CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, atsakovė turi pareigą atsakyti už vežime dalyvavusių trečiųjų asmenų veiksmus. Ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą pervežimo operaciją arba konkrečiai už vežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją. Ieškovės nuomone, susiklostė teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės bei tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Simka 1“. Ieškovė nurodė, jog reikalavimas atsakovei grindžiamas CMR konvencijos 36 straipsniu, kuriame numatyta, jog kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui žala, tai reikalavimo teisę turintis asmuo gali pareikšti ieškinį tik pirmam ar paskutiniam vežėjui arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. Vežamas krovinys buvo sugadintas tuo metu, kai jis buvo atsakovės žinioje, todėl ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos už krovinio sugadinimą atlyginimo pirmajam vežėjui – atsakovei. Pagal 2017 m. gegužės 17 d. vežimo užsakymą krovinys turėjo būti pakrautas Trabitz?o mieste, Vokietijoje, o iškrautas Šilutės pl. 101, Klaipėdoje, t. y. krovinys turėjo būti iškrautas tik pristačius jį krovinio gavėjui ir tik vienoje vietoje. Tuo tarpu vežimą vykdė keli faktiniai vežėjai, krovinys vežimo metu Vilniuje buvo perkrautas į kitą transporto priemonę. Apie tai, ieškovės teigimu, ji ir krovinio siuntėjas nebuvo informuoti. Atsakovė krovinio iškrovimą ir perkrovimą vykdė savo iniciatyva ir rizika. Ieškovė pažymėjo, kad pagal teismų praktiką įrodinėjimo našta, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo supakavimo, tenka vežėjui. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją pakavimas nėra privalomas. Krovinys buvo perduotas vežėjui ir sėkmingai nugabentas į atsakovės sandėlį, kuriame vyko krovinio perkrovimas. Ieškovės manymu, krovinio perkrovimas iš vienos transporto priemonės į kitą, kai perkrovimo darbus atlieka vežėjas, yra vežėjo – šiuo atveju atsakovės – veiksmai ir rizika. Ieškovė pabrėžė, jog atsakovė be ieškovės žinios krovinį pervežimo metu perkrovė, taip pat neįspėjo ieškovės apie tai, kad, jos manymu, krovinys buvo netinkamai supakuotas. Vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų. Ieškovė pažymėjo, jog abejonių dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo pasikrovimo metu taip pat nebuvo pareikšta. Ieškovė pažymi, kad krovinio siuntėjas tinkamai supakavo krovinį, o šis buvo tinkamai pakrautas. Nėra jokių duomenų, kad vežimo metu krovinys buvo pažeistas. Ieškovės manymu, atsakovės darbuotojas netinkamai atliko perkrovimo darbus ir dėl šios priežasties įvyko krovinio sugadinimas. Atsakovė nebuvo įspėjusi siuntėjos – ieškovės, kad krovinys bus perkraunamas į kitą puspriekabę, perkrovimo darbus vykdė pati. Ieškovė sugadinto įrenginio remontui pasitelkė UAB „Profibus“, kuriai sumokėjo 3510,34 Eur už variklį (2774,11 Eur + 21 proc. PVM), variklio transportavimą (127 Eur +21 proc. PVM) bei serviso darbus (396,40 Eur). Tokiu būdu ieškovė patyrė 3906,74 Eur nuostolių.