- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- e2-243-1005/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01859-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- A. L., Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Valdas Bivainis
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovui, ir trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei Birutei Giruckienei (apie teismo posėdį pranešta, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, tretieji asmenys byloje A. L., A. L. ir Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė Birutė Giruckienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo: 1) paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl palikimo, atsiradusio po A. L. mirties. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės motina A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties nei ieškovė, nei jos sesuo A. L., nei brolis A. L. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi manė, jog po motinos mirties likęs turtas turi priklausyti jų tėvui R. L. Ieškinyje aiškinama, kad ieškovė galvojo, kad jos tėvas priėmė mirusios sutuoktinės palikimą ir sutvarkė reikiamus dokumentus. Ieškovė po savo tėvo mirties priėmė palikimą ir tik tada sužinojo, kad dėl jos motinos palikimo priėmimo ieškovės tėvas nesikreipė, todėl motinos palikimas perėjo valstybei pagal notaro (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Išduotame liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis buto patalpos - kambarių Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinyje teigiama, kad po sutuoktinės mirties ieškovės tėvas toliau gyveno bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, rūpinosi juo bei pagal galimybes mokėjo komunalinius mokesčius ir tokiu būdu priėmė mirusiosios palikimą faktiniu valdymu.
Teismo posėdžio metu ieškovė A. P. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jos tėvas A. L. po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi savo namuose ir toliau valdė santuokoje užgyventą bendrą kilnojamąjį turtą bei pagal galimybes mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus. Patvirtino teismui, kad tuo atveju, jei jos ieškinys bus tenkintas, sutinka valstybei apmokėti išlaidas, kurias valstybė patyrė paveldėdama jos mirusios motinos turtą bei neprašo iš valstybės priteisti šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti bei pažymėjo, kad ieškovė sutinka apmokėti išlaidas, kurias valstybė patyrė paveldėdama jos mirusios motinos turtą bei neprašo iš valstybės priteisti šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškiniui iš esmės neprieštarauja, tačiau tenkinus ieškinį ieškovė turės atlyginti VĮ „Turto bankas“ patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu. Atsiliepime pažymima, kad jei ieškovė reikš reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, toks reikalavimas turi būti atmestas. Atsiliepime prašoma bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Tretieji asmenys A. L. ir A. L. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys A. L. ir A. L. patvirtino, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė B.Giruckienė atsiliepimų į ieškinį nepateikė, jai procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad yra R. L. ir A. L. kaimynas. Patvirtina, kad R. L. po žmonos mirties iki pat savo mirties toliau gyveno savo bute bei ten tvarkėsi pagal galimybes.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. L. parodė, kad R. L. buvo jo sūnus, o A. L. marti. Po žmonos mirties R. L. iki pat savo mirties toliau gyveno savo bute, pagal galimybes mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, dengė įsiskolinimus. Parodo, kad jo sūnus turėjo neįgalumą ir jam nebuvo galima išaiškinti, kad po žmonos mirties reikia eiti pas notarą dėl paveldėjimo, todėl sūnus paveldėjimo nesitvarkė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. L. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis R. L. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turėjo tris vaikus A. P., A. L. ir A. L. Po A. L. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. A. L. palikimas perėjo valstybei pagal notaro (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Išduotame liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis buto patalpos - kambarių Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po R. L. mirties jo palikimą priėmė A. P.
Ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas R. L. po savo sutuoktinės A. L. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties R. L. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau valdė jam ir sutuoktinei priklausantį butą bei mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, ką patvirtina į bylą pateikti mokėjimo dokumentai.
Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, trečiųjų asmenų bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad R. L. priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl ieškinio reikalavimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su R. L. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kadangi kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos valstybė, kurią tokiuose santykiuose atstovauja VĮ „Turto bankas“, veikė išimtinai pagal įstatymą. Atsakovas sutinka su ieškiniu, tačiau prašo, kad tenkinus ieškinį ieškovė atlygintų VĮ „Turto bankas“ patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu bei nurodo, kad jei ieškovė reikš reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, toks reikalavimas turi būti atmestas. Pagal teismų praktiką tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Šioje byloje tokių duomenų nėra, todėl atsakovo užsiimta pozicija laikytina pagrįsta, be to, yra logiška, kad valstybė nori, kad tokiais atvejais jos patirtos išlaidos būtų padengtos. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino teismui, kad sutinka valstybei apmokėti išlaidas, kurias valstybė patyrė paveldėdama jos mirusios motinos turtą bei neprašo iš valstybės priteisti šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Esant aptartų aplinkybių visumai, ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu notaro (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra tenkintinas.
Ieškinį tenkinus visiškai ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl aukščiau išdėstytų priežasčių nėra atlyginamos, taip pat, iš ieškovės į valstybės biudžetą yra priteistinos 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo paštu išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 444 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Pripažinti negaliojančiu Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Giruckienės (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl palikimo, atsiradusio po A. L. mirties.
Iš ieškovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB“ bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151) 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.