Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiems E. R. ir V. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) , kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2013 m. birželio 23 d. apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia dūrė peiliu du kartus E. R. į krūtinės ir mentės sritis bei vieną kartą V. Č. į juosmenį, tuo padarė E. R. nežymų ir V. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymus bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

K. K. G ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, bei apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad pamatė gatve einančius jo buvusią sugyventinę V. Č. ir jos naują draugą E. R.. Tarp jų kilus žodiniam ginčui ir susistumdžius išsitraukęs peili juo dūrė nukentėjusiems. Ligonių kasai už nukentėjusių gydymą žalą atlygino. Su nukentėjusių pareikštais ieškiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Sutinka tik su E. R. nurodyta turtine žala ir proceso išlaidom.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis - liudytojas E. R., gimęs (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2013-03-23 d. apie 21.00 val. jam einant kartu su V. Č. ir K. M, gatve išgirdo jo atžvilgius sakant žodžius „ateik gaidy paskersiu“. Jam su tuo asmeniu susikibus jis sudavė šiam rankomis smūgius. Jiems parkritus ir V. Č. jį nutraukė nuo to asmens jis pajuto, kad yra perdurtas. Buvo perdurta ir V. Č.. Jam buvo įdurta į krūtinę ir nugarą. Savo duotus parodymus patvirtino ir akistatos su K. G. metu ( b.l. 13, 15-16). Prašo priteisti 110 Lt žalos atlyginimo už rūbų sugadinimą, 700 Lt proceso išlaidų už ieškinio paruiošimą ir 10000 neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji - liudytoja V. Č., gimusi (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2013-06-23 d. apie 22.00 val. jai su draugais E. R. ir K. M. einant K mieste. Ž gatve pamatė einantį buvusį sugyventinį K. G.. Kadangi neblaivus K. G. pasakė E. R. atžvilgiu necenzūrinių žodžių, šie susistumdė, bei E. R. sudavė smūgius rankomis K. G. į veido srit. Kai jie buvo parkritę ant žolės, ji atitraukusi E. R. nuo K. G. pajuto skausmą nugaros srityje, bei pamatė bėgantį kraują. Sužalotas buvo ir E. R.. Kuriuo metu ji buvo sužalota, negali pasakyti, tačiau tuo metu kai ji atitraukė E. R. nuo K. G.. Jai buvo pataikyta šalia inksto. Savo duotus parodymus patvirtino ir akistatos su K. G. metu ( b.l. 7, 9-11). Prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja K. M. parodė, kad 2013-06-23 d. ją namo parlydėjo E. R. ir V. Č.. Šiems nuėjus ji išgirdo triukšmą, nes susiginčijo du vyriškiai. Bei dar girdėjo moterišką balsą sakantį „ neišverskite tvoros“. Sugrįžusi namo gavo žinutę, todėl nuėjo pas V. Č., kuri jai papasakojo, kad ją ir E. R. peiliu sužalojo K. G.. Pačių grumtynių ji nematė ( b.l. 19).

Liudytoja I. K. parodė, kad 2013-06-23 d. apie 22.00 val. būdama balkone pastebėjo girtus V. Č., K. M. ir E. R.. Vėliau V. Č. ir E. R. palydėję K. M. ėjo atgal link namų Žalgirio gatve, ir šiems priėjus prie K. G. langų E. R. išsakė necenzūrinius žodžius K. G. atžvilgiu. Išėjus K. G. į gatvę E. R. spyrė pastarajam, tačiau kur pataikė nematė. Po smūgio K. G. parkritus E. R. dar sudavė smūgius K. G. į įvairias kūno sritis. Atsikėlus ir K. G. nuėjus V. Č. pradėjo šaukti, kad ją padūrė ir, kad reikia kviesti greitąją ( b.l. 20).

Liudytoja D. Š. parodė, kad 2013-06-23 d. apie 22.00 val. ji išgirdo triukšmą kylantį Žalgirio gatvėje, todėl priėjo prie lango pažiūrėti kas vyksta. Gatvėje ji pamatė V. Č., K. G. bei dar vieną vaikiną. Ji girdėjo kaip K. G. pasakęs žodžius „palikite mane ramybėje aš einu namo“, ėjo link savo namų. Tada šį pasivijęs jaunuolis sudavė kumštimi K. G. į nugaros sritį, nuo kurio K. G. parkrito ant žemės. Tada K. G. atsistojo ir išsitraukė nedidelį peilį mosikavo prieš save, taip neleisdamas prie jo prieiti tam jaunuoliui. Tačiau tas asmuo vis tiek priėjo prie K. G. ir šį pastūmęs užgulė. Tada prie šių priėjo V. Č. ir atitraukė tą jaunuolį nuo K. G.. Nuėjus K. G. ji išgirdo kaip V. Č. pradėjo šaukti, kad yra padurta ( b.l. 23).

Įvykio vietų apžiūros protokolais nustatyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) ( b.l. 3-5).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad iš V. Č. paimta suknelė, kuri apžiūrėta kaip daiktas ( b.l. 24, 25-27).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad iš E. R. paimta maikutė, kuri apžiūrėta kaip daiktas ( b.l. 28, 29-31).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad K. G. sportinės kelnės, maikutė ir trys peiliai, kurie apžiūrėti kaip daiktai ( b.l. 32, 33-36).

Specialisto išvada G 716/13(09): V. Č. konstatuota durtinė - pjautinė žaizda juosmens kairėje pusėje, buvo padaryti kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai - pjaunančio tipo įrankiu, nėra pavojingas gyvybei ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 77-78 ).

Specialisto išvada G715/13(09): E. R. konstatuotos durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje ir kairės mentės srityse, buvo padarytos kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai - pjaunančio tipo įrankiu, nėra pavojingas gyvybei ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 81-82).

Teismas daro išvda, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai viešoje vietoje vartojo smurtą, ko išdavoje sužalojo nukentėjusius. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, bei gera valia atlygino dalį žalos ligonių kasai (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Be to, ir į jo teigiamą elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis K. G. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, visiškai prisipažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusių ir jie prašė neskirti griežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės, kad gailisi nusikaltęs, kad nuo šių nusikaltimų padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų, nebuvo baustas administracine tvarka, dalį žalos gera valia atlygino, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių šiuose straipsniuose numatytų atitinkančia bausmės rūšį - laisvės apribojimą, skiriant jam draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str. ). Tai padės neįzoliavus jį nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę toliau diebti, bei atlyginti padarytą žalą. Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajai skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusiųjų interesus ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Paskirtoji kardomoji priemonė - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.

Civilinius ieškinius tenkinti sekančiai.

Priteisti iš kaltinamojo K. G. nukentėjusios V. Č. naudai 1000 (tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo K. G. nukentėjusio E. R. naudai 110 (šimtą dešimt) litų turtinės žalos atlyginimo ir 700 (septynis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Vertindamas nukentėjusių E. R. ir V. Č. prašymus dėl neturtinės žalos atlygimo teismas taip konstatuoja, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, ar fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ar praradimus ). Nukentėjusieji nurodė, kad neturtinę žalą, patyrė dėl iškęsto dvasinio skausmo, pažeminimo, nepatogumų gydymo metu po sužalojimų. Atsižvelgiant į tai nurodė po 10000 Lt. atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusių asmenų kaltę; 3) kaltininkų turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusiojo asmens kaltė, kurios ji neneigia, bei nesutikimas atlyginti tokią žalą ir jo motyvai.

Mažindamas pateikto ieškinio dydį teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes šis kriterijus taip pat turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamojo finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis nors ir dirbantis, tačiau neturi didelio likviduotino turto. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius, bei iš dalies, kad nusikaltimo padarymui įtaką iš dalies turėjo ir netinkamas ir pačių nukentėjusių elgesys.

Todėl teismas atsižvelgdamas į po nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, bei aukščiau išvardintas aplinkybes, nustatė sekantį neturtinės žalos dydį ir nutarė minėtą civilinį ieškinį tenkinti dalinai aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str. ).

Taip pat teismas nutarė, Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti išlaidas už advokato teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus E. R., proceso išlaidomis ir priteisti 700,00 (septynis šimtus) litų iš kaltinamojo K. G. (pinigų priėmimo kvitas b.l. 127).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310 str. str. teismas

nusprendė:

K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteisti jį:

Pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Taikyti LR BK 63 str. 1, 5 d.d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę (bausmių apėmimo būdu) 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: per 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus ir ir per 6 (šešis) mėnesius neatligintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neigaliaisias, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str.).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą K. G. bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: per 10 (dešimt) mėnesių be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus ir per 6 mėnesius neatligintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neigaliaisias, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str.).

Bausmės pradžia nuosprendžio paskelbimo diena.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, papikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Civilinius ieškinius tenkinti sekančiai.

Priteisti iš kaltinamojo K. G. nukentėjusios V. Č. naudai 1000 (tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo K. G. nukentėjusio E. R. naudai 110 (šimtą dešimt) litų turtinės žalos atlyginimo ir 700 (septynis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str.str. tvarka, pripažinti išlaidas už advokato teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus E. R., proceso išlaidomis ir priteisti 700,00 (septynis šimtus) litų iš kaltinamojo K. G. (pinigų priėmimo kvitas b.l. 127).

Daiktinius įrodymus: dvejus apatinius marškinėlius, suknelę, sportine kelnes ir tris peilius nuosprendžiui įsiteisėjųs sunaikinti kai netinkamus naudojimui (LR BPK 94 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.