Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-11-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-716-903/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-24
Bylos Nr.
eII-716-903/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00715-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
M. J.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-716-903/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00715-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 25264192631KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J. ir jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11951-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2025 m. rugpjūčio mėn. 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 31-ANR_P-11816-2025, pasiūlant iki 2025 m. rugsėjo 11 d. savanoriškai sumokėti 15 eurų baudą, M. J. už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 6 d. 09.45 val. Taikos pr., Klaipėdoje, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 p. punkto reikalavimo, vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, kurį skiria priešingų krypčių transporto srautus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11951-2025 M. J. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 60 Eur baudą.

Šalies argumentai

Skundu M. J. prašo panaikinti nutarimą ir administracinių nusižengimų teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, išnagrinėjusi M. J. skundą, 2025 m. birželio 10 d. nutartimi nusprendė grąžinti bylą Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti. Institucija, iš naujo išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, teismo nurodymo nesilaikė ir apsiribojo tik automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengto vaizdo registratoriaus techninės savybės aprašymu. Tačiau atlikti eksperimento nesutiko, motyvuojant tuo, kad „surinktų duomenų visumos (vaizdo duomenys iš tarnybinio automobilio vaizdo fiksavimo kameros, aiškinamasis raštas, foto nuotraukos, kiti įrodymai) pakanka padaryti abejonių nekeliamą išvadą dėl nusižengimo padarymo ir siauros ištisinės linijos kirtimo pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl prašomi atlikti tyrimo veiksmai - būtų akivaizdžiai pertekliniai“. M. J. mano, kad tokia paviršutiniška bylos duomenų analizė neleido Institucijai priimti teisėto ir pagrįsto nutarimo. Kyla abejonių dėl vaizdo registratoriaus techninių savybių aprašymo pagrįstumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija raštu kreipėsi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos Telekomunikacijos ir techninės priežiūros skyrių su prašymu: 1) Įvertinti minėtoje tarnybinėje transporto priemonėje įrengtos vaizdo kameros technines savybes bei jų galimą įtaką vaizdo iškraipymui. Galimos vaizdo iškraipymo ypatybės, įskaitant tai, ar dėl objektyvo konstrukcijos ar sumontavimo kampo gali būti iškreipiami tiesūs kelio ženklinimo elementai (pvz., ištisinės linijos). 2) Pateikti išsamius vaizdo kameros techninius parametrus: gamintoją, modelį, objektyvo tipą, žiūrėjimo kampą, montavimo aukštį, vaizdo iškraipymo galimybes, kameros pasukimo kryptį (jeigu yra). 3) Ar tokio tipo kamera gali pateikti vaizdą, neatitinkantį realios transporto priemonės padėties eismo juostose. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos Telekomunikacijos ir techninės priežiūros skyriaus vedėjas raštu pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl vaizdo fiksavimo kameros savybių ir barelio efekto (Barrel efektas). Analizuojant nurodytą dokumentą, kyla abejonių dėl jame pateiktos informacijos tikslumo. Atsakydamas į pirmąjį klausimą vedėjas nurodė, kad: „Arčiau centro horizontaliai esančių objektų iškraipymai yra sunkiau pastebimi, pavyzdžiui, 3 ir 4 prieduose esančiose nuotraukose esantys kelio bortai (bordiūrai) arba 5 priede esantis kelio ženklinimas.“ Tačiau, nubrėžus horizontalią liniją per sąlyginę priekinio stiklo vidurio dalį, matyti, kad daiktų ir kelio ženklų siluetai yra iškraipyti. Kita vertus, šio vaizdo iškraipymo esmė priklauso nuo automobilio padėties važiuojamosios dalies vidurio atžvilgiu. Taip pat nesuprantama specialisto išvados dalis, kurioje kalbama apie kelio ženklus. Rašte nurodyta, kad „vaizdo stebėjimo kameros matymo kampas yra 100 laipsnių“. Toks iškraipymo kampas fiksuojamas tada, kai mūsų žvilgsnis nukreiptas tiesiai horizontaliai į važiuojamosios dalies paviršių. Tačiau iškraipymo kampas, kai žvilgsnis nukreiptas žemyn–pirmyn, nėra žinomas. Šį parametrą galima nustatyti tik eksperimentiškai. Fotografijoje ir kine šis efektas vadinamas „Žuvies akies“ efektu (angl. fish-eye effect) – tai optinis vaizdo iškraipymas, atsirandantis naudojant plataus arba itin plataus kampo objektyvus (paprastai su 160–180° matymo kampu). Vaizdas kadro centre perduodamas su minimaliais iškraipymais, o kraštuose linijos, kurios realybėje yra tiesios, tampa išlenktos – tarsi vaizdas būtų „įtrauktas“ į sferinį lęšį. Horizontalios ir vertikalios linijos išsikreipia lanku. M. J. manymu, tik eksperimento metu, atkūrus įvykio situaciją, bus įmanoma atsakyti į klausimą dėl jo kaltės.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad su M. J. atstovo advokato V. Žarkovo skundu nesutinka. Administracinėje byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „L1115-(duomenys neskelbtini)241206-094000-094741-20010400“ (vaizdas fiksuotas policijos pareigūno vairuojamo automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta priekine vaizdo kamera „Digitalas LPD-1/1080P/2.1 mm) 00:00 s matosi policijos pareigūno vairuojamas automobilis, važiuojantis antra eismo juosta, policijos pareigūnas, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, iš karto pradeda rikiuotis į pirmą eismo juostą. Matosi, kad vaizdo centre esantys objektai (dviguba ištisinė linija, brūkšninė linija, gatvių apšvietimo stulpai, tvorelė esanti po dešine) matosi natūraliai, nėra jokių iškreiptų vaizdų, tik toliau nuo vaizdo centro matosi šiek tiek išlinkę pastatai į išorę. 00:14 s policijos pareigūnas vėl rikiuojasi į kitą eismo juostą, matosi plati brūkšninė linija, kurios vaizdas iš vis neiškreiptas – matosi tiesi brūkšninė linija. 03:18 s policijos pareigūnai važiuodami antra eismo juosta privažiuoja pėsčiųjų perėją. 03:21 s iš dešinės šalutiniu keliu važiuojantis juodos spalvos automobilis, privažiavęs pagrindinį kelią, sustoja. 03:23 s matosi, kad prasidėjus siaurai ištisinei linijai policijos pareigūnas pradeda rikiuotis į pirmą eismo juostą, tuo pačiu metu pradeda važiuoti ir automobilis iš šalutinio kelio. 03:26 s policijos pareigūnai baigia rikiuotis į pirmą eismo juostą. 03:39 s sustabdomas priekyje važiavęs automobilis. Papildomo tyrimo metu buvo kreiptasi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos Telekomunikacijos ir techninės priežiūros skyrių išaiškinimui dėl transporto priemonėje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengto vaizdo registratoriaus techninių savybių. Informacinių technologijų valdybos Telekomunikacijos ir techninės priežiūros skyriaus vedėjas K. D. pateikė aiškinamąjį raštą (policijos registracijos Nr. 30-G-17113), kuriame nurodyta, kad automobilyje, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumontuota „Digitalas LPD-1/1080P/2.1 mm“ priekinė vaizdo kamera, kurios vaizdo stebėjimo kameros matymo kampas yra 100 laipsnių. Dėl šviesos sklidimo ypatumų, tokio matymo kampo objektyvai iškreipia vaizdą tokiu būdu, kad toliau nuo vaizdo centro esančios linijos atrodo išlenktos į išorę (angliškai – barrel distortion)(pateikė pavyzdžius iš vaizdo įrašo). Nurodo, kad vaizdo kamera gali būti sumontuota netiksliai per automobilio vidurį. Taip pat nurodė, kad neturi duomenų, jog tokio tipo kamerą būtų galima sureguliuoti taip, kad vaizdas sudarytų įspūdį, jog transporto priemonė važiuoja kita eismo juosta nei iš tikrųjų. Vaizdo kameros objektyvą galima pasukti į šoną, tačiau tokiu atveju tai būtų lengvai pastebima, t. y. matytųsi vairuotojo ar keleivio durelių dalys, automobiliui judant vaizdo įrašuose kitaip keistųsi aplinka, vaizdo įrašuose būtų matomi neįmanomi dalykai, pvz. realiai automobilis pravažiavo 1 metro atstumu nuo namo, bet vaizdo įraše atrodytų, kad pravažiavo pro namą. Kaip matyti, administracinėje byloje pateikti įrodymai yra objektyvūs, nuoseklūs ir pakankami konstatuoti, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad M. J. 2024 m. gruodžio 6 d. 9.45 val. Taikos pr., Klaipėdoje, pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nėra jokio pagrindo abejoti policijos automobilyje įrengto vaizdo registratoriumi užfiksuoto aktualaus KET pažeidimo padarymo aplinkybėmis. Iš vaizdo įrašo padaryto stop kadro (Stop kadras Nr. 1) akivaizdžiai matosi automobilis, kertantis siaurą ištisinę liniją, ištisinė linija užfiksuota ties automobilio viduriu (orientuojantis pagal automobilio stiklų valytuvo detalę). Vaizdas matosi natūralus, neiškreiptas – tai gerai matosi iš įvairių detalių, tokių kaip automobilis, kelio ženklinimo, stop kadro centre esančio kelio apšvietimo stulpo. Tik kaip ir aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl šviesos sklidimo ypatumo, toliau nuo vaizdo įrašo centro esančios linijos atrodo išlenktos į išorę, taip ir stop kadre užfiksuota, kad dešinėje esantis apšvietimo stulpas atrodo išlenktas į išorę. Pareiškėjas mano, kad automobilio registratoriumi užfiksuotas vaizdas yra „Žuvies akies“ efektu (angl. Fish-eye effect). Tačiau kaip ir pats Pareiškėjas nurodo, kad toks efektas išgaunamas, kai vaizdo matymo kampas yra 160-180 laipsnių, o automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus vaizdo matymo kampas tik 100 laipsnių, todėl nagrinėjamu atveju toks efektas negali būti taikomas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Institucija nesilaikė teismo nurodymo atlikti eksperimentą, tačiau pastebėtina, kad teismo nurodytas veiksmas buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Atlikus papildomą tyrimą ir gavus informaciją apie automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus technines savybes, neliko jokių abejonių dėl M. J. padaryto pažeidimo. Be to, įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą dėl asmens kaltumo arba priešingai nutraukti administracinę teiseną. Šiuo atveju administracinėje byloje iš surinktų duomenų visumos (vaizdo duomenys iš tarnybinio automobilio vaizdo fiksavimo kameros, aiškinamasis raštas, foto nuotraukos, kiti įrodymai) pakanka padaryti abejonių nekeliamą išvadą dėl administracinio nusižengimo padarymo pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl Institucijos manymu eksperimento atlikimas būtų akivaizdžiai pertekliniai veiksmai. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, Institucija mano, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų. Institucija kvalifikuodama M. J. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 1 d., priešingai Pareiškėjo tvirtinimui, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. M. J. kaltė dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo (M. J.) veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vien tai, kad Pareiškėjui nepriimtinos Institucijos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu.

Iš 2025 m. liepos 17 Nr. 30G-1173 Policijos departamento rašto „Dėl vaizdo kameros įvertinimo ir duomenų pateikimo“ matyti, kad: 1) automobilyje, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) yra sumontuota „Digitalas LPD-1/1080P/2.1 mm“ priekinė vaizdo kamera, šios kameros pardavėjas UAB „Digitalas“ savo tinklapyje (1 priedas) nurodo, kad vaizdo stebėjimo kameros matymo kampas yra 100 laipsnių. Dėl šviesos sklidimo ypatumų, tokio matymo kampo objektyvai iškreipia vaizdą tokiu būdu, kad toliau nuo vaizdo centro esančios linijos atrodo išlenktos į išorę (angliškai – barrel distortion). Tokį vaizdo iškraipymą iliustruoja 2 priede esantis paveiksliukas su vaizdo iškraipymo pavyzdžiu, kairėje šio paveiksliuko pusėje yra neiškreiptas vaizdas, dešinėje pusėje - iškreiptas vaizdas. Automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kamera fiksuojamą vaizdo iškreipimą galima pastebėti vaizdo įrašuose, jis lengvai pastebimas žiūrint į didelius vertikalius objektus, pavyzdžiui namus (3 priedas, nuotrauka iš administracinėje byloje ROIK 25264192631 esančio vaizdo įrašo). 3 priede esančioje nuotraukoje matoma, kad namo siena su balkonais vaizdo įraše yra išlinkusi. Arčiau centro, horizontaliai esančių objektų iškraipymai yra sunkiau pastebimi, pavyzdžiui 3 ir 4 prieduose esančiose nuotraukose esantys kelio bortai (bordiūrai) arba 5 priede esantis kelio ženklinimas. 2) Automobilyje, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) yra sumontuota priekinė vaizdo kamera, kameros gamintojas nežinomas, kameros modelis „Digitalas LPD-1/1080P/2.1 mm“, šios kameros pardavėjas UAB „Digitalas“ savo tinklapyje (1 priedas) nurodo, kad vaizdo stebėjimo kameros matymo kampas yra 100 laipsnių. Kamera yra sumontuota 1,44 metro aukštyje, automobilio panelės viduryje (6 priedas). Vaizdo iškraipymo galimybės nurodytos atsakant į prašymą Nr. 1. Vaizdo kameros objektyvas yra po permatomu gaubtu, jis gali būti reguliuojamas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matoma, kad objektyvas gali būti nedaug pasisukęs į vieną pusę, vaizdo kamera gali būti sumontuota netiksliai per automobilio vidurį, nes vaizdo įraše matomi nedideli skirtumai kaip matoma kairė ir dešinė automobilio panelės pusė (4 priedas, pažymėta aukščių skirtumai), taip pat panelės detalė (4 priedas, pažymėta panelės detalė) nėra vaizdo įrašo centre, nors realiai ji yra automobilio panelės centre (7 priedas, analogiškas automobilis, pažymėta panelės detalė). Peržiūrint vaizdo įrašą, galima orientuotis, kur yra automobilio vidurys, įvertinant valytuvo detalę, esančią automobilio viduryje ir gerai matomą vaizdo įrašuose (4, 7 priedai, pažymėta valytuvo detalė). 7 priede pateikiama analogiško automobilio nuotrauka, nes automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį ir buvo pažeista priekinė automobilio dalis. 3) Neturime duomenų, kad tokio tipo kamerą būtų galima sureguliuoti taip, kad vaizdas sudarytų įspūdį, jog transporto priemonė važiuoja kita eismo juosta nei iš tikrųjų (kaip nurodyta rašte, tai yra apie 3 metrų skirtumas nuo realios padėties). Vaizdo kameros objektyvą galima pasukti į šoną, bet tokiu atveju vaizdo įrašuose tai būtų lengvai pastebima – matytųsi vairuotojo ar keleivio durelių dalys (priklausomai kaip pasuktas objektyvas); automobiliui judant vaizdo įrašuose kitaip keistųsi aplinka (skirtumas būtų tarsi žiūrėti pro važiuojančio automobilio priekinį ar šoninį langą). Taip pat tokiu atveju (jei kamera rodo, kad transporto priemonė važiuoja kita eismo juosta nei iš tikrųjų, tai yra apie 3 metrų skirtumas nuo realios padėties) vaizdo įrašuose būtų matomi neįmanomi dalykai, pvz. realiai automobilis pravažiavo 1 metro atstumu nuo namo, bet vaizdo įraše atrodytų, kad pravažiavo pro namą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu M. J. nurodė, kad skundo reikalavimus palaiko. Jo manymu, pažeidimas netinkamai užfiksuotas. Iš galimų trijų vaizdo kamerų yra ištraukta tik viena, jų transporto priemonė turi tris vaizdo kameras, viena, galinė, kuri paneigtų arba patvirtintų šitą pažeidimą 100 %, nėra ištraukta. Į jo prašymus daryti auto techninę ekspertizę ir atsakymo kaip įvertinti jų veiksmą, kadangi jie palei priekinės vaizdo kameros vaizdo įrašą mato, kad jis ją (ištisinę liniją) kerta, nors vaizdo kameroje nėra užfiksuota transporto priemonės ratai, šito jie nemato. Nepasitelkė visuomeninių kamerų, aplinkui yra daug įmonių, kurios turi vaizdo kameras. Taip pat yra miesto kamera, kuri galėjo visą tą pažeidimą užfiksuoti. Tačiau visa tai nebuvo padaryta. Jie remiasi tik tos vienos priekinės vaizdo kameros įrašu, kuri vaizdą pateikia dvejopai, iš tos pusės. Jis yra pasidaręs schemą ir nesutinka su Institucijos vaizdo įrašo traktavimu. Kai artėjama prie ištisinės linijos, kamera yra per centrą užstojusi transporto priemonės gabaritą ir ta linija palenda po transporto priemonės gabaritais ir ji faktiškai nesimato ir nuo to momento yra traktuojama, kad jis kerta ištisinę liniją. Todėl prašo administracinę teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties. Tarnybinis automobilis priklauso Klaipėdos AVPK, jam inkriminuojamo pažeidimo metu ėjo tarnybines pareigas, šiuo metu jis perėjo į kelių policiją. Jis vairavo transporto priemonę, važiavo antra eismo juosta, rikiavosi į pirmą eismo juostą, nepažeisdamas KET, iš šalutinio kelio išvažiavo kitas automobilis, kuris jam sudarė kliūtį, ir dėl to jis turėjo staigiai stabdyti. Viso to pasėkoje, jis vairuotojui surašė protokolą. Tam vairuotojui administracinio nusižengimo bylą nutraukė, o jam surašė už tai, kad jis kirto ištisinę liniją. Nagrinėjant tą bylą, vaizdo įrašas buvo įrodymas, kuriuo remiantis jam buvo surašytas protokolas. Jis iš antros juostos rikiavosi į pirmą juostą per punktyrinę juostą, tai matosi ir vaizdo įraše. Prieš ištisinę liniją buvo pėsčiųjų perėja, o dar yra punktyrai tiems, kas išvažiuoja iš žiedo. Berods, trumpi punktyrai. Ten yra ta vieta, kur galima išsukti iš tos juostos ir įvažiuoti į pirmą juostą. Ten yra labai trumpas ženklinimas ir kitas dalykas, ten yra A juosta. Jei jis važiuotų A juosta ir nesuktų į Kulių vartų g., gautųsi taip, kad jis pažeidė A juostos reikalavimus. Po ištisinės linijos vėl yra punktyrai, kurie leidžia persirikiuoti į pirmą juostą. Jų tikslas buvo važiuoti per senamiestį. Pirmiausiai matosi, kad vairuotojas jo nestebėjo, kai jį sustabdė ir prie jo priėjo, vairuotojas jam nurodė, kad jis nerodė posūkio ir važiavo per ištisinę juostą. Jis buvo su „Body“ kamera ir viskas yra įrašyta. Taip pat vairuotojas jam nurodė, kad šito pažeidimo jam (vairuotojui) nebus ir jis jį nusitrauks. Kito automobilio vairuotojas atvažiavo nuo Kulių vartų g. Važiavo pagal patį kraštą, bet kadangi linija sukasi, todėl taip ir atrodo. Išvažiuoja ir praplatėja, o automobilio priekis metasi automatiškai į priekį. Jei tai būtų tiesiame kelyje, jis pripažintų, kad kirto ištisinę liniją, tačiau tai yra žiedas yra labai sunku orientuotis. Jis prasivažiavo su savo automobiliu bei tarnybiniu ir, pažiūrėjus galinės kameros vaizdą, matyti, kad iki linijos lieka 5-4 cm.

Teismo posėdžio metu M. J. atstovas advokatas V. Žarkovas nurodė, kad specialistas Ž. M. rašte pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, jis nebuvo prisaikdintas sakyti tiesą, be to, kai buvo rašytas šitas „specialisto“ raštas, automobilis buvo patekęs į eismo įvykį ir jis jo negalėjo išmatuoti. Prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 29 d. administracinio nusižengimo nutarimą Nr. 30-ANR_N-11951-2025 ir M. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. Kliaugienė paaiškino, kad buvo pateikti klausimai ekspertui, jis nurodė, kad kameros matymo kampas yra 100 laipsnių ir kad toliau nuo vaizdo centro esančios linijos atrodo išlenktos į išorę, yra net sąvoka „barrel distortion“, o per centrą fiksuotas vaizdas nėra iškreiptas. Rašte nurodyta, kad „vaizdo kameros objektyvą galima pasukti į šoną, bet tokiu atveju vaizdo įrašuose tai būtų lengvai pastebima – matytųsi vairuotojo ar keleivio durelių dalys (priklausomai kaip pasuktas objektyvas); automobiliui judant vaizdo įrašuose kitaip keistųsi aplinka (skirtumas būtų tarsi žiūrėti pro važiuojančio automobilio priekinį ar šoninį langą)“. Peržiūrint vaizdo įrašą ir foto nuotraukas, galima orientuotis, kur yra automobilio vidurys, žiūrint kur yra valytuvo detalė. Tai aiškiai matosi, matosi valytuvo detalė per centrą ir iškraipymo nėra. Ekspertas viską išaiškino rašte. Dėl papildomų nuotraukų, matosi, kad vaizdai daryti šiek tiek posūkyje ir tai neatspindi realybės, kuri buvo pažeidimo padarymo metu. Aišku, jei automobilis krypsta, tai ir vaizdo kamera krypsta. Institucijos Informacinių technologijų valdyba užsiima visa infrastruktūra, priežiūra, naujovių diegimu. Ji nežino, koks specialisto Ž. M. išsilavinimas, į vedėjo pareigas priimamas tikrai kompetentingas asmuo. Kaip ir rašte rašoma, visi registratoriai buvo sumontuoti 1,44 metro aukštyje, automobilio panelės viduryje. Automobilio panelė yra foto nuotraukose. Vaizdo įrašai iš tarnybinių automobilių saugomi tik apie 2 savaites. Byloje yra įrodyta, kad M. J. kirto ištisinę liniją. Atsiliepime nurodyta visuma objektyvių aplinkybių, dėl ko M. J. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Vaizdo įraše matyti, kaip specialistas ir nurodė, jog automobilio centrą galima nustatyti pagal valytuvo detalę. Posėdžio metu visi matė, kur ta detalė užfiksuota, visi priėjo vieningos nuomonės, kur ta detalė yra. Tiesiog matyti, kaip persirikiuojama iš antros juostos į pirmą eismo juostą, ir valytuvo detalė matyti kaip kerta ištisinę liniją ir dar tos linijos yra nemažas galas. Kad iškraipomi vaizdo šonai ir yra tas barelio efektas, tai iš tikrųjų, tačiau kaip specialistas savo atsakyme policijai nuosekliai nurodo, kad arčiau centro ir horizontaliai esančio objekto iškraipymai nėra pastebimi. Mano, kad eksperimentas buvo netikslingas, t. y. specialistas apklaustas, vaizdo įrašas peržiūrėtas, ištisinės linijos kirtimas yra, o kilusios abejonės dėl automobilio manevravimo kieme, kad priekinio valytuvo detalė, sukinėjantis automobiliui, jinai matosi visai kaip ir kita kryptimi, tai čia su šita pozicija kategoriškai nesutinka. Vienas dalykas, kai manevruojamas automobilis vos ne 90 laipsnių kampu, natūralu, kad pats automobilio korpusas daug sukinėjasi, o čia tiesiog buvo persirikiavimas tolygus, iš tikrųjų automobilio ratai daug sukreipti nebuvo. Mano, kad specialisto atsakyme pateikti duomenys atsako į visus iškilusius klausimus. Tikrai nėra tikslinga daryti eksperimento. Prašo palikti Institucijos priimtą nutarimą ir M. J. atstovo advokato V. Žarkovo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

KET 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu bei skunde išdėstyta M. J. versija, kad jis, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą, nekirto ištisinės kelio ženklinimo linijos, yra paneigta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Įvertinęs vaizdo įrašo Nr. L1115-(duomenys neskelbtini)241206-094000-094741-20010400 turinį, teismas neturi pagrindo nesutikti su 2025 m. liepos 17 d. Policijos departamento rašte Nr. 30G-1173 „Dėl vaizdo kameros įvertinimo ir duomenų pateikimo“ išdėstyta nuomone, kad peržiūrint vaizdo įrašą galima orientuotis kur yra automobilio vidurys, įvertinant valytuvo detalę, esančią automobilio viduryje ir gerai matomą vaizdo įrašuose, tačiau, teismo nuomone, tik su sąlyga, kad tuo metu automobilis važiuoja tiesia trajektorija arba nežymiai keičia kryptį, t. y. vaizdo įraše yra ir tokių atkarpų, kur M. J. vairuojamas automobilis persirikiuoja iš kairės juostos į dešinę (vaizdo įrašo laikas nuo 00:00 iki 00:08, nuo 00:13 iki 00:17, nuo 00:48 iki 00:51) ir tose atkarpose valytuvo detalė taip pat palaipsniui persikelia iš kairės juostos vidurio į dešinės juostos vidurį ir, esant tokiam nežymiam manevravimui, teismo nuomone, galima laikyti, kad valytuvo detalė, kaip jau minėta, rodo maždaug automobilio vidurį. Tuo tarpu kai kuriose vaizdo įrašo dalyse, kai automobilis sukasi 90 laipsnių kampu, ši valytuvo detalė akivaizdžiai rodo ne automobilio vidurį, o jo šoną (pavyzdžiui, ant borto krašto, nuo įrašo laiko 00:53). Taigi, kai automobilis keičia važiavimo kryptį didesniu kampu, orientuotis pagal minėtą valytuvo detalę nėra pakankamo pagrindo.

Vertinant tą eismo situaciją prieš kertant ištisinę liniją prie Taikos pr. ir Kūlių vartų g. sankryžos, iš vaizdo įrašo matyti, kad M. J., važiuoja antra (kaire) eismo juosta, prieš tai kirsdamas pėsčiųjų perėją (vaizdo įrašo laikas 03:19) pagal šios eismo juostos vingį pasuka vairą dešiniau (valytuvo detalė išlieka juostos viduryje), kiek pavažiavęs ištiesina vairą (valytuvo detalė vis dar juostos ribose, kiek arčiau dešinėje esančios punktyrinės linijos), pasuka vairą kairiau (vaizdo įrašo laikas 03:22) ir tokia trajektorija (nuo šio momento vaizdo įraše nesimato jokių daromų manevrų į dešinę) iš antros (kairės) eismo juostos pervažiuoja į pirmą (dešinę) eismo juostą (valytuvo detalė šio manevro metu irgi kerta ištisinę eismo juostas skiriančią liniją, vaizdo įrašo laikas 03:23) ir privažiuoja prie pat iš Kūlių vartų g. išsukusio automobilio Audi, dar neužbaigusio posūkio į dešinę manevrą. Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad M. J., važiuodamas aptarta trajektorija, nebūtų galėjęs privažiuoti prie minėto Audi automobilio toje vietoje, kur prie jo privažiavo, nekirsdamas eismo juostas skyrusios ištisinės linijos.

Esant tokioms aplinkybėms, M. J. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Taigi naikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11951-2025 skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11951-2025 nepakeistą ir M. J. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus