- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-424-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01242-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- L. B.
- Išvadą teikia
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 76.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-90–714/2013 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. R., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters B. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti B. B. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo vaiko gimimo iki jos pilnametystės, skaičiuojant įsiskolinimą nuo 2012-12-06 iki 2013-11-06 (16 mėnesių) 8 550 Lt. Nurodė, kad dukra B. gimė šalims nesusituokus, ieškovė su dukra gyvena ieškovės seneliams priklausančiame name, atsakovas dukrai išlaikymo neteikia nuo jos gimimo. Ieškovė nurodė, jog dukters poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 750 Lt suma, ji nedirba, gauna 339,62 Lt išmokų, jokio nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto ji neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė, kad B. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. R., o B. B. yra R. R. duktė; nustačius tėvystę, paliko B. B. tą pačią pavardę; nustatė nepilnametės B. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina L. B.; priteisė iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai B. B. periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2012-06-12 iki dukros pilnametystės, šių piniginių išmokų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną L. B.; priteisė iš atsakovo ieškovei 2 000 Lt, o valstybei – 172 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše nėra duomenų apie tėvą, motina nurodyta ieškovė L. B.. Ekspertizės akto Nr. ES 122/13(01) išvada patvirtina, jog R. R. yra B. B. tėvas su 99,99998 proc. tikimybe. Ieškovei skirta socialinė pašalpa ir išmokos vaikui (nuo 2012 m. liepos mėn. 242,12 Lt pašalpa vaikui, nuo 2013-01-01 471,89 Lt pašalpa visai šeimai). Atsakovas 2012-08-11 sudarė santuoką su I. A., jiems 2013-07-27 gimė dukra J. R.. Šakių rajono apylinkės teismas 2011-11-09 sprendimu patvirtino sutartį tarp R. R. ir N. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią R. R. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai M. R. kas mėnesį mokamomis išmokomis po 220 Lt. Atsakovas 2013-03-18 nutraukė darbo sutartį su UAB „Manvesta“, registruotas darbo biržoje, į darbą negrįžo, turi bedarbio statusą, išmokų negauna. Iki 2013-03-13 atsakovas, dirbdamas UAB „Manvesta“, gaudavo vidutinį 1 000 Lt darbo užmokestį, jam taip pat buvo mokami dienpinigiai. Atsakovas yra patyręs stuburo lūžimą, turi vengti sunkaus fizinio darbo, ilgo sėdėjimo. Antstolio A. B. kontoroje vykdoma 20 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš atsakovo.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir ekspertizės akto išvadą, nustatė, kad atsakovas yra ieškovės dukters B. B. tėvas. Nekilus tarp šalių ginčo, teismas dukros gyvenamąją vietą nustatė su jos motina – ieškove. Kadangi nuo vaiko gimimo dar nėra praėję treji metai, o atsakovas pripažino, kad jis neteikė dukrai jokio išlaikymo, teismas išlaikymą B. B. iš atsakovo priteisė nuo jos gimimo 2012-06-12. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, taip pat į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, ieškovės nurodytas vaiko išlaikymo poreikio dydis po 750 Lt per mėnesį yra pagrįstas, 300–400 Lt vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaikui, o bendra abiejų tėvų skiriama suma vaiko išlaikymui net neviršija nustatytos minimalios mėnesio algos dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į šalių dukters poreikius, abiejų šalių turtinę, šeimyninę padėtį, į tai, kad pareiga išlaikyti vaiką yra abiejų tėvų pareiga, priteisė iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis po 400 Lt iki dukros pilnametystės. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie neįgalumą ir duomenų apie tai, kad jis negalėtų dirbti tam tikros rūšies darbo, kurį nutraukė savo valia, sprendė, jog atsakovo turtinė padėti nėra labai sunki arba jis tiesiog nėra suinteresuotas gauti didesnes pajamas bei nurodė, kad kokia sunki bebūtų vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis, tai neatleidžia jų nuo pareigos išlaikyti vaiką Tai, kad atsakovas be B. B. dar turi du nepilnamečius vaikus, nėra pagrindas žymiai mažinti priteistino išlaikymo iki dydžio, kuris sudarytų tik vieną penktadalį minimalios algos. Atsakovas privalo išlaikyti visus savo vaikus, atsižvelgiant į kiekvieno jų poreikius, kurie gali būti skirtingi, taip pat atsižvelgiant į vaikų amžių, išsivystymo lygį, kito vaiko tėvo ar motinos galimybes išlaikyti vaiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio ir priteisti iš atsakovo dukters B. išlaikymui po 220 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo dukters gimimo 2012-06-12 iki jos pilnametystės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Apeliantas teigia, kad 400 Lt dydžio išlaikymas priteistas nepagrįstai, kadangi šiuo metu jo turtinė padėtis itin sunki, jis neturi jokio turto, intensyviai ieško darbo, tačiau dėl diagnozuoto stuburo dalies 5–6 slankstelių lūžimo itin sunku susirasti geriau apmokamą darbą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantas jau turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą dukrai B., turėjo vadovautis, tuo, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Teismas byloje nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių dukrai Barborai turėtų būti mokamas ženkliai didesnis išlaikymo dydis negu kitiems dviem vaikams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgė į jo sveikatos būklę, darbo neturėjimą, įvertino aplinkybę, jog jis turi išlaikyti dar du vaikus. Ieškovės nuomone, atsakovas tokią savo turtinę padėtį susikūrė pats savo nerūpestingais ir lengvabūdiškais veiksmais. Atsakovas negauna jokių oficialių pajamų ir neturi darbo tik dėl to, kad jo atsisakė savo noru, kai 2013-03-18 nutraukė darbo sutartį su UAB „Manvesta“. Turint omenyje, kad tai jis padarė, turėdamas pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą ir neužsitikrinęs jokių kitų pajamų šaltinių, laikytina, kad atsakovas tokiu neatsakingu elgesiu pats prisiėmė neigiamas dėl to atsiradusias jo turtinės padėties pablogėjimo pasekmes. Kita vertus, toks lengvabūdiškas darbinių pajamų atsisakymas, nesikreipimas dėl socialinės paramos ir/ar bedarbio pašalpos iš tikrųjų leidžias spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ir kad jis turi kitų pragyvenimo šaltinių. Atsakovo nurodytos sveikatos problemos yra nepagrįstos, nes jos medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuotos tik 2013-09-12, t. y. tik prieš baigiant šios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, kai ieškovas darbo buvo atsisakęs dar 2013-03-18. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad VšĮ „Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro“ 2013-09-12 medicinos dokumentų išraše nėra jokios ligos diagnozės – yra tiesiog nurodyta, kuo pacientas yra pasiskundęs gydytojai ir kokią ligą gydytoja yra įtarusi, tačiau duomenų, kad šie šeimos gydytojos įtarimai būtų patvirtinti atitinkamos srities gydytojų specialistų, byloje nėra. Be to, jei atsakovas dėl jo nurodytų sveikatos problemų būtų praradęs dalį darbingumo taip, kad dėl to būtų apsunkintos jo galimybės susirasti darbą, šis faktas galėjo būti įrodinėjamas tik Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, nustatyta tvarka priimtu sprendimu dėl darbingumo lygio. Tačiau byloje tokio dokumento nėra, todėl atsakovas neįrodė nei turįs rimtų sveikatos problemų, nei šioms problemoms trukdant jam susirasti darbą. Tai, kad atsakovas be dukros B. turi dar du išlaikymo reikalingus nepilnamečius vaikus, nėra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dukrai B. dydį iki 220 Lt. Atsakovas teismo nustatyto nepilnametės dukros B. išlaikymo poreikio dydžio 750 Lt sumai neginčija, tačiau, prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nenurodo, kaip tokiu atveju turėtų būti užtikrinti dukters Barboros interesai. Kitai dukrai M. R. 220 Lt dydžio išlaikymas buvo nustatytas tėvų susitarimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad dukrų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis yra vienodi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio, kuris, apelianto nuomone, nėra proporcingas jo turtinei padėčiai.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu priteisė iš atsakovo jo nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, nurodo, kad teismas neįvertino jo itin sunkios turtinės padėties, kadangi jam dėl atsiradusių sveikatos sutrikimų sunku susirasti geriau apmokamą darbą, be to, jis turi dar du išlaikytinius.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei abiejų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš tikrųjų kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad teismas, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3–307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3–491/2011). Tačiau taip pat būtina atsižvelgti ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3–189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3–596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3–528/2011).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nurodytos teisės normos (CK 3.192 str. 2 d.) reikalavimus ir nepažeidė suformuotos teismų praktikos, kadangi padarė teisingą išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis negali būti pripažinta labai sunkia, nes atsakovas pats nėra suinteresuotas gauti savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė, nustatęs aplinkybę, kad atsakovas, vykstant bylos nagrinėjimui, t. y 2013-03-18 pats savo valia nutraukė darbo sutartį su UAB „Manvesta“, kur gaudavo pakankamai geras pajamas (b. l. 87, 99). Nors apeliantas tvirtina, kad jam yra diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, dėl ko sunku susirasti darbą, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta įrodyta. Pareiga įrodyti aplinkybes, trukdančias asmeniui vykdyti pareigą teikti išlaikymą, tenka šias aplinkybes nurodančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neteigia, kad jis yra nedarbingas, jam nedarbingumas ar ribotas darbingumas įstatymų nustatyta tvarka taip pat nėra nustatytas. Byloje pateiktas medicinos dokumentų išrašas (b. l. 90) neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovui jau yra diagnozuoti rimti sveikatos sutrikimai, apsunkinantys ar galintys apsunkinti darbinę veiklą. Šiame išraše nurodyti tik simptomai, kuriais skundžiasi atsakovas, įtarimai dėl galimos tam tikros patologijos, tačiau išvados dėl nustatytos tam tikros diagnozės ir jos įtakos atsakovo darbingumui, remiantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, nėra padarytos. Esant tik tokiems medicininiams duomenims, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėjo toliau tęsti darbinės veiklos ir tai apsunkina jo galimybes dirbti ir įsidarbinti. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo sveikatos būklę ir jo galimybes įsidarbinti bei gauti pastovias darbines pajamas.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad atsakovas turi 3 nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, vienai dukrai M. jau yra priteistas išlaikymas po 220 Lt kas mėnesį, todėl išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis (CK 3.198 str. 2 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti išlaikymą, įvertino atsakovo pareigą išlaikyti ir kitas dvi nepilnametes dukras ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju gintina vaiko teisė gauti jo poreikius užtikrinantį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju nustatytas išlaikymo dydis negalėtų būti mažinamas remiantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3–469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3–243/2010), nes skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymas (400 Lt), vertinant ir motinos ribotas galimybes teikti išlaikymą, gali užtikrinti tik būtinus vaiko poreikius. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3k-3-419/2010; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3–303/2008). Išlaikymo dydis dukrai M. priteistas 2011 m., be to, jo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl tai nereiškia, kad ir dukrai B. turėtų būti priteistas tokio paties dydžio (220 Lt) išlaikymas, kadangi nagrinėjamoje byloje vertintos kitos aplinkybės, t. y. atsakovo turtinė padėtis prieš iškeliant bylą ir bylos nagrinėjimo metu, dukros B. poreikiai, jos motinos – ieškovės itin ribotos galimybės užtikrinti dukros poreikių patenkinimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas išlaikymo dydžiui reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai Barborai išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jos gimimo iki jos pilnametystės atitinka teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Todėl skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovė turėjo 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 129-130), kurios ir priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.