Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1191-270/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
e1-1191-270/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
A. F.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1191-270/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21488-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F. 2020-06-03 apie 9.50 val. daugiabučio namo koridoriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagriebęs iš nukentėjusiosios I. U. rankų, jai matant, atvirai, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note5“, IMEI numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio kaina 135 eurų, tokiu būdu atvirai pagrobė I. U. priklausantį turtą, jai padarydamas 135 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmai padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. F. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad šiuo metu dėl savo gyvenimo būdo gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug iki 2019 metų gyveno pas savo brolį F. A.. Jis 2019 metų pradžioje susipyko su broliu ir jis išvarė jį iš namų, todėl pradėjo valkatauti, gyveno gatvėje, susidėjo su nepažįstamais, asocialiais, asmenimis. 2020-06-03 apie 9.50 val. daugiabučio namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėjo vienas, jautėsi labai blogai, nes buvo po pagirių, jam labai skaudėjo galvą, ieškojo išgerti alkoholio, bet neturėjo pinigų jį nusipirkti. Užėjęs į minėtą namą norėjo jį apsižiūrėti, tikėjosi rasti ką nors vertingo, pamesto ar padėto, ką galėtų vėliau parduoti, tačiau tuo metu laiptinėje pamatė jam nepažįstamą merginą, kuri turėjo telefoną. Sugalvojo paprašyti jos telefono paskambinti, o kai ji ištiesė jam savo telefoną, griebė jai iš rankų jos telefoną ir pabėgo, niekas jo nepagavo. Tą pačią dieną, mobiliojo ryšio telefoną pardavė nepažįstamam asmeniui, praeiviui už 20 eurų, visus pinigus išleido alkoholiui. Savo poelgį vertina labai kritiškai, dėl savo veiksmų labai nuoširdžiai gailisi. Tuo metu gyveno kaip „bomžas“, gyveno asocialiai, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, nakvojo ir miegojo, tiesiog, gatvėje, tačiau labai norėjo pataisyti savo gyvenimo būdą, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur jam suteikė gydymo ir psichologinę pagalbą, todėl šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Reabilitacija yra ilgalaikė, šiame centre planuoja dar gydytis mažiausiai metus laiko. ( b. l. 90),

Nukentėjusioji I. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-03 apie 9.00 val., ji kartu su tėvu S. U. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) perkėlinėjo daiktus į daugiabučio rūsį, į kurį patenkama išėjus į lauką, už namo. Benešant daiktus, ji pastebėjo, kaip prie daugiabučio „trinasi“ apie 28-35 metų amžiaus vyriškis. Vyriškis kreipėsi į ją ir pasakė, kad ji nesijaudintų, nes jis nėra vagis, o taip pat jis paprašė jos, kad ji jam duotų pavalgyti. Tada, ji kartu su vyriškiu nuėjo į laiptinę, ji jam davė pavalgyti. Jis maistą valgė antrame daugiabučio aukšte, ant foteliuko. Ji padavusi jam maistą, toliau ėjo tvarkytis, o jai grįžtant į savo butą, vyriškis jau pavalgęs, ją pasekė ir pasakė, kad jam bloga ir paprašė, kad ji jam iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Ji užėjo į butą pasiimti mobiliojo ryšio telefono ir išėjo į koridorių, kad paklaustų vyro vardo ir pavardės. Tuo metu, kada ji išėjo, vyriškis griebė jai už telefono ir jį iš jos atėmė. Atėmęs mobiliojo ryšio telefoną, vyras iškart pradėjo šalintis. Ji bandė jį vytis, tačiau jai nepavyko. Jam besišalinant, antro aukšto laiptinėje sutiko moterį, jokių jos duomenų nežino, kuri bandė jai padėti atimti telefoną, tačiau vyras pradėjo manipuliuoti ta moterimi ir pradėjo sakyti, kad ji nei iš šio, nei iš to prie jo pradėjo kabinėtis. Moteris galiausiai nesuprato, kas vyksta ir dėl to jai nepavyko atimti telefono. Ji toliau vijosi vyrą iki lauke esančio daugiabučio kampo, tačiau jis buvo greitesnis ir nubėgo Parko gatve, didėjančia tvarka. Pavogus jos mobiliojo ryšio telefoną "Xiaomi Redmi Note5" jai buvo padaryta 135 eurų turtinė žala. Nors įvykio metu patyrė turtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio byloje neteiks, atsisako. ( b. l. 26, 30)

Liudytojas S. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-03 apie 10.30 val. jis atvažiavo pas dukrą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie nešė iš jos buto daiktus į rūsį. Rūsys yra kitoje namo pusėje. Priėjus su (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į rūsį, pamatė lauke, šalia įėjimo į rūsį, stovintį vyrą, į jį dėmesio neatkreipė. Jis nusileido į rūsį, kuomet atėjo (duomenys neskelbtini) irgi su ryšuliais. Tada tas vyras pasakė: „galiu padėti“. Jis pasakė: „nereikia, mes patys nusinešime“. Tada tas vyras pasakė: „Nebijokit, aš ne vagis“. Kol jis buvo rūsyje, (duomenys neskelbtini) buvo nuėjusi iki buto ir atgal į rūsį, po to vėl nuėjo į butą ir atbėgo uždususi bei pasakė: „Telefoną pavogė“. Ji papasakojo, kad tas vyras, kuris stovėjo prie rūsio ir siūlė savo pagalbą, nuėjo jai iš paskos iki buto, ir prie buto durų paprašė jos paskambinti į greitąją med. pagalbą, nes jam, atseit, pasidarė bloga. Kai (duomenys neskelbtini) išnešė telefoną, tai jis pasakė duoti jam pačiam paskambinti. (duomenys neskelbtini) nedavė, ir tada, jis ištraukė jai iš rankų tą telefoną ir pabėgo. Inga dar bėgo jam iš paskos, bet nepasivijo, telefono grąžinti nepavyko. Pats įvykio nematė, kaip tas vyras atėmė telefoną iš dukros, viską sužinojo iš dukros pasakojimo. (b. l. 36)

Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji I. U. iš jai pateiktų 4 asmenų foto nuotraukų atpažino A. F., iš trumpų, šviesių plaukų, šviesių akių, lūpų formos bei kitų veido bruožų, kaip asmenį, kuris iš atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note5“. ( b. l. 31-34)

Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji S. U. iš jam pateiktų 4 asmenų foto nuotraukų atpažino A. F., iš akių formos, šviesių antakių, iš trumpų plaukų, kaip asmenį, kurį matė 2020-06-03, (duomenys neskelbtini) stovintį prie įėjimo į rūsį ir kuris siūlė jam su (duomenys neskelbtini) padėti nešti daiktus bei apie kurį (duomenys neskelbtini) jam pasakojo, kad jis ištraukė iš jos rankų jos telefoną ir pabėgo. ( b. l. 39-42),

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. F. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note5“.

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą.

Kaltinamasis A. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad į daugiabučio laiptinę užėjo tikėdamasis rasti ką nors vertingo, pamesto ar padėto, ką galėtų vėliau parduoti, tačiau tuo metu laiptinėje pamatė jam nukentėjusiąją, kuri turėjo telefoną. Sugalvojo paprašyti jos telefono paskambinti, o kai ji ištiesė jam savo telefoną, griebė jai iš rankų jos telefoną ir pabėgo. Taigi A. F. tyčią pavogti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina tiesioginės nagrinėjamo įvykio dalyvės nukentėjusiosios I. U., kuriai matant sugriebė už telefono ir pabėgo, parodymai. Įvykio aplinkybes įrodo I. U. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąjį. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog darant nusikalstamą veiką tiesiogiai jo veiksmus matė nukentėjusioji.

Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad nukentėjusioji suvokė kaltininko daromų neteisėtų veiksmų esmę, o pats kaltininkas tą suprato ir stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos nesučiuptas. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – svetimo turto pagrobimas atvirai, o tai leidžia A. F. veiką kvalifikuoti kaip atvirąją vagystę.

Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad esant bent vienam kvalifikuojančiam požymiui, asmens veika laikoma pavojingesne ir baudžiamoji atsakomybė taikoma, neatsižvelgiant į turto vertės kriterijų. Todėl esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad A. F. mobilųjį telefoną pavogė atvirai, nepriklausomai nuo jo vertės.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. F., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad siekia pagrobti svetimą turtą. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Darytina išvada, kad A. F. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos (atviros vagystės) sudėties požymiai, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. F. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. F. padarė tyčinę baigtą kvalifikuotą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). A. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, vienerių metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie jo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. F. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. F. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką su kompaktiniu disku, esantį bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. F.:

- neišvykti iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymuisi gydymo įstaigoje;

- uždrausti lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, kur prekiaujama alkoholiu;

- įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, jeigu tai netrukdo gydymuisi (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje esantį voką su kompaktiniu disku palikti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti A. F., kad:

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Olegas Zaicevas