Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 44.5.2.4 (S)

2007 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraatsakovio J. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-652/2007 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams R. B. ir J. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Bendraatsakovas J. G. neįrodė, kad jis automobilį Geo Storm, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė R. B. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Priešingai, VĮ Regitra duomenys tvirtina, kad autoįvykio metu J. G. buvo automobilio savininkas. Be to, J. G. perdavė automobilį, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Įstatymą nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Automobilio savininkas J. G. leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką (neįforminęs dokumentų, nesant draudimo sutarties), ir R. B., naudojusi transporto priemonę su valdytojo sutiki­mu, tačiau pažeisdama teisės aktų nustatytą jų perdavimo tvarką (be dokumentų įforminimo, nesant draudimo sutarties), atsako už padarytą žalą solidariai (LAT 2000-06-16 Senato nutarimas Nr.27).

Iš bendraatsakovių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, o ieškovui - jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.).

Dėl transporto priemonės savininko atsakomybės

Ieškovas neneigia to fakto, jog eismo įvykis įvyko dėl R. B. kaltės, t.y. jai vairuojant automobilį GEO STORM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas reiškia reikalavimus bendraatsakoviui J. G. ne kaip eismo įvykio kaltininkui, o kaip transporto priemonės savininkui, t.y. kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos apdrausti transporto priemonę.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 23 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų tiek iš atsakingo už žalos padarymą asmens, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, t.y. iš transporto priemonės savininko (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Transporto priemonės savininkas - asmuo valdantis transporto priemonę nuosavybės teise. CK 6.311 str. įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Tačiau atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Kadangi transporto priemonė yra vienas iš didesnio pavojaus šaltinių, jai įsigyti bei parduoti teisės aktai numato specialius reikalavimus, kurių privalo laikytis tiek transporto priemonę įsigyjantis, tiek ją parduodantys asmenys.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 19 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. 2004-11-14 įvykusio eismo įvykio metu galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260) 2 punkte nustatyta, kad transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenis, ir šių duomenų pasikeitimus Lietuvos Respublikoje registruoja, registravimo dokumentus išduoda bei registravimo duomenis tvarko valstybės įmonė „Regitra“. Minėtų taisyklių 23 punkte yra pateiktas dokumentų sąrašas, kuriuos, norint įregistruoti transporto priemonę (t.y. tapti teisėtu jos savininku ir teisėtai ja naudotis), privaloma pateikti VĮ „Regitra“. Vieni iš tokių privalomų pateikti dokumentų yra dokumentas, patvirtinantis transporto priemonės įsigijimą (Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 23.5 p.). Be to, šių taisyklių 43.1 punkte nustatyta, kad transporto priemonė turi būti išregistruojama jeigu ji parduodama. Tuo tarpu neišregistruoto iš VĮ „Regitra“ automobilio parduoti ir teisiškai šiuo pagrindu perduoti naujam savininkui - negalima (2005-03-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50-217/2005).

Taigi, sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuris registruotas VĮ „Regitra“. VĮ „Regitros“ pažyma, kuri laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis (CPK 197 str. 2 d.), patvirtina, jog 2004-11-14 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės GEO STORM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo J. G., kuris laikomas asmeniu, iš kurio ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, turi teisę reikalauti išmokėtos sumos.

Net ir darant prielaidą jog bendraatsakovė R. B. galėtų patvirtinti, kad minėta transporto priemonė buvo jai parduota, tai jokiu būdu nepanaikintų ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo solidariai iš bendraatsakovių, kadangi tokiu atveju būtų laikoma, kad transporto priemonė GEO STORM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (neišregistruojant transporto priemonės VĮ „Regitra“). Taigi, minėtu atveju būtų laikoma, kad J. G. leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitiems asmenims (šiuo atveju R. B.) pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, ir jis išliko transporto priemonės GEO STORM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju, t.y. kartu su minėtos transporto priemonės vairuotoja, solidariai atsakingu už jam priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 5 punktas; 2005-03-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50-217/2005).

Nors J. G. teigė, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo vilkinama įforminti dėl R. B. kaltės, tačiau, jis kaip transporto priemonės savininkas, turėjo pasirūpinti tinkamu transporto priemonės pardavimo dokumentų įforminimu dar prieš parduodant transporto priemonę, neatidėliojant šių veiksmų vėlesniam laikui, bei transporto priemonės išregistravimu ją parduodant. Darant prielaidą kad J. G. pardavė jam priklausantį automobilį R. B. nepasirūpindamas transporto priemonės išregistravimu, jis elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, taip pažeisdamas bendruosius civilinių teisinių santykių reikalavimus bei teisės aktais nustatytą transporto priemonės perdavimo tvarką ir dėl to išliko jos valdytoju, t.y. atsakingu už tokia transporto priemone padarytą žalą.

Ieškovas, išmokėjęs išmokas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų tiek iš eismo įvykio kaltininko, tiek iš neapdraustos transporto priemonės savininko. Transporto priemonės savininko ir žalą padariusio asmens tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis, nėra reikšmingi ieškovui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui ir jokiu būdu neriboja bei nepanaikina ieškovo reikalavimo teisės. Tik atlyginę ieškovui jo išmokėtą sumą tiek eismo įvykio kaltininkas, tiek transporto priemonės savininkas turi teisę spręsti tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, vadovaudamiesi bendrosiomis skolininkų daugeto atsakomybės taisyklėmis.

Dėl R. B. būtino dalyvavimo

Vien dėl aukščiau paminėtų motyvų, susijusių su transporto priemonės savininko atsakomybe, tinkamu transporto priemonės pardavimu, R. B. dalyvavimas teismo posėdyje ir transporto priemonės pardavimo fakto pripažinimas neapribotų ir nepanaikintų ieškovo reikalavimo teisės savininko atžvilgiu. Apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negalima (CPK 312 str.).

Dėl J. G. apeliaciniame skunde paminėto teisės akto

Ieškovui nėra žinomas J. G. apeliaciniame skunde minimas nutarimas ir jo nuostatos. J. G., remdamasis teisės aktu, turėtų nurodyti bent tikslų minimo teisės akto pavadinimą arba numerį.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą bendraatsakovė R. B. nepateikė.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nei ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas, nei bendraatsakoviai J. G. bei R. B. į teismo posėdį neatvyko. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad bendraatsakovė R. B., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, 2004-11-14 Varėnos mieste vairuodama automobilį Geo Storm, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta T. G. vairuojama ir A. G. priklausanti transporto priemonė Volkswagen Vento, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.3), padaryta 1 196,52 Lt žala, kurią atlygino UAB ,,IF draudimas“ (b.l.10-17). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, remdamasis 2005-01-20 sutartimi, kompensavo UAB ,, IF draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką (b.l.18-19). Eismo įvykio metu VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininkas buvo bendraatsakovis J. G. (b.l.4), transporto priemonė Geo Storm, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu J. G. perdavė transporto priemonę Geo Storm, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. byloje nepateikta.

Apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tas aplinkybes, jog bendraatsakovis J. G. jau prieš eismo įvykį automobilį Geo Storm, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perdavęs R. B. nuosavybėn pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nebuvo baigta tinkamai įforminti dėl bendraatsakovės R. B. kaltės, todėl už eismo įvykio pasekmes turi atsakyti transporto priemonę vairavęs asmuo ir nuostolių atlyginimas turi būti priteistas tik iš eismo įvykio kaltininkės R. B.. Tinkamai įforminti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį sutrukdė ir tai, kad šios transporto priemonės dokumentai buvo pavogti kartu su kitu automobiliu. Be to, bendraatsakovė R. B. dėl neaiškių priežasčių nedalyvavo teismo posėdyje, jos dalyvavimas nagrinėjant šią bylą buvo būtinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Alytaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas įvertinęs šalių paaiškinimus bei kitus rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.).

Sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t.y. sutartimi pasikeičia daikto savininkas (LR CK 6.305 str.). Pardavėjas privalo atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pirkėjas galėtų daiktą valdyti nuosavybės teise (LR CK 6.317 str. 4 d.). LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000m. spalio12 d. Nr. VIII-2043) 19 str. nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. Šio norminio akto pagrindu LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 Įsakymu Nr.260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (toliau Taisyklių) 43.1 p. nustato, kad parduodama transporto priemonė turi būti išregistruota, išregistruojant be kitų dokumentų, numatytų Taisyklių 44 p., pateikiamas transporto priemonės registravimo dokumentas (44.4 p.). Tuo atveju, kai transporto priemonę išregistruoja pirkėjas, jis VĮ „Regitra“ turi pateikti notaro patvirtintą transporto priemonės savininko išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę išregistruoti transporto priemonę.

Bylos duomenys rodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu J. G. perdavė transporto priemonę Geo Storm, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. byloje nepateikta, todėl darytina išvada, kad prieš perdavimą atsiradus pavogtiems transporto priemonės Geo Storm, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentams, J. G. turėjo galimybę išregistruoti transporto priemonę, tačiau to nepadarė, o perdavęs transporto priemonės registracijos dokumentus R. B., suteikė teisę jai minėtą transporto priemonę valdyti, tokiu būdu dėl savo veiksmų neteko galimybės Taisyklių nustatyta tvarka ją išregistruoti bei galutinai įforminti pirkimo-pardavimo sandorio. Įvertinus šias aplinkybes, bendraatsakovio J. G. apeliaciniame skunde nurodyta priežastis - negalėjimas įforminti pirkimo-pardavimo sandorio dėl dokumentų vagystės – laikytina nepagrįsta. Eismo įvykio metu, t.y. 2004-11-14, transporto priemonės Geo Storm, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo J. G., ką patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys (b.l.4),o R. B. buvo šios transporto priemonės teisėta valdytoja. Įrodymų, kad galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų J. G. nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 str. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 str. 2-3 d.). Transporto priemonės Geo Storm, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas J. G. neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę ir leido naudoti R. B. neapdraustą transporto priemonę - eismo įvykio metu transporto priemonė buvo nedrausta - todėl ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjęs išmoką UAB”IF Draudimas” pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., kai žala padaryta naudojant neapdraustą transporto priemonęir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, pagal TPVCAPD 23 str. 1 d. turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo R. B. arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, J. G., grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Sistemiškai aiškinant LR CK 6.6 str. 1 d., kurioje numatyta, kad solidariąją prievolę gali nustatyti tik įstatymas, bei LR CK 6.6 str. 4 d., kur nurodyta, kad skolininkų pareiga yra solidari, jei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų skyrium, darytina išvada, kad TPVCAPD 23 str. 1 d. numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, yra solidari.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė bendraatsakovių atsakomybės ieškovui rūšį, tačiau nevisiškai tinkamai aiškino bendraatsakovių solidariosios pareigos grąžinti ieškovui dėl žalos atlyginimo išmokėtą sumą, atsiradimo pagrindą. Pirmos instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-16 teisėjų senato nutarimo Nr. 27 5 p. ir nurodė, kad bendraatsakoviai atsako solidariai dėl to, kad transporto priemonės savininkas J. G. leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką (neįforminęs dokumentų, nesant draudimo sutarties), o R. B. padarė žalą, naudodamasi transporto priemone su valdytojo sutiki­mu, tačiau pažeisdama teisės aktų nustatytą jų perdavimo tvarką (be dokumentų įforminimo, nesant draudimo sutarties). Bendraatsakovių ir ieškovo tarpusavyje nesiejo deliktiniai santykiai, bendraatsakovių solidarios prievolės ieškovui atsiradimo pagrindas yra aukščiau nurodytų TPVCAPD 4 str., 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. numatytų juridinių faktų visuma.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, jog R. B. dėl neaiškių priežasčių nedalyvavo teismo posėdyje, jos dalyvavimas nagrinėjant šią bylą buvo būtinas. Įstatymas numato, jog šalys turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teismo posėdyje, duoti teismui paaiškinimus, teikti savo argumentus (LR CPK 42 str.). Tačiau ši teisė nėra absoliuti, ja šalis gali pasinaudoti arba ne (LR CPK 246 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti (b.l. 35, 36, 42, 44,47, 50, 51), kad apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą R. B. buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant teismo posėdyje. Be to, nagrinėjant bylą 2007 01 08 d. teismo posėdyje (b.l. 62) atsakovas J. G. sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant atsakovei R. B., neprašė teismo pripažinti bendraatsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (LR CPK 246 str. 5 d.).

Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija nustatė, kad, paduodamas apeliacinį skundą, apeliantas yra sumokėjęs 15, 40 Lt žyminio mokesčio (b.l. 72). Įstatymas numato, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis yra mokamas nuo ieškinio sumos, tačiau ne mažiau kaip 50 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Už apeliacinius skundus mokamas tokio pačio dydžio žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 4 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nėra apmokėjęs 34, 60 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą pagal jo ginčijamą sumą byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šio apeliacinio skundo trūkumo apelianto nepareikalavo pašalinti, apeliacinį skundą priėmė, todėl papildomai valstybei iš apelianto priteistinas 34, 60 lt dydžio žyminis mokestis (LR CPK 86, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 34, 60 lt (trisdešimt keturi litus ir 60 centų) žyminio mokesčio.