- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-194-795/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00005-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alina Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, nevedęs, turintis vaiką, baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014 m. gruodžio 28 d., 03.40 val., tis Rūtų g. namo Nr. 17, Klaipėdos mieste, vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausnčią N. P., pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, t.y. įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną. Be to, A. K. nurodytą transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo lapsnis bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8,14 ir 16 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 28 dieną buvo pirtyje ir nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės. R. M. negėrė, todėl jis paprašė R. M. pavairuoti automobilį. Grįžtant iš parduotuvės, policija ėmė stabdyti ir M. išsigandęs ėmė šokti į galą, o jis bandė R. M. sulaikyti. Su jais buvo dar N. P. ir R. A., jie sėdėjo gale. Policijos pareigūnai tikriausiai pagalvojo, kad jie apsikeitė vietomis, nors visi buvę automobilyje tvirtino, kad vairavo R. M.. Nuo 2008 m. turi vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnai R. M. girtumo netikrino, nors prašė, kad būtų patikrintas jo girtumas. Automobilį sustabdė iš karto, kai policijos pareigūnai pradėjo stabdyti. Automobilis priklausė N. P., bet šis nevairavo, nes buvo išgėręs. Automobilis buvo draustas. R. M. kirto draudžiamą ženklą. Nuo to karto, kai atgavo specialiąją teisę, pasižadėjo, kad daugiau nevairuos išgėręs. Bandė rasti alternatyvą, tačiau viskas išėjo netinkamai. Supranta, kodėl kelių patruliai taip pagalvojo, protokolas užpildytas neteisingai, teismas turėtų priimti teisingą sprendimą ir nubausti tikrąjį kaltininką.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad pažįsta A. K., su juo yra draugai. 2014-12-28 buvo pirtelėje, atvažiavo draugai, jis miegojo,o draugai šventė. Po kiek laiko draugai paprašė jo pavairuoti automobilį, nes buvo išgėrę. Jis pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir bijo vairuoti, tačiau draugai sakė, kad vairuoti teks netoli. Įkalbinėjamas draugų sutiko ir grįžtant juos pasitiko policijos pareigūnai. Jis išsigando pareigūnų, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones. Šalia jo buvo draugas, kuris griebė jį už peties, nes jis norėjo persėsti į automobilio galą. Kai priėjo pareigūnai, jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o A. K. sėdėjo keleivio sėdynėje. Jis, t.y. R. M. buvo blaivas, tačiau jo girtumo netikrino, nes pareigūnai galvojo, kad vairavo A. K.. Vairuodamas automobilį taisyklių nepažeidė ir nesuprato, kodėl ji pareigūnai sustabdė. Stabdomas policijos pareigūnų sustojo, nebėgo nuo jų ir jų nekeikė A. K. taip pat pareigūnų nekeikė. Kartu su juo automobiliu važiavo A. K., Ruslanas ir dar vienas, pastarieji sėdėjo gale.
Liudytojas N. R. paaiškino, kad dirba Kelių policijos biure vyriausiuoju patruliu. Pamena administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau datos ir laiko tiksliai nepamena. Paryčiais, pastebėjo automobilį, kurio markės nepamena, pravažiavusį draudžiamą ženklą Rūtų gatvėje. Sustabdė automobilį Minijos gatvėje, nes pradėjus stabdyti, automobilis pasuko ir sustojo. Automobilis sustojo šonu į juos. Atstumas buvo gal 3-4 metrai nuo jų automobilio. Automobilis sustojo tiesiai po apšvietimo stulpu ir matomumas buvo labai geras. Automobilyje buvę asmenys pamatę, kad jis su kolega stabdo automobilį, staiga sustojo ir ėmė keistis vienas su kitu vietomis. Vairuotojas keitėsi su priekyje sėdinčiu asmeniu. Automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Automobilyje buvo keturi ar penki asmenys. Jam prieinant prie automobilio susikeitimas dar vyko. A. K. teigė, kad vairavo ne jis, tačiau jis su kolega paaiškino, kad matė, kas vairavo automobilį ir tada tas žmogus nebesakė, kad jis vairavo. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Gal tris minutes persekiojo automobilį ir nebuvome pametę automobilio iš akių. Automobilį stabdė, nes pamatė, kad pažeidė kelio ženklą.
Liudytojas A. Š. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad dirba Kelių policijos biure vyresniuoju patruliu. Pamena administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau įvykio datos ir laiko nepamena. Rūtų gatvėje automobilis važiavo pažeidžiant kelio ženklą, jis su kolega pasivijo, automobilis sustojo šonu ir pamatė, kaip automobilio vairuotojas pasikeitė su keleiviu vietomis. Tas, kuris atsisėdo už vairo, ėmė sakyti, kad jis vairavo automobilį. Stiklai buvo skaidrūs, vieta gerai apšviesta, gale sėdėjo dar du žmonės. Automobilio savininkui buvo surašytas protokolas už automobilio perdavimą neblaiviam asmeniui. Kilometro tikrai nevažiavo iš paskos, persekiojo trumpai, automobilio iš akiračio nebuvo išleidę. Automobilio vairuotojas su keleiviu keistis vietomis ėmė iš karto, kai tik sustojo. Kadangi buvo slidu, todėl automobilis sustojo šonu, gatvė sustojimo vietoje buvo apšviesta, todėl aiškiai matė, kad vairuotojas su keleiviu keitėsi vietomis.Kol jis su kolega išlipo iš tarnybinio automobilio, minėti asmenys iki galo susikeitė vietomis. Negali pasakyti, ar buvo prisisegę diržus. Jiems priėjus vairuotojas jau sėdėjo keleivio pusėje. A. K. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jam nebuvo išduotas laikinas leidimas. Jiems net nespėjus paklausti, kas vairavo automobilį, asmuo sakė, kad jis vairavo. A. K. iš pradžių bandė ieškoti bendrų pažįstamų, vėliau prašė nenuvilkti automobilio. Tame automobilyjeblaivių asmenų nebuvo. Tas asmuo, kuris sakė, kad vairavo, visai neturėjo vairuotojo pažymėjimo.
Liudytojas N. P. paaiškino, kad jis su A. K. yra draugai. Žino, kodėl yra pakviestas. Įvykio metu automobilį vairavo R. M., visi tada važiavo pirkti alkoholio. Sutarė, kad R. M. sės prie vairo, nors neturi vairuotojo pažymėjimo. Pravažiavo draudžiamą ženklą, tačiau tai suprato tik po to. Kai sustojo, Ričardas išsigando ir bandė šokti į galą, o draugas bandė jį pastumti į vietą. A. K. automobilio nevairavo, pareigūnams tik taip pasirodė, nes pamatė kaip A. K. ir R. M. grūmėsi. Nei jis, nei A. K. automobilio nevairavo, nes buvo išgėrę. R. M. buvo blaivus.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Administraciniu teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad A. K. vairuodamas transporto priemonę pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti daružiama“, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir nepateikė policijos pareigūnams galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Adminisracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažįsta ir neigia, jog įvykio metu būtų vairavęs automobilį. A. K. teiginius patvirtina ir liudytojai R. M. ir N. P., nurodydami, kad 2014-12-28 transporto priemonę vairavo ne A. K., o R. M. (b. l. 26, 33). Tuo tarpu liudytojai N. R. ir A. Š. aiškina priešingai, tvirtindami, kad automobilį pažeidimo metu vairavo A. K.. Pareigūnų teigimu, vairuotojo supainioti jie negalėjo, nes automobilis sustojo apšviestoje gatvėje, automobilio langai nebuvo tamsinti, iš akiračio automobilio nebuvo paleidę, todėl vairavusį asmenį jie matė ir gerai įsidėmėjo (b. l. 32-33). Teismas vertindamas tokius liudytojų prieštaringus parodymus pirmiausiai atsižvelgia į tai, kad liudytojai R. M. ir N. P. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, ir todėl yra suinteresuoti duoti A. K. naudingus parodymus, tuo tarpu liudytojų N. R. ir A. Š. parodymai yra nuoseklūs, logiški, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Duomenų, kad iki įvykio šie liudytojai būtų pažinoję A. K., siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Nors A. Š. ir N. R. tarnybiniuose pranešimuose yra nurodytas pavardės netikslumas, t.y. ne R. M., o R. V., tačiau A. Š. ir N. R. teigimu, R. M. pavardė buvo patikslinta ir nustatyta pagal duomenų bazę, be to faktą, kad įvykio metu automobilyje buvo ne R. V., o R. M. patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti byloje apklausti liudytojai. Tokiu būdu teismui abejonių, kad įvykio metu buvo ne R. M., o kitas asmuo, nekyla. Vertindamas R. M. kaltės prisipažinimo aplinkybę, teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog dėl įvykio kaltu prisipažino R. M., negali būti pagrindas atleisti A. K. nuo atsakomybės, nes toks faktas turi būti pagrįstas kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, o tokių įrodymų byloje nėra. Be to, teismas atsižvelgia ir į galimus R. M. tokio kaltės prisipažinimo motyvus. Byloje nustatyta, kad R. M. vairuotojo pažymėjimo neturi ir specialiosios teisės apskritai nėra įgijęs, tuo tarpu A. K. jau buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą dėl šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir šiuo atveju A. K. gresia pakartotinas tokios teisės terminuotas atėmimas, dėl to logiška, kad R. M., prisiimdamas A. K. kaltę, siekia padėti draugui išvengti itin griežtos administracinės atsakomybės.
Tokiu būdu, teismas daro neabejotiną išvadą, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. įvykio metu vairavo transporto priemonę. A. K. kaltė padarius teisės pažeidimus be aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymų įrodyta pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemnonių vairavimo, asmens blaivumo nustatymo pažyma, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurie leidžia konstatuoti, jog A. K. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Byloje A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).
Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį – A. K. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, vairuodamas automobilį tokios būklės (nustatytas vidutinis girtumo lapsnis – 1,89 promilės b.l. 17), kėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei ir sveikatai, be to, pažeidė draužiamąjį kelio ženklą ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų nepripažino, praeityje yra aibę kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, beveik visi baustumai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš ankstesnių baustumų išvadų nedaro ir tai charakterizuoja A. K. kaip neatsakingą vairuotoją, linkusį sistemingai daryti šios rūšies teisės pažeidimus, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje padaryti teisės pažeidimai yra ne atsitiktinė, o dėsninga nerūpestingo ir neatsakingo vairavimo pasekmė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. K. griežčiausią nuobaudą - baudą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies, 124¹ straipsnio 7 dalies sankcijose, o pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį - griežčiausią baudą ir specialiosios teisės atėmimą maksimaliam terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 124¹ straipsnio 2 dalimi, 126 straipsnio 4 dalimi, 124¹ straipsnio 7 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
A. K. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirti 86 EUR (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.
A. K. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
A. K. pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirti 11 EUR (vienuolikos eurų) baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.