Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 89-30 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 89-30 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad V. S. nuteistas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, savo kaltę pripažino ir gailisi, yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmą kartą jam paskirtas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 55 iki 49 balų, kas, nuteistojo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra pasiruošęs būti paleistas lygtinai. Bausmės atlikimo metu V. S. nėra baustas, vieną kartą skatintas. Nuteistasis yra pristatęs pažymą, patvirtinančią, kad jis, išėjęs į laisvę, turės, kur gyventi, būdamas laisvėje, susirastų darbą tam, kad galėtų kuo greičiau atlyginti priteistą žalą. V. S. suprato neigiamą alkoholio poveikį jam ir aplinkiniams, taip pat suprato darbo svarbą. Nors nuteistasis ir turi finansinių įsiskolinimų, tai nereiškia, kad jis būtinai nusikals, nes padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su jo finansine padėtimi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, V. S. Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gruodžio 11 d.

Bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. spalio 11 d.

1/3 laisvės atėmimo bausmės V. S. atliko 2015 m. lapkričio 21 d.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-829-303/2013 ir kt.).

Nuteistasis V. S. 1/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2015 m. lapkričio 21 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagal galimybes vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš būtinų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus V. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (49 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra mažėjanti, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo šešiais balais. Taigi konstatuotina, jog V. S. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 52-235 matyti, kad nuteistasis dalyvavo adaptacijos programoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, bendruosiuose nuteistųjų susirinkimuose, tačiau nerodo susidomėjimo dėstomomis paskaitomis, išgirstą informaciją vertina kaip nereikalingą, negali konkretizuoti, apie ką yra kalbama užsiėmimuose. Per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį V. S. drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas. Nuteistas pirmą kartą, dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, parašė nukentėjusiajai atsiprašymo laišką. V. S. yra paliktas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime atlikti ūkio darbus, įdarbintas maisto dalintoju. VĮ „Mūsų amatai“ dirba virtuvės darbininku. Darbui motyvuotas, dėl darbo kokybės nusiskundimų negauta. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos, turės, kur gyventi - pateikė pažymą iš Anykščių rajono savivaldybės Kurklių seniūnijos, kad jam paveldėjimo teise priklauso namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Socialinius ryšius palaiko su pusseserėmis laiškais, telefonu. Niekada nebuvo paveiktas grupės spaudimo, apie psichotropinių medžiagų vartojimą duomenų negauta, nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ar stropų darbą.

V. S. bausmę atlieka už sunkų smurtinį nusikaltimą, paprastosios grupės sąlygomis, į lengvąją grupę perkeltas nebuvo. Lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nuteistasis teikiamas antrą kartą, nors nurodo, kad įvykdė pirmą kartą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos numatytas rekomendacijas, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad to nebuvo – V. S. nedalyvavo bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo, taip pat teisinio ir socialinio švietimo bei integracijos į darbo rinką programose. Tai tik patvirtina, kad asmuo nėra motyvuotas dalyvauti vykdant elgesio pataisos priemones. Iki nuteisimo niekur oficialiai nedirbo, turi tik pagrindinį išsilavinimą, neturi jokios profesijos ar specialybės ir toliau mokytis neketina. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos darbo planuoja ieškotis per darbo biržą arba pradėti ūkininkauti, tačiau konkrečių žingsnių, kaip įgyvendins savo planus, nežino. Bedarbystė ir darbo patirties stygius yra įvardinti kaip V. S. kriminogeniniai veiksniai. Nors nuteistasis laisvės atėmimo vietoje dirba ir turi du vykdomuosius raštus, tačiau savanoriškai priteistų sumų nemoka, visus gaunamus pinigus išleidžia cigaretėms. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, skolinių įsipareigojimų turėjimas nereiškia, kad asmuo dėl to būtinai nusikals, tačiau prasta finansinė padėtis ir lėšų paskirstymo kompetencijos stoka nurodomi kaip nuteistojo kriminogeniniai veiksniai. V. S. yra socialiai atsiskyręs, nors bendrauja su pusseserėmis, tačiau jų nėra lankomas, nes asmuo pats to nenori, teigia esantis vienišas ir tuo patenkintas. Jis turi tam tikrų tarpasmeninio bendravimo įgūdžių panaudojimo problemų, dėl savo nemalonios padėties linkęs kaltinti kitus, asmeninę atsakomybę neigia, linkęs sumenkinti savo nusikalstamą elgesį, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes, asmeniui būdingas kategoriškumas, nelankstumas, impulsyvumas, tik tam tikru lygiu supranta savo problematiką, mano visas problemas galintis išspręsti be kitų pagalbos. Dėl šių priežasčių klaidingas požiūris į save, nesugebėjimas atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžių stoka, nesugebėjimas suprasti kitų požiūrį, kategoriška nuomonė yra tarp V. S. kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, pats pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, nors supranta to neigiamą įtaką, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti, išryškėjo diskriminacinės prielaidos, pateisinančios smurtinį elgesį. Smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, yra įvardintas kaip dar vienas kriminogeninis veiksnys. Pakartotinių smurtinių nusikaltimų rizika šiuo metu yra vidutinė. Aptarti faktai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos, vykdant 2016 m. vasario 10 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime nurodytas rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

Taigi, vertinant specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, už tokio pobūdžio nusikaltimą paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies proporciją, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį V. S., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.