Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-161-851/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-25
Bylos Nr.
1-161-851/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00403-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Kaltinamasis
V. M.
Civilinis ieškovas
A. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-161-851/2013(Proceso Nr. 1-10-1-00403-2012-5)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant prokurorui L. G.,kaltinamajai V. M.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., (duomenys neskelbtini),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. M. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata :

Ji 2012 m. kovo 29 d. apie 11.50 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu Honda CR-V, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Kareivių gatvės antra eismo juosta nuo Žirmūnų gatvės pusės įvažiavusi į reguliuojamą Kareivių – Verkių gatvių sankryžą ir jos atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui, sukdama į kairę - į Verkių gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu - Kareivių gatvės antra eismo juosta, priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui važiuojančiam A. J. vairuojamam automobiliui VW Touran, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko šio automobilio vairuotojui A. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus.

Apklausta teisme kaltinamoji V. M. prisipažino padariusi jai inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad 2012-03-29 apie 11.50 val. automobiliu „Honda CR-V važiavo Kareivių gatvės antrąja eismo juosta paskui didelių gabaritų transporto priemonę. Sankryžoje ketino sukti į kairę, tačiau dėl priekyje važiavusios transporto priemonės nepastebėjo nukentėjusiojo automobilio, ir su juo susidūrė. Po eismo įvykio domėjosi nukentėjusiojo sveikatos būkle. Pastarajam apie 6 kartus skambino jos sutuoktinis, siūlydamas įvairią pagalbą, tačiau nukentėjusysis pagalbos atsisakė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė, kad 2012-03-29 apie 11.38 val., Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda CR-V“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kareivių gatvės antra eismo juosta nuo Žirmūnų gatvės pusės link Kalvarijų gatvės. Priartėjus prie reguliuojamos sankryžos su Verkių gatve, kurioje ketino sukti į kairę, - į Verkių gatvę, jos važiavimo krypties atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas. Sustabdė vairuojamą automobilį antroje eismo juostoje už ta pačia kryptimi važiavusio ir sustojusio autobuso. Jos automobiliui būnant už autobuso, ji negalėjo matyti, kas tuo metu vyksta sankryžoje. Kai tik autobusas pajudėjo, ji vairuojamu automobiliu taip pat pradėjo važiuoti šiam iš paskos. Sankryžoje atlikdama kairiojo posūkio manevrą, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiu automobiliu „VW Touran“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Supranta, kad buvo nepakankamai atidi ir savalaikiai nepastebėjo priešinga kryptimi artėjančio automobilio. ( b.l. 42-43 )

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. J. nurodė, jog 2012-03-29 apie 11.50 val. važiavo Kareivių gatve apie 50 km/h greičiu tiesia kryptimi ir įvažiavo į Kareivių-Verkių gatvių sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Sankryžoje į kairę suko sunkvežimis, jis šį praleido, o netrukus susidūrė su į kairę sukusia kaltinamosios transporto priemone. Kaltinamoji įvykio vietoje sakė, kad jo automobilio nepastebėjo. Dėl eismo įvykio jam sužalotas kairės rankos pirštas.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3047/12(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu A. M. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta). ( b.l. 23 )

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3031/12(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu A. J. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta). ( b.l. 25 )

Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. dokumentų apžiūros metu susipažinęs su A. J. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kad A. J. eismo įvykio metu patyrė kairės plaštakos 1-ojo piršto pamatinio pirštakaulio kampo atskilimą (lūžį), t.y. sužalojimą, vertinamą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( b.l. 29 )

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2012-03-29 eismo įvykis kilo Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Kareivių – Verkių gatvių sankryžoje. Kareivių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę, skirtą važiuoti nuo sankryžos su Kalvarijų ir Ozo gatvėmis iki sankryžos su Verkių gatve, prieš šią sankryžą (t.y. eismo pusę, kuria turimais duomenimis prieš pat įvykį važiavo A. J.) sudaro trys eismo juostos: pirmoji skirta sankryžoje važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę, antroji – važiuoti per sankryžą tiesiai, trečioji – sukti sankryžoje į kairę pusę. Priešingos krypties Kareivių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę, skirtą važiuoti nuo sankryžos su Žirmūnų gatve iki sankryžos su Verkių gatve (t.y. eismo pusę, kuria turimais duomenimis prieš pat įvykį važiavo V. M.) sudaro dvi eismo juostos. Pačioje Kareivių – Verkių gatvių sankryžoje, kelio ilgio atžvilgiu – Kareivių gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti link sankryžos su Žirmūnų gatve (t.y. eismo pusės, kuria turimais duomenimis prieš pat įvykį važiavo A. J.), antroje eismo juostoje stovėjo susidūrusios apgadintos transporto priemonės: 1) A. J. vairuotas automobilis VW Touran, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2) V. M. vairuotas automobilis Honda CR-V, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Honda CR-V“ stovėjo skersai Kareivių gatvės antros eismo juostos atžvilgiu, o į jo dešinio šono priekinę dalį priekine dalimi atsitrenkęs automobilis VW Touran – beveik išilgai šios juostos atžvilgiu (nežymiu kampu pasuktas į dešinę pusę). Minėtoje antroje eismo juostoje, ties susidūrusių automobilių kontakto vieta, ant važiuojamosios dalies buvo rasta šukių. ( b.l. 5-14, 17-20 )

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. M., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus „sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai“, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta A. J. sveikata. Be V. M. prisipažinimo, jos kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, eismo įvykio vietos bei transporto priemonių apžiūros protokolai, specialisto išvados bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaltinamosios veiksmai sukeliant eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta A. J. sveikata, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, dirba, yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, po eismo įvykio domėjosi nukentėjusiojo sveikata, augina nepilnamečius vaikus, todėl V. M. skirtina bauda.

A. J. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 10000 Lt dydžio neturinei žalai, kurį teisminio nagrinėjimo metu sumažino iki 9700 lt., nes draudimo bendrovė atlygino dalį – 300 lt. neturtinės žalos. Šį civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė kūno sužalojimus, 4 mėnesius gydėsi, susirgo depresija, nes negalėjo dėl sugipsuotos kairės rankos atlikti įprastų veiksmų, buvo priklausomas nuo kitų asmenų, jam nuolat buvo būtina kitų pagalba, tuo metu ruošėsi savo vestuvėms, atsisakė suplanuotų kelionių, negali užsiimti mėgstama veikla - žaisti krepšinio, turėjo pakeisti darbovietę, nes negalėjo atlikti darbo dėl piršto skausmo, ir iki šiol jaučia piršto skausmus, bus reikalinga dar viena operacija, nes reikia pašalinti iš piršto varžtą, kuris galimai ir sukelia skausmus.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl V. M. neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiajam teko ilgą laiką gydytis. Neabejotina, kad po įvykio nukentėjusiajam išliko liekamieji reiškiniai, nukentėjusysis iki šiol jaučia skausmą, nepatogumus, sumažėjo galimybės užsiimti mėgstama veikla. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje yra duomenų, kad kaltinamoji dirba, jos mėnesio pajamos yra apie 100 lt., yra užsiregistravusi Darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, sutuoktinio mėnesio pajamos – apie 1000 lt., šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, šeima gauna „Caritas“ paramą maisto produktais, taip pat socialiai remiama Vilniaus r. savivaldybės administracijos. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai 6000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios V. M. transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta bendrovės (duomenys neskelbtini). Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimali suma neturtinei žalai atlyginti yra 8632,00 Lt. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, bendrovė (duomenys neskelbtini) A. J. yra atlyginusi 300 lt neturtinės žalos bei sutinka sumokėti dar 2700 lt. neturtinei žalai atlyginti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog draudikas nustatė mažesnį, nei teismas neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-207/2009). Dėl to 6000 lt. priteistina A. J. iš bendrovės (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jai 12 MGL ( 1560 lt. ) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti jam iš bendrovės (duomenys neskelbtini) 6000 lt. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja Aiva Survilienė