- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- I2-2904-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00351-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities VPK
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2020 m. vasario 24 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
- panaikinti 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto sprendimą Nr. 19-IL-20-03835-e, kuriuo pareiškėjai M. K. buvo panaikintas leidimas neterminuotą laiką laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007262.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 10-11) nurodė, taip pat ji ir jos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2014 m. vasario 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pareiškėjai buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007262. 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 19-IL-20-03835-e šis leidimas buvo nepagrįstai panaikintas. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad atliekant patikrinimą paaiškėjo, jog 2018 m. sausio 18 d. pareiškėja nubausta pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, 2018 m. spalio 18 d. - pagal ANK 73 straipsnio l dalį, 2017 m. balandžio 28 d. - pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, 2013 m. lapkričio 11 d. - pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, 2013 m. lapkričio 4 d. - pagal ATPK 186 straipsnį. Taip pat buvo nubaustas 2019 m. gruodžio 26 d. už kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimų pažeidimus, 2018 m. liepos 8 d. už kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų pažeidimus, 2018 m. sausio 29 d. už greičio viršijimą, 2015 m. balandžio 16 d. už tėvų valdžios nepanaudojimą.
Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikintinas, nes priimtas netinkamai taikant materialines ir procesinės teisės normas, todėl yra vada pastarąjį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti. Svarbu ir tai, kad leidimas buvo išduotas 2014 m. vasario 26 d., o pagal Informacinės sistemos duomenis pareiškėja buvo nubausta dar 2013 m. lapkričio 4 d., 2013 m. lapkričio 11 d. – t. y. prieš išduodant leidimą laikyti (nešioti) ginklą. Šiuo metu galiojančių pažeidimų šiuo metu nėra, nuo pažeidimų padarymo praėjo daugiau kaip metai. Užfiksuotas tik vienas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Traktavimas, kad pareiškėja gali kelti grėsmę pašaliniams ar pati sau yra nepagrįstas ir klaidingas. Be to, pareiškėja gyvena vienkiemyje ir ginklo turėjimas užtikrina jai saugumą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 17-18) nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. pareiškėja buvo nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams pakartotinai per metus) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 2,9 prom. neblaivumas) negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, neugdė vaikams nuostatos prieš alkoholio vartojimą ir sveiką gyvenimo būdą bei saugią gyvenamąją aplinką. Jai buvo paskirta 70 eurų bauda. 2018 m. spalio 18 d. pareiškėja taip pat buvo nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 2,93 prom. neblaivumas) negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, neugdė vaikams nuostatos prieš alkoholio vartojimą ir sveiką gyvenimo būdą bei saugią gyvenamąją aplinką. Jai skirtas įspėjimas. 2017 m. balandžio 28 d. pareiškėja nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) už tai, kad 2017 m. kovo 18 d., būdama neblaivi (nustatytas 1,38 prom. neblaivumas), negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, neugdė vaikams nuostatos prieš alkoholio vartojimą ir sveiką gyvenimo būdą bei saugią gyvenamąją aplinką. Jai skirtas įspėjimas. 2013 m. lapkričio 11 d. pareiškėja taip pat nubausta administracine tvarka pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) už tai, kad 2013 m. spalio 22 d. girtavo vaikų akivaizdoje, neužtikrino jų tinkamo auklėjimo ir priežiūros. Jai skirtas įspėjimas. 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėja nubausta administracine tvarka pagal ATPK 186 straipsnį (žinomai melagingas policijos iškvietimas) už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d., būdama neblaivi (nustatytas 2,34 prom. neblaivumas), melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Jai buvo skirta 400 Lt bauda.
Akcentavo, kad pareiškėja buvo nubausta ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2019 m. gruodžio 26 d. už kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą (lenkė kitą automobilį kirsdama ištisinę liniją), 2018 m. liepos 8 d. už kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą, 2018 m. sausio 29 d. už greičio viršijimą (nustatytą greitį viršijo 42 km/h), 2015 m. balandžio 16 d. už tėvų valdžios nepanaudojimą (nepilnametis sūnus pavogė iš parduotuvės prekių už 4,74 Eur sumą).
Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nusako, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6 - 10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus, ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę ir siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės. Įvertinus surinktų faktinių duomenų visumą (pareiškėjos polinkis į alkoholizmą, sistemingi administraciniai nusižengimai, susiję su šeima ir vaikais, šiurkštūs kelių eismo taisyklių pažeidimai), darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėja savo elgesiu kelia grėsmę savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui, todėl pareiškėjos teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2014 m. vasario 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pareiškėjai buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007262 (b. l. 26-27). Ginčijamu 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 19-IL-20-03835-e buvo panaikintas pareiškėjai išduotas neterminuotas leidimas Nr.0007262. Leidimo panaikinimo pagrindas - Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Kaip faktinį ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą atsakovas ginčijamame sprendime nurodė eilę pareiškėjos padarytų administracinių teisės pažeidimų ir sistemingą alkoholio vartojimą (b. l. 26-27).
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina (ginčo dėl šių aplinkybių nekilo), kad 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėja nubausta administracine tvarka pagal ATPK 186 straipsnį (žinomai melagingas policijos iškvietimas) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 2,34 prom. girtumas), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus (paskirta 400 Lt bauda). 2013 m. lapkričio 11 d. buvo nubausta administracine tvarka pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) už tai, kad girtavo vaikų akivaizdoje, neužtikrino jų tinkamo auklėjimo ir priežiūros (paskirtas įspėjimas). 2017 m. balandžio 28 d. nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 1,38 prom. girtumas), negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, neugdė vaikams nuostatos prieš alkoholio vartojimą ir sveiką gyvenimo būdą bei saugią gyvenamąją aplinką (paskirtas įspėjimas). 2018 m. spalio 18 d. nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 2,93 prom. girtumas) negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais. 2019 m. sausio 18 d. nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams pakartotinai per metus) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 2,9 prom. girtumas) negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Be to, 2015 m. balandžio 16 d. buvo nubausta už tėvų valdžios nepanaudojimą, kadangi jos nepilnametis sūnus pavogė iš parduotuvės prekių už 4,74 Eur sumą. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja buvo nubausta ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su padidinto pavojaus šaltinio valdymu. 2019 m. gruodžio 26 d. už kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą (lenkė kitą automobilį kirsdama ištisinę liniją), 2018 m. liepos 8 d. už kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą, 2018 m. sausio 29 d. už greičio viršijimą (nustatytą greitį viršijo 42 km/h) (b. l. 19-25).
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimas į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas). Taigi, Įstatymo tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas imperatyviai nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte taip pat numatyta, kad leidimai laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Dėl to atsakovas privalo nurodyti konkrečius atskiro leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad visos 40 straipsnio 1 dalies atskiruose punktuose įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjos atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyviai pagrįstų asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti. Iš to seka, kad tokio pobūdžio duomenų surinkimas bei turėjimas jų pakankamumo aspektu yra vertinamojo pobūdžio sąvokos (ABTĮ 56 str.). Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Konstitucinis Teismas ir 2013 m. sausio 25 d. nutarime taip pat pabrėžė, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, taip pat pažymi, kad nuolatinė teisinio reguliavimo raida yra vienas iš būdingų teisės sistemos ypatumų. Ji priklauso nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir dėl to atsirandančios būtinybės sureguliuoti tiek naujus, tiek ir pasikeitusius senus visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į tokią teisinio reguliavimo įstatymais ir kitais teisės aktais būtinybę, yra pastoviai įtvirtinamos naujos, tobulinamos galiojančios ar pašalinamos pasenusios teisės normos (LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012). LVAT, aiškinamas nurodytas teisės normas, taip pat pažymėjo, jog kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, nes toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, 2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-233/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs ginčijamo individualaus administracinio akto motyvus, konstatuoja, kad atsakovas skundžiamu 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu iš esmės teisėtai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą (ABTĮ 56 str.).
Pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nuo 2013 metų sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, sistemingai girtauja ir dėl to negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, kurie jau pradeda daryti priešingus teisei veiksmus (vagystė iš parduotuvės). Viso nuo 2013 metų pareiškėja administracinėn atsakomybėn buvo patraukta 9 kartus. Atsižvelgiant į teismo aptartą pareiškėjos daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, į keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, pripažintina, jog pareiškėja yra linkusi pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jos neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms, taip pat ir nepilnamečiams vaikams. Atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėja kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir pagrįstai panaikino jos leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje (pareiškėja, būdama neblaivi, savo žinioje turėdama ginklą, nesugeba pasirūpinti nepilnamečiais vaikais) ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.
Teismas taip pat akcentuoja, kad ginčijamas sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
Likusieji tiek pareiškėjos, jos atstovo tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos M. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracino teismo Kauno rūmus.