Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

- panaikinti 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto sprendimą Nr. 19-IL-20-03835-e, kuriuo pareiškėjai M. K. buvo panaikintas leidimas neterminuotą laiką laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007262.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2014 m. vasario 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pareiškėjai buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007262 (b. l. 26-27). Ginčijamu 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 19-IL-20-03835-e buvo panaikintas pareiškėjai išduotas neterminuotas leidimas Nr.0007262. Leidimo panaikinimo pagrindas - Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Kaip faktinį ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą atsakovas ginčijamame sprendime nurodė eilę pareiškėjos padarytų administracinių teisės pažeidimų ir sistemingą alkoholio vartojimą (b. l. 26-27).

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina (ginčo dėl šių aplinkybių nekilo), kad 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėja nubausta administracine tvarka pagal ATPK 186 straipsnį (žinomai melagingas policijos iškvietimas) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 2,34 prom. girtumas), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus (paskirta 400 Lt bauda). 2013 m. lapkričio 11 d. buvo nubausta administracine tvarka pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) už tai, kad girtavo vaikų akivaizdoje, neužtikrino jų tinkamo auklėjimo ir priežiūros (paskirtas įspėjimas). 2017 m. balandžio 28 d. nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 1,38 prom. girtumas), negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, neugdė vaikams nuostatos prieš alkoholio vartojimą ir sveiką gyvenimo būdą bei saugią gyvenamąją aplinką (paskirtas įspėjimas). 2018 m. spalio 18 d. nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 2,93 prom. girtumas) negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais. 2019 m. sausio 18 d. nubausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams pakartotinai per metus) už tai, kad būdama neblaivi (nustatytas 2,9 prom. girtumas) negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Be to, 2015 m. balandžio 16 d. buvo nubausta už tėvų valdžios nepanaudojimą, kadangi jos nepilnametis sūnus pavogė iš parduotuvės prekių už 4,74 Eur sumą. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja buvo nubausta ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su padidinto pavojaus šaltinio valdymu. 2019 m. gruodžio 26 d. už kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą (lenkė kitą automobilį kirsdama ištisinę liniją), 2018 m. liepos 8 d. už kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą, 2018 m. sausio 29 d. už greičio viršijimą (nustatytą greitį viršijo 42 km/h) (b. l. 19-25).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimas į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas). Taigi, Įstatymo tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas imperatyviai nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte taip pat numatyta, kad leidimai laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Dėl to atsakovas privalo nurodyti konkrečius atskiro leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad visos 40 straipsnio 1 dalies atskiruose punktuose įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjos atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyviai pagrįstų asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti. Iš to seka, kad tokio pobūdžio duomenų surinkimas bei turėjimas jų pakankamumo aspektu yra vertinamojo pobūdžio sąvokos (ABTĮ 56 str.). Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Konstitucinis Teismas ir 2013 m. sausio 25 d. nutarime taip pat pabrėžė, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.