- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-418-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- P.L.O. V., B. S., Vilniaus miesto 1-ajam notarų biuro
- Ieškovas
- J. R., I. A.
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių J. R. ir I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių J. R. ir I. A. ieškinį atsakovams P. L. O. V., B. S. , Vilniaus miesto 1-ajam notarų biuro notarei V. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. V. ieškinį J. R., I. A. , B. S. , P. L. O. V. , Vilniaus miesto 1-ajam notarų biuro notarei V. Z. , Vilniaus miesto 13-ajam notarų biuro notarei G. K. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės J. R. ir I. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos pripažinti negaliojančiu L. T. Vilniaus miesto 1-ame notarų biure 2004-06-21 surašytą testamentą. Nurodė, kad 2003-08-16 testamentu L. T. , kuri mirė 2004-09-01, savo turtą, t.y. butą (duomenys neskelbtini), paliko ieškovėms. Po palikėjos mirties ieškovės 2004-12-03 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo notarų biurą, tačiau notarė V. Z. joms nurodė, kad L. T. 2004-06-21 sudarė naują testamentą, kuriuo nurodytą butą paliko atsakovėms B. S. ir P. L. O. V.. Paskutinio testamento sudarymo metu testatorė sunkiai sirgo, jai buvo leidžiami psichotropiniai vaistai, todėl negalėjo suprasti ginčijamo testamento esmės ir reikšmės, taigi šis testamentas prieštarauja įstatymui, nes sudarytas asmens, nesuvokusio savo veiksmų esmės (CK 1.89 str.), taip pat prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 str.). Testatorės tikroji valia buvo palikti turtą ieškovėms, kurios ja rūpinosi ir ją prižiūrėjo, tačiau vėliau neteko tokios galimybės. Taip pat nurodė, kad tretysis asmuo A. V. neturi reikalavimo teisės, kadangi nepateikė teismui jokių įrodymų, kad palikimą priėmė vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Be to, laikotarpiu nuo 1997-05-19 testamento sudarymo iki ginčijamų testamentų sudarymo L. T. buvo sudariusi dar kelis testamentus.
Atsakovės P. L. O. V. ir B. S. su ieškovių ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o trečiojo asmens A. V. ieškinį tenkinti. Nurodė, kad B. S. buvo artimiausia mirusiosios kaimynė ir L. T. pažinojo nuo 1988 metų, o atsakovė P. L. O. V. yra medikė, todėl dažnai jai atlikinėjo įvairias medicininio pobūdžio procedūras. Nuo 1997 m. pablogėjus L. T. sveikatai, atsakovės nuolat ja rūpinosi, slaugydavo, atlikdavo mokėjimus už butą ir kt. Atsakovės palaidojo L. T. savo lėšomis, dalyvavo laidotuvėse, kuriose ieškovės nepasirodė. Iki pat mirties L. T. buvo visiškai sveiko ir blaivaus proto. Ieškovės net neturi teisės ginčyti testamento ieškinyje nurodytais pagrindais, nes tą galėtų daryti arba pats testatorius arba jo įpėdiniai pagal įstatymą ar kiti įpėdiniai pagal testamentą. Šiuo atveju panaikinus 2004-06-21 testamentą, ankstesnis 2003-08-16 testamentas netaps galiojančiu.
Tretysis asmuo A. V. , pareikšdama savarankiškus reikalavimus, ieškiniu prašė pripažinti L. T. 2003-08-16 ir 2004-06-21 sudarytus testamentus negaliojančiais, o galiojančiu pripažinti 1997-05-19 sudarytą testamentą bei pripažinti, kad A. V. priėmė L. T. palikimą. Nurodė, kad atsakovė P. L. O. V. yra jos teta, kuri ją išaugino, jos kartu prižiūrėdavo L. T. , todėl pastaroji 1997-05-19 surašė A. V. testamentą, kuriuo paliko jai visą savo turtą. Ieškovės pasinaudojo testatorės sveikatos būkle ir įkalbėjo ją 2003-08-16 sudaryti kitą testamentą. Kai ieškovės nustojo rūpintis L. T. , pastaroji 2004-06-21 sudarė naują testamentą atsakovių naudai. Jau 1997 m. L. T. turėjo psichikos sutrikimų, kurie progresavo, todėl yra pagrindo manyti, kad sudarant 2003-08-16 ir 2004-06-21 testamentus ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Trečiojo asmens ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino L. T. 2004-06-21 Vilniaus miesto 1-ame notarų biure sudarytą testamentą negaliojančiu. Pripažino L. T. 2003-08-16 Vilniaus miesto 13-ame notarų biure sudarytą testamentą negaliojančiu. Likusioje dalyje trečiojo asmens A. V. ieškinį atmetė.
Teismas, spręsdamas dėl 2003-08-16 ir 2004-06-21 testamentų pripažinimo negaliojančiais, nurodė, kad nurodyti testamentai yra naikintini kaip sudaryti asmens dėl ligos negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 5.16 str. 1 d. 1 p.), nes byloje atliktos pomirtinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės patvirtino, jog abiejų ginčijamų testamentų sudarymo metu L. T. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - aterosklerozine demencija bei negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas taip pat nurodė, kad šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai, kad visą laiką ir iki pat mirties L. T. buvo šviesaus proto, laisvai bendravo ir kt. šiuo atveju nėra reikšmingi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad trečiojo asmens A. V. reikalavimas pripažinti negaliojančiais L. T. 2003-08-16 ir 2004-06-21 sudarytus testamentus tenkintinas jau nurodytais sprendime motyvais. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens reikalavimus pripažinti galiojančiu L. T. 1997-05-19 sudarytą testamentą bei pripažinti, kad A. V. priėmė mirusiosios L. T. palikimą, kadangi po nurodyto testamento sudarymo buvo sudaryti dar keli nauji testamentai, nėra duomenų, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais, o pagal CK 5.35 str. 2 d. vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.
Šalies argumentai
Ieškovės J. R. ir I. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-22 sprendimo dalį, kurioje trečiojo asmens A. V. ieškinys patenkintas iš dalies ir jos ieškinį atmesti visiškai, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog tretysis asmuo neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, todėl negalėjo reikšti savarankiškų reikalavimų. Teismas teisingai nurodė, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą. A. V. negali pretenduoti į L. T. palikimą, taip pat būti suinteresuotu asmeniui šioje byloje.
Teismas nepagrįstai nesprendė prašymo taikyti ieškinio senatį trečiojo asmens reikalavimams, tokiu būdu pažeidė CK 1.126 str. 2 d. ir 1.131 str.1 d. Akivaizdu, kad tretysis asmuo nuo pat palikimo atsiradimo dienos žinojo, kad į L. T. palikimą pretenduoja kiti asmenys, tačiau ji praleido CK 5.8 str. numatytą 1 metų terminą palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2006-12-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi testatorė L. T. 1997-05-19 jos naudai buvo surašiusi testamentą. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes žinojo, jog yra sudarytas naujas testamentas. Pareikšti reikalavimai yra nuosekliai tarpusavyje susiję, jų patenkinimas sukeltų konkrečias teisines pasekmes.
Nepagrįstas argumentas, jog praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir teismas nepagrįstai nesvarstė prašymo taikyti ieškinio senatį, kadangi tretysis asmuo neginčija palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, kaip tai numato CK 5.8 str.
Atsiliepimas
Atsakovės P. L. O. V. ir B. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-22 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Teismas priėmė logišką ir teisingą sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiais atsakovių ir ieškovių naudai sudarytus testamentus, nes L. T. sudarydama minėtus testamentus negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismo sprendimas naikintinas, nes pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 p.).
Nustatyta, kad L. T. mirusi 2004-09-01 (T 1, b.l. 3), 2003-08-16 Vilniaus miesto 1-ame notarų biure sudarytu testamentu visą savo turtą paliko ieškovėms J. R. ir I. A. (T 1, b.l. 4). 2004-06-21 testamentu L. T. visą savo turtą paliko atsakovėms B. S. ir P. L. O. V. (T 1, b.l. 21). Byloje taip pat yra L. T. 1997-05-19 Vilniaus 5-ame notarų biure sudarytas testamentas, kuriame nurodoma, kad testatorė visą savo turtą palieka trečiajam asmeniui A. V. (T 2, b.l. 8). Teismui paskyrus pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ekspertai 2006-04-05 ekspertizės akto išvadoje konstatavo, kad L. T. sudarydama 2003-08-16 ir 2004-09-01 testamentus sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – aterosklerozine demencija ir dėl šios ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taip pat ekspertai nurodė, kad L. T. nurodyta liga diagnozuota 1997-03-18 (T 2, b.l. 78-82), t.y. L. T. pirmą byloje esantį testamentą – 1997-05-19 testamentą (T 2, b.l. 37) - surašė sirgdama nurodyta liga. Šiuo testamentu L. T. visą savo turtą paliko trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. V., pagal kurios savarankišką reikalavimą yra pripažintas negaliojantis ieškovių naudai surašytas 2003-08-16 testamentas. Nežiūrint į tai, kad mirusioji L. T. dar yra surašiusi 1998-12-02, 2000-08-07, 2000-11-22, 2001-05-22, 2001- 08-09 testamentus įvairiems asmenims (T 2, b.l. 43-47), teismas turėjo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu valstybinę mokesčių inspekciją, kuri atstovauja valstybei paveldėjimo bylose, nes pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Nagrinėjamoje byloje esant duomenims, kad pirmo testamento surašymo metu ieškovė sirgo ekspertų nustatyta liga, taip byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų, jog nors vienas iš jų gali paveldėti pagal įstatymą, teismas turėjo į bylą įtraukti valstybinę mokesčių inspekciją, kuri galėtų atstovauti valstybę, ginant jos paveldėjimo teisę. Kolegija sprendžia, kad šis pažeidimas – absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl sprendimą naikina ir perduoda bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 p.).
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tretysis asmuo A. V. praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti testamentui, nes sutinkamai su Civilinio kodekso 5.8 straipsnio testamento ginčijimui nėra numatyta vienerių metų ieškinio senatis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako, kadangi byla bus nagrinėjama pirmos instancijos teisme iš naujo, todėl teismas galės įvertinti šalių argumentus priimdamas sprendimą.
Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų apeliantui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (T 2, b.l. 111) už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą I. A. iš valstybės biudžeto.