Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo, kuriuo K. G. nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir 163⁵ str. 1 d. 3000 litų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos AVMI Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė 2011 m. liepos 28 d. K. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, nuo 2011-06-10 iki 2011-07-16, leido dirbti G. F., kuris už (duomenys neskelbtini) klubui priklausančių kambarių nuomą ir automobilių stovėjimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Palangoje, rinko mokesčius, 2011-07-16 laikė 6525 litų neapskaitytų surinktų pinigų už nuomą t. y. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d.

2011 m. rugpjūčio 23 d. Palangos miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo K. G. pripažino kaltu pagal ATPK 41³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d. ir paskyrė 3000 litų baudą.

Be to, K. G. 2011-10-12 pateikė paaiškinimą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešimo negavo, savo ruožtu jokių prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neteikė. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Mano, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad G. F. dirbo nelegalų darbą, o jis leido jam šį darbą dirbti. Pažymi, jog Asociacijos (duomenys neskelbtini) veiklą, be darbo kodekso, reglamentuoja ir Asociacijų įstatytas, į kurio nuostatas teismas neatsižvelgė. Teismo nutarime nenurodyta, kokiais įrodymais buvo patvirtinti nelegalaus darbo požymiai. Apylinkės teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, paaiškinimus, darytina išvada, kad pažeidimo faktas įrodytas, ir kad K. G. veiksmai atitinka ATPK 41³ str. 1 d. ir 163⁵ str. 1 d. dispoziciją. Pažymi, kad teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti K. G. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų. Nutarime nurodyta, jog įvertinus surinktus įrodymus, paaiškinimus, darytina išvada, kad pažeidimo faktas įrodytas. K. G. veiksmai atitinka ATPK 41³ str. 1 d. ir 163⁵ str. 1 d. dispoziciją. Dėl šių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustinas už šį administracinės teisės pažeidimą, nes pažeidimo faktas įrodytas, laikant, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra suėję. Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, jog patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra nevertinti, neanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga. Nebuvo ištirtos jokios aplinkybės, nebuvo apklausiamas K. G., nutarime nurodyta, jog teismo posėdyje dalyvavo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė, tačiau iš bylos medžiagos bei nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus ji davė, nutarime jie neaptarti, dėl jų nepasisakyta, be to byloje nėra administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo K. G. nedalyvaujant. ATPK 272 str. nustato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikas ir vieta. Pažeidėjas, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, su tuo nebuvo supažindintas. Iš byloje esančio Palangos miesto apylinkės teismo rašto (b.1. 28) tik matyti, jog K. G. buvo išsiųstas pranešimas dėl posėdžio laiko ir datos, bet duomenų, jog jis tinkamai įteiktas nėra. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai pagrįstai skundžiasi dėl to, kad jis bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tokiu būdu jis negalėjo pateikti paaiškinimų dėl padarytų pažeidimų. Apygardos teismas pažymi, jog norint visapusiškai išnagrinėti bylą būtina apklausti ne tik K. G., bet ir kitus asmenis betarpiškai susijusius su administraciniu teisės pažeidimu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, jog K. G. - paskirti 3000 litų baudą. Apygardos teismas pažymi, kad ATPK 33 str. nustato, jog kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai ir galutinai pažeidėjui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant K. G. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.