- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-08-11
- Bylos Nr.
- 1-39-231/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00791-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Kaltinamasis
- A. N.
- Civilinis ieškovas
- J. Ž.
- Advokatai
- Domantas Skebas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), s./b. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-06-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 245 str. 1 d., ir 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., 182 str. 1 d. 90 (devyniasdešimties) parų arešto, vadovaujantis LR BK 64I str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu galutinė bausmė -60 (šešiasdešimties) parų arešto, bausmę atliko, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. N. pagrobė svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, o būtent : 2012 metų, laikotarpyje nuo spalio 1 d. iki spalio 20 d., tiksliai nenustatytą dieną bei valandą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į J. Ž. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), išdaužęs rūsio langą įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė J. Ž. priklausančius plaukų džiovintuvą „Philips“ 23,17 EUR (79,99 Lt) vertės, DVD grotuvą „SONY“ 278,04 EUR (960 Lt) vertės, mikrobangų krosnelę „Moolinex“ 63,72 EUR (220 Lt) vertės, indų plovimo mašiną „Bosch“ 318,58 EUR (1100 Lt) vertės, auksinį žiedą 118,74 EUR (410 Lt) vertės, DVD grotuvą „SONY“ 124,54 EUR (430 Lt) vertės, CD grotuvą „SONY“ 83,99 EUR (290 Lt) vertės, ausines „Technics“ 23,17 EUR (80 Lt) vertės, benzininį pjūklą 104,26 EUR (360 Lt) vertės ir medinę spintelę 52,13 EUR (180 Lt) vertės, viso pagrobė turto 1190,34 EUR (4410 Lt) sumai, padarydamas nukentėjusiajam J. Ž. šiai sumai turtinę žalą.
Kaltinamasis A. N. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad vagystės iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo neįvykdęs. Nurodė, kad pažįstąs nukentėjusiojo dukrą S. Ž. nuo vaikystės: leidę laiką po pamokų, vieni pas kitus nakvodavę. Kadangi jos mama gyvenusi Vokietijoje, o ji čia gyvenusi su tėvu, kuris turėjęs draugę Vilniuje, todėl būdavę laisvi namai. Paskui S. irgi išvykusi į Vokietiją, bet bendraudavę per skype, facebook‘ą. S. Ž. 2012 m. atvykusi į Lietuvą gyveno tame pačiame name, soduose, bet neskambinusi jam, jog atvykusi, tačiau apie tai sužinojęs iš sodininkų. Buvo susitikę mini baliuke, pas ją, prie ežero. Kiek laiko ji buvusi Lietuvoje jam nėra žinoma, nes pats 2012 m. buvo išvykęs į Angliją, tačiau tiksliai kada nežinąs, nes važiavęs „mikriuku“ (suradęs privačiai pagal internetą). Yra ją susitikęs kelis kartus, gal ir daugiau, o taip pat buvęs namuose. Laikotarpiu nuo liepos 15 iki liepos 29 (2012 m.) buvo ne vieną kartą susirinkę pas ją baliuje, tėvų nebuvę, bet gerai neprisiminęs kur jie tada buvo. Per balius vartoję alkoholį, stipresnius gėrimus, sidrą; po balių tvarkydavusi namus S.. Tuose namuose buvęs ne kartą, tačiau daiktų neišnešęs, nors ir žinojęs kur dedamas namų raktas; 2012 m. raktas buvęs terasoje po atsilupusia plyta; pati S. sakiusi apie raktą, kad turėtų kur nakvoti, nes jo (A. N.) santykiai su tėvais buvę negeri. S., būdama 18 metų, buvo jį įsimylėjusi, nors jis ją laikęs tik drauge. Jos tėvo ir jo santykiai buvę prasti. Apie rakto patikėjimą josios tėvas nežinojęs, nurodė, kad 2012 m. ten (name) lankęsis kelis kartus: vieną kartą, rudenį, kuomet jau buvo apiplėšti namai ir norėjęs pasikalbėti dėl to įvykio atvykus S. su tėvu ir S. seseriai su vyru. Nežinąs kada ir kaip atsirado buteliai su jo antspaudais (pirštų), paaiškino, kad rūsio patalpoje yra daug pristatytų butelių. Iš baliukų nesinešąs nei tai, ką išgeria, nei nuorūkų. Iki 2012 m. raktas buvęs sutartoje vietoje; jam rakto nepalikdavusi, o jis tik žinojęs, jog jis ten yra. Namuose būdavę tvarkinga, tačiau pedantiškos tvarkos niekad nebuvę, nes po baliukų visko buvę. 2012 m. rudenį ten (name) yra vienas pernakvojęs namo antrame aukšte, nes turėjęs problemų su tėvais, buvęs girtas. Paskutinį kartą Ž. namuose buvęs rudenį ar vasaros pabaigoje ir žinojęs, kad namuose jų nėra, nes kalbėjęs telefonu su S.; nepranešęs, jog nakvojęs jų name. Atėjęs atsirakinęs, permiegojęs ir išėjęs, palikęs raktą ten pat, tačiau dėl netvarkos namuose - negalįs sakyti, kad buvę išlaužyta, išvartyta - nepastebėjęs. Paskutinio karto metu Ž. namuose vartojęs alkoholį, gėręs alų, nes kitų gėrimų negeriąs ir tikriausiai pirkęs Statoil degalinėje, tą naktį name rūkęs. Kaltinamasis parodė, kad rūsyje, po kaire puse patalpoje buvę dedami buteliai, o išveždavę kuomet pritrūkę pinigų. Skardines dėję į šiukšlinę, tačiau po tos nakties ar susirinkęs skardines- nepamenąs. Prie to rūsio langelio nebuvo nuėjęs, tačiau tuos langelius žinąs - rūsio seni mediniai langai; nežinąs ar pralystų pro juos. Virtuvėje yra buvęs, matęs kas joje yra, o apie skalbimo mašiną žinąs tik tiek, kiek perskaitęs. Nurodė, kad vagystės iš Ž. namų neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltę neigia, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.
Apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvenąs pastoviai su šeima (jis, žmona ir dukra) (duomenys neskelbtini)., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kurioje turįs gyvenamąjį namą. Dabar du metus jau negyveną, nes gyvena Vokietijoje, o vasarą atvažiuoja sutvarkyti namą, atostogauti; name niekas negyvena. 2012 m. ten negyvenę, nes yra buvęs Norvegijoje, o žmona su šeima gyvenusi Vokietijoje, kur jau net 10 metų gyvena. Turi du vaikus: dukra S. Ž., kuri gyvena su motina. Namai čia (Lietuvoje) buvę užkonservuoti, o prižiūrėjęs juos draugas D. A., gyvenąs toliau, per 3 - 4 namus ir tik jis turėjęs raktus nuo namo; kiti raktai buvę pas jį, Vokietijoje. Jis (D. A.) vieną kartą per savaitę apžiūrįs, ar neišdaužyti langai; vanduo ir elektra atjungti. Miegamasis, virtuvė įrengti, yra skalbimo ir indų plovimo mašinos. Vokietijoje jie yra įsikūrę, o čia S. viena niekada nebuvusi, jei atvažiuodavusi - tai su motina. Kaltinamasis yra pažįstamas, buvęs S. draugas, nuo vaikystės, dar mokykloje draugavę, jų santykiai buvę geri, lankęsis ir pačiuose namuose, būdavo svečiuose - kieme, lauke susirinkdavę. N. nė karto nėra pas juos nakvojęs, bet žinojęs, kur kas name yra; problemų dėl jų draugystės nebuvę, tada buvusi normali kompanija; 2012 m. dukra nedraugavo su N., jau 2-3 metai kai buvo nebendravę. Nurodė, kad kaskart išvažiuojant į užsienį, sutvarkydavę namus, taip buvę ir 2012 m. vasarą: jis, žmona ir S., buvę 2 savaites (vieną savaitę namuose ir vieną savaitę Palangoje). Žmona ir dukra išvažiavusios anksčiau, o pats likęs sutvarkyti namus: išjungęs elektrą, atjungęs vandenį, jį išleidęs iš sistemos; nei name, nei rūsyje nieko nebuvo likę, viską išnešęs, pridavęs į parduotuvę; raktus atidavęs kaimynui. Signalizacijos name nėra, nes neturįs pinigų įsirengti. Išvažiavus, 2012 m., jau žiemą, skambinęs kaimynas D. ir pasakęs, kad apvogę namą: jis grįždamas iš darbo pastebėjęs atidarytas namo duris iš virtuvės pusės (virtuvėje langai iki grindų); įėjęs į virtuvę pamatęs, jog skalbimo mašina lauke ir supratęs, jog apvogtas namas; negalėjęs pasakyti kas pavogta, buvę tamsu, namuose šviesos nebuvę ir į vidų neįėjo. Ar buvo atvažiavusi policija - nežinąs, tačiau kitą dieną atvažiavęs į Lietuvą ir apsistojęs pas motiną Vilniuje. Apžiūrėjęs namą su A., o prieš tai buvusi policija su A. apžiūrėjusi. Namas apžiūrėtas kartu su antru tyrėju, kuris viską matęs (parodęs miegotą lovą, unitazą pridarytą, nuorūkas ant žemės; buvęs nemalonus kvapas labai stiprus; antrame aukšte buvę 2-3 buteliai, virtuvėje gal 2; surinkus butelius pareigūnas pats išsinešęs; kiek skardinių, butelių, nuorūkų, neprisimenąs) ir pasakęs parašyti kas dingo, kokie daiktai pavogti. 2-me aukšte pats sudėjęs skardines ir nuorūkas, o virtuvėje- policininkas paėmęs skardines ir nuorūkas. Bendra tvarka nepažeista, didelės betvarkės nebuvę, spintoje daiktai nesujaukti, apėjęs namus, apžiūrėjęs kas dingę. Nebuvę (tai kas surašyta): plaukų džiovintuvo, spintelės po kriaukle iš antro aukšto, dviejų DVD grotuvų, mikrobangų krosnelės, indų plovimo mašinos (skalbimo mašina išnešta į lauką), auksinio žiedo (buvo deformuotas nuo darbo, paliktas miegamajame, antrame aukšte, spintoje, dėžutėje; tai buvęs vestuvinis žiedas, paprastas, bet man brangus, neėmęs su savimi, nes žinojęs, jog nenešios, įkainavęs 410 Lt), benzininio pjūklo (pirktas turguje už 260 Lt) ir 3 atsarginės grandinės (360 Lt). Nurodė, kad viso žala padaryta 3184,99 Lt ir prašo priteisti sumą, civilinį ieškinį palaiko. Paaiškino, jog buvę matyti, kad lovoje kažkas miegojęs (lova sujaukta), nešvarus klozetas, blogas kvapas visame name, kadangi nebuvę vandens. Name rasti tušti buteliai, skardinės ir nuorūkos, kuriuos paėmusi atvažiavusi policija (paklausus ar mano, pasakęs, kad - ne ir paėmę). Buvęs policijoje, palikęs savo antspaudus.
Pagalvojęs, kad tai bus N. padaręs, nes ėję gandai, kad jis narkomanas, girtuoklis ir ne vieną namą apvogęs, pasakęs ir policijai. Paskutinį kartą, iki vagystės, A. N. lankęsis prieš 6-7 metus, anksčiau lankytis negalėjęs, nes nieko nebuvę namuose, o viena dukra nebuvusi, atvažiuodavę tik kartu. Nebuvę ir rakto slėptuvės ir negalėję būti, pati S. nesakiusi, jog yra slėptuvė; visi turėdavę savo raktus. Paskui, dukra raktų neturėjusi, nes visąlaik buvusi su tėvais. Raktų nepalikdavę, neslėpdavę, nebuvo pametę; 3 raktai buvę: pas jį, žmoną ir pas kaimyną. Paskutiniu metu dukra nedraugavusi su A. N., jis sode jau negyvenąs, o gyvena močiutė, jo tėvas, motina. Jis kažkuriuo laiku buvęs Anglijoje. Įtariąs A. N., nes girdėjęs, jog vartojąs narkotikus, geria; su bloga kompanija draugaująs. Skardinių ten negalėję būti, nes vasarą grįžę kartu, o dukra susitikusi su draugais Vilniuje, bet su A. N. nebuvo susitikusi. Susitikimų metu visąlaik pats būdavęs, prižiūrėdavęs tvarką.
Liudytoja S. Ž. apklausos metu parodė, jog gyvena Vokietijoje su šeima nuo 2012-02-02, tačiau atostogauti grįžta į Lietuvą. Nuo vaikystės pažįstanti A. N. ir jis ne kartą yra lankęsis jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), s/b „(duomenys neskelbtini). Tiksliai kada išsiskyrė su A. N. neprisimenanti ir negalinti įvardinti jų draugystės trukmės. Pripažįstanti, jog A. N. artimai draugavusi, tačiau pora jų niekaip nebuvo galima pavadinti, nes nesutapo jų požiūriai, todėl nustojo su juo bendravusi, paskutinį kartą A. N. buvo sutikusi 2011 m. vasarą (tikslaus laiko nežinanti) atostogų Lietuvoje. Nuo to laiko su juo daugiau niekada nebendravusi, nesusitikusi, neturinti ir nežinanti jo telefono numerio, nežinanti kur šiuo metu jis gyvena. 2011 m. vasarą, grįžus iš Vokietijos į Lietuvą atostogų, bendravusi keletą kartų su A. N. per „facebooką“ ir žinanti, jog tuo metu jis gyvenęs Anglijoje. Žinodama apie A. N. kaip apie prastos reputacijos žmogų, nusprendusi daugiau nebendrauti su juo. Parodė akcentuodama, kad su A. N. nepalaiko jokių ryšių. 2012-07-15 - 2012-07-29 laikotarpiu su tėvais buvusi Lietuvoje; 2012-07-29 su mama išvykusi atgal į Vokietiją, o tėtis likęs Lietuvoje. Į Vokietiją tėtis grįžęs 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Nurodė, kad tėvas yra labai tvarkingas žmogus, namus Lietuvoje palikdavo visada tvarkingus. Apie namo vagystę ji sužinojusi iš tėčio, nes jam šią nemalonią žinią telefonu pranešęs kaimynas Lietuvoje A. D.. 2012 metais daugiau į namus Lietuvoje ji nebuvo grįžusi ir nebuvo sutikusi A. N..
Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį matęs vieną kartą sode, kai važiavęs į darbą. Gyvenąs sode. Kaltinamojo tėvą pažįstąs, netoliese gyvena, jį matąs kartu. Ž. pažįsta, išvažiavęs jis jam davęs raktus prižiūrėti jo namus, nes dabar jis gyvenąs Vokietijoje. Prieš tai važinėjęs į darbą Norvegijoje, o dabar apie metus laiko gyvenąs Vokietijoje. Važiuodamas į Norvegiją dirbti, sakęs, kad vasarą atvažiuos atostogų ir 2012 m. atvažiavo 1 mėnesiui. Kai J. Ž. išvažiuojąs, tai išjungia vandenį, šviesą ir jo dažniausiai prašąs nuvežti į stotį. Nurodė, kad kartą į mėnesį pažiūri namus, nuėjęs patikrina durų rankeną, apeina iš lauko namus. Žiemos metu esant sniegui, pažiūrįs - pėdsakų nėra ir viskas. Ž. išvykusi prieš aptinkant, jog durys atidarytos. Jei atvažiuotų Ž. ir norėtų gyventi, manąs, jog neprašytų manęs, o reiktų tik įjungti elektros jungiklį ir vandens jungiklį į rozetę, kadangi stovi hidroforas (manęs ir nėra prašę). Nuo vagytės praėję 3 metai ir daugiau nieko nebuvę. Pamatęs duris neuždarytas, pasikvietęs dar vieną kaimyną, paskambinęs į policiją. Durys tokios, jog atsirakina iš vidaus. Patraukus už rankenos jos atsidarė, neišlaužtos buvo; išdaužtas rūsio lango stiklas, kurį pamatė įėjus į rūsį, pro rūsio langą įlįsti galima nestambiam žmogui. Atvažiavusi policija surašė protokolą (buvo tamsu, apžiūrinėjo žibintuvėliu, šviesa apžiūros metu nedegė), užėjo į vidų, matė ištemptą skalbimo mašiną į lauką, paruoštą išvežimui; antrame aukšte, ant spintelės, buvo alaus skardinė lyg žalios spalvos; nuo indų plovimo mašinos buvo nutrauktos žarnos, bet betvarkės nebuvo; skalbimo mašina šiaip stovėjusi vonios kambaryje, o tądien – priestate, kur jos anksčiau ten nebuvę ir ją dviem galima išnešti, galima ir vienam, nes ji nelabai sunki. Nurodė, kad jis ypatingai neapžiūrėjęs namo, todėl negalįs pasakyti, kad dar kas buvo dingę, kritusi į akis buvusi indaplovė. Kad būtų išmėtyti daiktai, kad kažko ieškota būtų, taip nebuvę. Kai grįžo kaimynas, viską jam papasakojo, nežinia ar kažką įtarė, sakęs, jog buvęs žmogus (pavardės nesakęs), kuris žinojęs, kad per rūsį galima patekti į namus. Nurodė, kad tik jam J. davęs raktą nuo namo, daugiau niekam nepatikėjęs rakto ir dabar jį turįs, o apie tai, kad dar vienas raktas buvo paslėptas , negirdėjo. Nukentėjusysis turi dukrą, ji viena išvažiuodavusi pas motiną į Vokietiją; ji nesikreipusi pas jį dėl rakto. Apie nukentėjusiojo dukters grįžimą į Lietuvą, jis nieko nežino, tiesiog nesidomėjo. Nurodė, kad kai J. buvo išvykęs į Vokietiją, tikrinęs duris, į vidų gal ir buvo 1 kartą užėjęs, nes jis prašęs, jog kažkas jam pasakęs, kad šviesa dega; iš tikrųjų užėjus viename kambaryje degė šviesa ir kaip paskui išsiaiškinę, kad buvę elektrikai ir įjungę.
Liudytojas A. Z. teismui parodė, kad N. nepažįsta. Dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK tyrėju, dirba operatyvinėje grupėje ir per dieną važiuoja 2-3 kartus į įvykio vietą. Nurodė, kad apžiūrint namus jei yra tamsu, tai šviečiama yra žibintuvėliu, jei apžiūros metu išimami daiktai, tai fiksuoja protokole. Nurodė, kad apžiūrint J. Ž. namus, šeimininko nebuvo, todėl nieko neišėmė iš namų, nes nežinojo kam priklauso daiktai, namus apžiūrėjo esant natūraliam apšvietimui. Nurodė, kad surašant apžiūros protokolą, durys buvo uždarytos, todėl įrašyta, jog uždarytos. Nurodė, kad neprisimena, kad namuose būtų nemalonus kvapas, kitaip įrašytų tai į protokolą. Manė, kad pro išdaužtą langą kaltinamasis, galėjo įlipti, lango anga nebuvo matuojama. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitikęs nebuvo, jis rengė pirminius duomenis, fotografavo, o vėliau medžiaga perduodama tyrėjui. Nurodė, kad nuotraukose alaus skardinė yra, tačiau apžiūrint namus, tai nesukėlė jam jokių įtarimų, nes nebuvo nukentėjusiojo, kuris galėtų pasakyti kad skardinė jam nepriklauso. Daugiau netvarkos nepastebėjo.
Liudytojas S. V. parodė, kad dirba Vilniaus VPK vyriausiuoju tyrėju, pamena, jog 2012 m. tyrė vagystės bylą iš J. Ž. gyvenamojo namo, pats J. Ž. buvo užsienyje, tačiau po vagystės buvo atvykęs į Lietuvą. Nurodė, kad jis važiavo pas nukentėjusįjį atsiimti pavogtų daiktų dokumentus, ir tuo metu J. Ž. jam pateikė rastas jo name lyg miegamajame, skardines nuo alaus su nuorūkomis, jis paaiškino, jog prieš išvykdamas į užsienį visus namus sutvarkė, jokių alaus skardinių palikęs nebuvo, todėl šios dvi skardinės buvo paimtos ir tirtos ikiteisminio tyrimo metu, paskirta ekspertizė. Nurodė, kad neprisimena kiek buvo nuorūkų, tačiau patikino, kad viskas buvo pateikta ekspertams tirti..
2012-10-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra dviejų aukštų mūrinis namas (duomenys neskelbtini), priklausantis J. Ž.. Apžiūros metu nustatyta, kad vienas langas, esantis prie pat žemės yra be stiklo, matosi šukės. Įėjimo durys, esančios namo šiaurinėje dalyje yra neuždarytos, spyna nepažeista. Užėjus pro šias duris patenkama į virtuvę, kurioje kairėje nuo įėjimo stovi staliukas, už jo dujinė viryklė, už viryklės stovi spintelė, ant kurios stovi į metalinį stovą sudėti indai, arbatinukas. Už spintelės kampe yra kriauklė, matosi nukirpta guminė žarna. Nuo įėjimo dešinėje stovi stalas su keturiomis kėdėmis. Tiesiai nuo įėjimo yra praėjimas, kurio kairėje prie sienos stovi spintelė, šalia jos ant grindų guli prailgintuvas su laidu. Praėjus pro praėjimą patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje yra praėjimas, pro kurį patenkama į vonios kambarį, kuriame yra tualetas. Dešinėje yra praėjimas, užėjus pro jį patenkama į patalpą, kurioje vienas paskui kitą yra du praėjimai, koridoriaus gale yra antras išėjimas į lauką, kuris yra užrakintas, šalia jo yra pakaba su drabužiais. Užėjus pro praėjimą, esantį kairėje pusėje, yra kambarys Nr. 1, kurio gale prie sienos stovi komoda, šalia jos dulkių siurblys, kairėje yra lentyna su knygomis. Išėjus iš šio kambario ir užėjus pro kitą praėjimą, patenkama į kambarį Nr. 2, kuriame nuo įėjimo prie dešinės sienos stovi dvi stiklinės spintelės, kuriose sudėti indai. Tarp jų yra staliukas, ant kurio stovi paklode uždengtas televizorius. Kairiame tolimame kampe stovi lova. Šalia lovos kairėje yra laiptai kurie veda į antrą aukštą. Pakilus į antrą aukštą patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje yra praėjimas, pro kurį patenkama į kambarį Nr. 3, kuriame nuo įėjimo prie dešinės sienos stovi staliukas, už jo kampe dvi didelės garso kolonėlės. Nuo įėjimo kairėje prie sienos stovi lova, tolimame kairiame kampe stovi antras staliukas. Išėjus iš šio kambario toliau yra praėjimas pro kurį patenkama į mažą patalpą, kurioje prie dešinės sienos gale stovi spinta, per vidurį lyginimo lenta. Išėjus iš šios patalpos dešinėje yra vonios kambarys, kuriame prie dešinės sienos yra dušo kabina, kairėje klozetas, priešais kriauklė, virš jos ant sienos veidrodis, ant žemės viskas išvartyta. Išėjus iš vonios kambario tiesiai yra praėjimas, pro kurį patenkama į kambarį Nr. 4, kuriame stovi dvigulė lova, šalia jos iš abiejų pusių stovi mažos medinės spintelės. Koridoriaus gale kabykla su drabužiais. Pirmo aukšto koridoriuje yra laiptai žemyn, kuriais nusileidus patenkama į rūsį. Rūsyje betvarkė, ant žemės mėtosi stiklo šukės, kairėje yra stalas kur sudėti įvairūs įrankiai ir daiktai, ant žemės guli įvairūs įrankiai ir daiktai. Dešiniame kampe yra praėjimas pro kurį patenkama į katilinę. Katilinės kairėje stovi katilas, toliau prie sienos galinėje dalyje yra žoliapjovė. Lauke už namo nuo miško pusės yra tvora, prie kurios stovi lauko palapinė, kurioje yra įvairūs daiktai, prie įėjimo stovi skalbimo mašina „LG“. Foto lentelėje prie įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuota ant staliuko stovinti skardinė nuo alaus (foto Nr. 6 ) (t.1. b.l. 14-22).
2012-11-07 nukentėjusysis J. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė dvi tuščias skardines nuo alaus „Volfas Engelman“, vieną „Kent“ cigaretės nuorūką ir 4 vnt. cigarečių nuorūkas iš skardinės (t.1. b.l. 66).
2012-11-09 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimos dvi skardinės nuo alaus ir penkios nuorūkos, kurias 2012-11-07 pateikė pil. J. Ž.. Dvi skardinės nuo alaus yra identiškos, su užrašu „Volfas Engelman“. Skardinės tuščios, tačiau iš vidaus sklinda specifinis alaus kvapas. Viduje ant dugno matosi skysčio likučiai. Ant vienos iš skardinių (sąlyginis Nr. 1) viršuje, ties kraštu matosi pelenų likučiai. Viduje ant dugno guli keturios nuorūkos. Skardinės Nr. 2 viduje ant dugno irgi yra nedaug pelenų. Toliau apžiūrimos keturios nuorūkos iš skardinės Nr. 1. : nuorūkos yra šlapios, nežymiai suglamžytos, nuo jų jaučiasi specifinis alaus kvapas. Dvi nuorūkos yra be popieriaus, tik filtras, apie 3 cm. ilgio. Trečia nuorūka su popieriumi, apie 3 cm. ilgio. Ketvirta nuorūka su popieriumi ir tabako likučiais, taip pat ant popieriaus yra užrašas „Wall Street“, apie 4,3 cm. ilgio. Toliau apžiūrima atskirai pateikta nuorūka „Kent“: sausa, nežymiai paglamžyta, ilgis apie 2,9 cm; ant nuorūkos popieriaus yra užrašas „Kent HD“, tabako likučių nėra (t.1. b.l. 23-26).
Iš 2013-01-28 specialisto išvados Nr. 140- (6744)-IS1-419 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas išryškėjęs ant skardinės Nr. 2 nuo alaus „VOLFAS ENGELMAN“, pateiktos 2012-11-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, tinkamas asmeniui identifikuoti. Taip pat ant dviejų skardinių nuo alaus, yra išryškėjusių rankų pėdsakų, netinkamų asmeniui identifikuoti. Vienas rankos piršto pėdsakas, išryškėjęs ant skardinės Nr. 2 nuo alaus „VOLFAS ENGELMAN“ yra paliktas ne J. Ž. (t.1. b.l. 33-35).
Iš 2014-02-27 specialisto išvados Nr. 140-(1079)-IS1-1096 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškėjęs ant skardinės Nr. 2 nuo alaus „VOLFAS ENGELMAN“ yra paliktas A. N. dešinės rankos nykščio (t.1. b.l. 43-46).
Iš 2013-01-29 specialisto išvados Nr. 140-(6743)-IS1-443 matyti, kad ant tirti pateiktų keturių cigarečių nuorūkų ir dviejų cigarečių filtrų, paimtų 2012-11-07 iš J. Ž. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos skardinės Nr. 1, paimtos 2012-11-07 iš J. Ž. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, priklausantys vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant keturių cigarečių nuorūkų ir dviejų cigarečių filtrų. Ant tirti pateiktos skardinės Nr. 2, paimtos 2012-11-07 iš pil. J. Ž. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t.1. b.l. 50-52).
Iš 2014-04-23 specialisto išvados Nr. 140-(1221)-IS1-2194 matyti, kad ant keturių cigarečių nuorūkų, dviejų cigarečių filtrų ir skardinės Nr. 1, paimtų 2012-11-07 iš J. Ž. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. N. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogaus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. N. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000001 proc. (t.1. b.l. 58-60).
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismas baigiamajame akte išdėsto įrodymų vertinimo motyvus.
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinamajam kaltinime inkriminuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugomą teritoriją, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas, ar suprato, kad įsibrauna į svetimą patalpą, saugyklą ar svetimą teritoriją.
Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais – tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti teisiamajame posėdyje: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus pareigūnui ar prokurorui atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis), ištirti rašytinius įrodymus Visi šiais šaltiniais gauti duomenys surinkti teisėtu būdu pagrįstai pripažintini kaip patikimi ir objektyvūs (kasacinė nutartis Nr. 2K-536/2010).
Teismas, visapusiškai įvertinęs esančius byloje įrodymus, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., kaip svetimo turto pagrobimą įsibraunant į namą.
Nors nuteistasis neigia padaręs vagystę iš namo adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., paaiškindamas, kad jame nesilankė, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apvogto namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo paimti daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais nuo skardinių, kurio buvo rastos name (t.1, b.l. 25). Patikrinus rastus pirštų pėdsakus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad jie priklauso A. N.. Specialisto išvada byloje Nr. 140-(1079)-IS1-1096 patvirtinta, kad minėtas piršto pėdsakas paliktas A. N. dešinės rankos nykščiu (t.1, b.l. 43-44). Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, jog kontaktuoti su skardinėmis galėjo tik tas asmuo, kuris jas atsinešė į namą ir buvo apvogtame name, todėl konstatuoja, kad A. N. kaltė dėl vagystės iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. parodė, jog sužinojus apie vagystę, skubiai atvyko į Lietuvą, įėjus į namą radęs betvarkę. Buvo rastos skardinės nuo alaus, mėtėsi nuorūkos (t.1. b. l. 153). Apklaustas teisme J. Ž. parodė, kad skardinių name negalėjo būti, nes viską išnešęs (alaus tarą ir skardines), pridavęs į parduotuvę ir nei name, nei rūsyje nieko nebuvo likę. Dukra S. su mama į Vokietiją išvykusios pirmos, o jis vėliau, nes likęs sutvarkyti namus. Pareigūnas pats išsinešęs butelius, jis nieko neėmęs (b.l.24).
Nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės nesiskiria, nėra parodymuose netikslumų dėl to, ar tvarkingus namus palikęs išvykdamas iš Lietuvos. Iš nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų nustatyta, kad namas išvykus buvo paliktas tvarkingas, o išvykus daugiau niekas name negalėję lankytis. Taigi jokie pašaliniai asmenys, išskyrus tyrėją, su šiais paimtais tyrimui daiktais kontakto neturėjo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apvogto namo apžiūros metu buvo rastos skardinės su rankų pėdsakais (b.l.17-22, 23). Bylos medžiagoje yra daktiloskopinė plokštelė (d/pl) su nukopijuotu rankų pėdsaku nuo skardinės Nr. 2, užfiksuota 2012 11 09 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.23-26). Ši d/pl su rankų pėdsakais nuo skardinės, taip pat paimti nukentėjusiojo J. Ž. rankų pirštų ir delnų antspaudai buvo pateikti tyrimui. Tyrimo metu buvo pateikti šie klausimai: 1. Ar ant pateiktų tirti objektų žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR? Jei taip, tai ar jie priklauso konkrečiam asmeniui?; 2. Ar ant pateiktų tirti objektų (skardinė Nr.1 ir skardinė Nr. 2) yra žmogaus pirštų pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti|?; 3. Jei taip- ar pirštų pėdsakai palikti J. Ž. ar kito asmens (-ų)?; 4. Jeigu piršto pėdsakai palikti kito asmens (-ų), prašome patikrinti per jūsų duomenų bazę (ADIS) kam priklauso pėdsakai (t.1. b. l. 27-28). Atlikus tyrimą, 2013 01 28 specialisto išvadoje Nr. 140-(6744)-IS1-419 pateiktos tokios išvados, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant tyrimui pateiktos daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, 2012 11 09 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint namą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tinkamas asmeniui identifikuoti; vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant tyrimui pateiktos daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, 2012 11 09 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint namą, esantį (duomenys neskelbtini), yra paliktas ne J. Ž., o kito asmens (t.1. b.l. 33-37). Kaip matyti iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos viršininko rašto Dėl rankų pėdsakų patikrinimo, minėtas ne J. Ž. paliktas rankos piršto pėdsakas buvo patikrintas daktiloskopinių duomenų registre. Patikrinimo metu nustatyta, kad šis rankos piršto pėdsakas sutampa su dešinės rankos nykščio antspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti A. N. anketiniai duomenys. 2014 02 27 iš A. N. rankų atspaudų (t.1. b.l. 47), nustatyti sutapimai yra esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, kad rankos piršto pėdsakas yra paliktas A. N. dešinės rankos nykščiu (t. 1. b.l. 43-44).
Iš 2012-12-10 dokumento atlikti kompleksinį biologinį-daktiloskopinį objektų tyrimą matyti, jog buvo 2012-11-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos dvi tuščios skardinės nuo alaus ir skardinėje Nr. 1 buvo aptiktos keturios cigarečių nuorūkos su galimais DNR pėdsakais ir pateikta „Kent“ cigaretės nuorūka su galimais DNR pėdsakais; visi objektai rasti name adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo pateikti šie klausimai: 1. Ar ant pateiktų tirti objektų žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR? Jei taip, tai ar jie priklauso konkrečiam asmeniui?; 2. Ar ant pateiktų tirti objektų (skardinė Nr.1 ir skardinė Nr. 2) yra žmogaus pirštų pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti|?; 3. Jei taip- ar pirštų pėdsakai palikti J. Ž. ar kito asmens (-ų)?; 4. Jeigu piršto pėdsakai palikti kito asmens (-ų), prašome patikrinti per jūsų duomenų bazę (ADIS) kam priklauso pėdsakai (t.1. b. l. 27-28). Atlikus tyrimą, 2013 01 29 specialisto išvadoje Nr. 140-(6743)-IS1-433 pateiktos tokios išvados, kad ant tirti pateiktų keturių cigarečių nuorūkų ir dviejų cigarečių filtrų, paimtų 2012-11-07 iš J. Ž. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos skardinės Nr. 1, paimtos 2012-11-07 iš J. Ž. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, priklausantys vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant keturių cigarečių nuorūkų ir dviejų cigarečių filtrų. Kaip matyti iš Vilniaus AVPK Trakų rajono PK KP skyriaus tyrėjos S. S. 2014-02-20 rašto atlikti objektų tyrimą, buvo atliktas papildomas DNR tyrimas atsakant į šiuos klausimus: 1. Ar ant keturių cigarečių nuorūkų ir dviejų cigarečių filtrų, taip pat ant skardinės Nr. 1 rastas vieno vyro biologinis pėdsakas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, priklauso įtariamajam A. N.? (t.1. b.l. 55). Atlikus tyrimą, 2014 04 23 specialisto išvadoje Nr. 140-(1221)-IS1-2194 pateiktos tokios išvados, jog ant keturių cigarečių nuorūkų ir dviejų cigarečių filtrų, taip pat ant skardinės Nr. 1, paimtų 2012-11-07 iš J. Ž. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rastų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. N. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. N. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000001 proc. (t.1. b.l. 58-59).
Kaip numatyta BPK 92 straipsnio 1 dalyje, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal BPK 207 straipsnio nustatytas taisykles. Kaip numato BPK 207 straipsnis, dėl tokių daiktų apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami.
Pažymėtina, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - apvogtame name rastos skardinės ir nuorūkos, buvo apžiūrėti tiksliai laikantis BPK 205 ir 207 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o kai kurie iš jų, pagal BPK 92 straipsnio 3 dalį, buvo laikomi ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Byloje iš nukentėjusiojo J. Ž. parodymų nustatyta, kad jokie asmenys, išskyrus atvažiavusius pareigūnus, name esančių skardinių ir nuorūkų po įvykio nelietė, kontakto su jomis neturėjo. Aplinkybės, kad svetimi (pašaliniai) asmenys minėtais daiktais disponuoti negalėjo ir byloje akivaizdžiai nustatytas faktas, jog ant skardinės Nr. 2, po vagystės, rastas visiškai pašalinio asmens, t. y. A. N. piršto antspaudas, rasti ant cigarečių nuorūkų biologiniai pėdsakai neleidžia abejoti tuo, kad būtent šis asmuo kontaktavo su minėta skardine, nuorūkomis įsibrovimo į namą ir turto pagrobimo metu. Kaip numato BPK 20 straipsnis, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys: įvykio vietos apžiūros rezultatai įtvirtinti protokole; įvykio vietos apžiūroje dalyvavo ne tik tyrėjas, bet ir nukentėjusysis J. Ž.. Abejoti įvykio vietos apžiūros rezultatais, o būtent tuo, kad apžiūros metu rastomis skardinėmis, nuo kurių vėliau nukopijuotos d/pl, pagrindo nėra.
Atliekant įrodymų tyrimą teisme tikslu nustatyti tikslias skardinių radimo ir paėmimo aplinkybes apklausti įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs pareigūnas tyrėjas A. Z., S. V..
Apklaustas liudytoju A. Z. parodė, kad jei daiktai išimami – tai fiksuoja, o jei šeimininko nebuvo, tai nieko neišėmė, nežinojo kam priklauso. Jei nuotraukose skardinė yra, tai vadinasi buvo ir nesukėlė įtarimų tuo metu skardinė. Jei būtų buvęs nukentėjusysis, būtų pasakęs, kad ne jo, tai būtų įrašę. Apžiūra vyko spalio 20 d., apžiūra baigta 16.40 vai., užrašęs, kad natūraliame apšvietime; name gal šviesa buvo, tačiau šiaip tai aiškiai viskas matėsi. S. V. patvirtino, jog skardines su nuorūkomis , kurias pateikė nukentėjusysis, buvo atiduotos ekspertams tirti.
Tokiu būdu konstatuotina, kad įvykio vietos apžiūrą atlikusio tyrėjo parodymai ir S. V. parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais - buvo name užfiksuotos nuo alaus skardinės, nuorūkos. Iš rašytinių bylos dokumentų nustatyta, kad DNR pėdsakai buvo nuimti nuo nuorūkų, kaip tai ir užfiksuota voke pateiktame Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro biologinių tyrimų skyriui.
BPK 35 straipsnyje įtvirtina nuostata, kad protokolas yra dokumentas, kuriame BPK nustatyta tvarka patvirtinamas ikiteisminio tyrimo ar teismo veiksmų atlikimo faktas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta apvogto namo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Šios apžiūros rezultate paimtos įvykio vietoje rastos dvi skardinės nuo alaus, penkios nuorūkos, o nuo jų - pirštų ir DNR pėdsakai. Įvykio vietos apžiūrą 2012-10-20 atliko Vilniaus m. VPK Trakų r. PK KP skyriaus tyrėjas A. Z., o 2012-11-09 – tyrėjas S. V.; d/pl nuo skardinių nuėmė kriminalistinių tyrimų centro specialistė I. V.. Taigi nuo įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų dviejų skardinių buvo nuimtos daktiloplokštelės, kurios buvo pateiktos tyrimui, o tyrimo rezultate gauta kategoriška išvada, kad rastas rankos piršto pėdsakas paliktas A. N..
Pagrindinis įrodymas byloje, patvirtinantis, kad būtent A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra specialisto išvada, kuria nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės, paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2012-11-09 apžiūrint namą, yra paliktas A. N..
Be to, byloje esančiose protokoluose, pareiškimuose, pranešime esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl ir šie yra kaltinamojo kaltės įrodymai.
Ištyręs, įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. N. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia, pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrobė įsibraudamas į gyvenamąjį namą, J. Ž. priklausančio turto už 1190,34 EUR, padarydamas jam 1190,34 EUR turtinę žalą.
Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. N. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str.2 d. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką. Vertindamas kaltinamojo duotų parodymų objektyvumo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, būdami prisaikdinti. Aukščiau išvadintų asmenų parodymai nėra prieštaringi, todėl netikėti tokiais parodymais, teismas neįžvelgia pagrindo.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad būtent A. N. žinojo, jog nukentėjusiojo namas yra tuščias, jame nėra signalizacijos, nes dažnai lankėsi šiame name, tokiu būdu kaltinamasis įsibraudamas į gyvenamąjį namą, pavogė nukentėjusiajam J. Ž. priklausantį turtą 1190,34 EUR sumai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.
Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas A. N. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. N. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau jis buvo teistas, tačiau bausmę jis atliko, nors jis yra baustas administracine tvarka (b.l. 136-137), tačiau jis dirba, nepriklauso VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų ligonių grupei (b.l. 140), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 141), tokiu būdu, teismas skiria jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, jis baustinas laisvės apribojimo bausme.
Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 1190,34 EUR turtinę žalą. Civilinis ieškinys pagrįstas, realus, todėl tenkintinas visiškai.
Daiktiniai įrodymai-skardinės Nr. 1 ir Nr. 2 nuo alaus „Volf Engelman“, patalpintos į Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK saugojimo kamerą (b.l. 38), 4 cigarečių nuorūkos ir 2 cigarečių filtrai laikomi prie bylos (b.l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
A. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį A. N. 10 mėnesių be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per paskirtą laiką neatlygintinai išdirbti 5 valandas per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje , kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę A. N. –rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.
Daiktinius įrodymus-skardines Nr. 1 ir Nr. 2 nuo alaus „Volf Engelman“, patalpintas į Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK saugojimo kamerą, 4 cigarečių nuorūkas ir 2 cigarečių filtrus, laikomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Priteisti iš A. N. 1190,34 EUR (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt eurų, 34 eurocentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo J. Ž. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Trakų rajono apylinkės teismą.