Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo atmestas O. T. skundas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 17 d. Vilniaus r. policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. T. dėl to, kad jis 2013-02-17 apie 19:30 val., Elektrėnų sav., kelyje Vievis-Maišiagala-Nemenčinė Belceriškių k., vairuodamas automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 78.11 p., 173 p. reikalavimus, t.y. O. T. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vilniaus rajono policijos komisariatas 2013 m. kovo 1 d. nutarimu O. T. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 125 str. ir skyrė 500 (penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui. Nesutikdamas su tokiu Vilniaus rajono policijos komisariato sprendimu, O. T. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 1 d. nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta minimali Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, tačiau yra visuma aplinkybių, kurių pagrindu galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Teigia, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, padėjo jį išaiškinti. Dėl padaryto teisės pažeidimo gailisi bei teisėsaugos pareigūnų paskirtą 500 (penkių šimtų) litų baudą sumokėjo. Pažymi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir per 22 metų turimą vairavimo stažą anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo.

Pabrėžia, kad yra gydytojas akušeris ginekologas, dirba Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose. Jo veikla susijusi su skubiomis, neplanuotomis sudėtingomis ginekologinėmis bei akušerinėmis operacijomis, kurios ligoninėje atliekamos visą parą. Dažnai yra kviečiamas bet kuriuo paros metu esant sudėtingiems atvejams, o jo gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas itin suvaržytų jo galimybes tinkamai atlikti gydytojo darbą, galimai nukentėtų pacientų interesai.

Pažymima, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Paskirta minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per griežta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

O. T. Vilniaus rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 1 d. nutarimu pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 str., ir nubaustas 500 (penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino O. T. skundo dėl Vilniaus rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 1 d. nutarimo ir šį nutarimą paliko nepakeistą.

Ginčo dėl O. T. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti O. T. kalte dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, savo kaltės neneigia ir pats apeliantas. Tačiau, apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirta administracine nuobauda, nurodant, kad administracinė nuobauda buvo paskirta neįvertinus visų administracinių nuobaudų skyrimui reikšmingų aplinkybių, prašoma neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio pažeidimas užtraukia vairuotojams baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Iš šios nuostatos seka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma administracinė nuobauda, skiriama asmeniui kartu su bauda.

Iš Vilniaus rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 1 d. nutarimo (b. l. 5) matyti, kad O. T. buvo skirta 500 (penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams, t.y. minimali Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Dar labiau švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą galima tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šiame straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas būtų nepagrįstas bei nukryptų nuo suformuotos teisminės praktikos analogiško pobūdžio bylose. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatytų sąlygų buvimą.

Atsakant į skundo argumentą, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui būtina dėl jo darbo pobūdžio (dirba gydytoju akušeriu ginekologu, veikla susijusi su skubiomis, neplanuotomis operacijomis, kurios atliekamos visą parą, kviečiamas bet kuriuo paros metu, o gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone) pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

Pažymėtina ir tai, kad kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jau buvo įvertintos tiek Vilniaus rajono policijos komisariato, skiriant O. T. administracinę nuobaudą, tiek pirmosios instancijos teismo netenkinant apelianto skundo dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo, todėl švelninti apeliantui paskirtą minimalią Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą tomis pačiomis aplinkybėmis, nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pritartina pozicijai, jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

O. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.