Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2015-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-222-903/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
1-222-903/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-222-903/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59222-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.; 2.10.1. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Brigevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Ž.“, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis 2015-10-25, apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu rankos pirštais tyčia stipriai suspaudė nepilnametei dukrai S. J., gim. 2001-09-05, veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis vieną kartą tyčia rankos delnu trenkė sutuoktinei I. J. į kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. J. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-10-25 konflikto namuose metu tikrai buvo stipriai girtas, nes tą dieną kaime, būdamas su draugais, vartojo alkoholį be jokios užkandos. Grįžęs girtas namo, žmonos I. J. ir dukters S. J. reikalavo padaryti valgyti, o joms to nepadarius, savo pyktį išreiškė smurtu, t.y. supykęs ant dukters S. J. stipriai rankomis suspaudė jai veidą ir bardamasis su žmona I. J. pastarajai delnu stipriai trenkė per veidą (47-49, 53-54 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2015-10-25, apie 17.32 val., pagal I. J. pranešimą nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad į namus grįžęs neblaivus D. J. smurtavo prieš savo nepilnametę dukrą S. J. ir žmoną I. J.. Nustatyti smurto požymiai – skausmas veido srityse I. J. ir S. J. nuo D. J. smūgių rankomis (1-8 b.l.).

Iš BPC pateikto garso įrašo, daryto 2015-10-25 17.25 val., apžiūros protokolo matyti, kad paskambinusi I. J. pranešė, jog reikalinga pagalba, nes vyras smurtavo ir mušė nepilnametę dukrą ir ją (18-20 b.l.).

Iš nukentėjusiosios I. J. parodymų matyti, kad 2015-10-25, apie 18.30 val., į namus (duomenys neskelbtini) grįžo neblaivus sutuoktinis D. J.. Namuose buvo ir nepilnametė dukra S. J.. Kai ji pasakė, kad su dukra buvo išvykusios pas giminaitę, gyvenančią Plungės r., D. J. pradėjo ant jos ir dukros pykti, išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Jai sėdint ant lovos, D. J. vieną kartą rankos delnu trenkė per veidą, t.y. į kairįjį žandą. Nuo suduoto smūgio, kuris buvo stiprus, jai pradėjo skaudėti žandas, jis paraudo, bet mėlynių neliko. Dukrai S. J. atsisakius išvirti koldūnų, D. J. su ranka griebė dukrai už smakro ir su jėga laikydamas suėmęs smakrą, prispaudė ją prie durų ir ant jos šaukė. Ji puolė ginti dukters ir jai kažkaip pavyko D. J. nustumti. Pastarasis supykęs kažką pasakė ir išėjo iš namų. Dukrai buvo paraudęs žandikaulis bei smakras ir pastaroji sakė, kad skauda. D. J. išeidamas, iš lauko pusės užkabino duris, todėl ji su dukra negalėjo išeiti nei į lauką, nei į lauke esantį tualetą. Bijodama, kad D. J. išėjęs dar daugiau prisigers ir grįžęs bus dar agresyvesnis, išsikvietė pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, D. J. namuose nebuvo. Į namus jis grįžo po poros valandų, buvo apsiraminęs, pradėjo atsiprašinėti. Tai buvo ne pirmas kartas, kad D. J. naudojo smurtą. 2012 metais jis buvo ją sumušęs, tačiau tada su D. J. susitaikė. Kai D. J. nevartoja alkoholio yra normalus, tačiau kai išgeria tampa agresyvus (23-24 b.l.).

Savo parodymus nukentėjusioji I. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (27-34 b.l.).

Iš nukentėjusiosios nepilnametės S. J. parodymų matyti, kad tėtis D. J. alkoholį vartoja savaitgaliais, tačiau gana dažnai, o tuomet namuose jis elgiasi gana agresyviai, dėl ko ji stengiasi jam nesirodyti. 2015-10-25, sekmadienį, jau po 17.00 val., tėtis namo grįžo girtas. Ji su mama tuo metu buvo svetainės kambaryje, mama žiūrėjo televizorių. Tėtis gana grubiai ir agresyviai pareikalavo jos padaryti jam valgyti. Kadangi jis buvo grubus ir jai nepatiko toks jo elgesys, ji atsisakė. Supykęs, kad ji atsisakė padaryti valgyti, tėtis koja spyrė į jos pusę, bet nepataikė. Suvokusi, kad tėvas spyrė būtent jai ir tik atsitiktinumo dėka nepataikė, tokio jo elgesio labai išsigando ir išėjo iš kambario į virtuvę. Abu tėvai liko tame kambaryje, bet kas ten vyko, ji nematė. Į virtuvę netrukus atėjo ir tėvas. Nepamena, ar tėtis ką nors sakė ar ne, tačiau jis savo viena ranka pačiupo jai už veido, kelias sekundes spausdamas stipriai pirštais laikė veidą, o po to pastūmė ją link durų. Ranka veidą jis laikė taip, kad vienoje jos skruosto pusėje buvo jo nykštys, o kitoje skruosto pusėje buvo kiti keturi pirštai. Tuo metu tėčio veidas buvo prieš ją ir ji matė jo akis. Jos buvo piktos, agresyvios ir ją labai išgąsdino. Po tokio tėčio elgesio ji išėjo į savo kambarį. Girdėjo, kad mama barėsi su tėčiu, bet jų barnio ji nesiklausė, nes pati buvo labai išsigandusi. Po kelių minučių įėjusi į kambarį pasiimti saulėgrąžų pamatė, kad tėtis rankos delnu trenkė mamai per veidą, t.y. per skruostą. Mama pradėjo šaukti ant tėčio ir paėmusi telefoną skambino policijai. Tėtis girdėjo, kad mama skambina policijai, dėl ko apsirengė ir išėjo iš namų. Išeidamas iš lauko pusės užkabino duris. Kai atvyko policijos pareigūnai tėčio namie jau nebuvo. Mama nupasakojo, kas įvyko, pareigūnai surašė savo dokumentus ir išvyko. Tėtis namo grįžo po gero pusvalandžio, pasikalbėjo su mama ir nuėjo miegoti, jokių konfliktų nebebuvo. Toks tėčio elgesys ją labai išgąsdino, sukėlė stresą, o kai pirštais jis stipriai suspaudė jai veidą, labai skaudėjo, todėl tėtis ją nuskriaudė fiziškai ir psichologiškai. Tėčio rankomis suspausta vieta veide ilgai skaudėjo, tačiau pačiame veide jokių kraujosruvų, paraudimų neliko. Jei tėtis atsiprašys, ji linkusi jam atleisti. Konflikto metu mama nebuvo girta, ji tik truputį buvo gėrusi sidro ir šampano, kai dienos metu abi svečiavosi pas mamos pusseserę (36-37 b.l.).

D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą prieš artimus asmenis, apsvaigęs nuo alkoholio, kita vertus nukentėjusiosios jam atleido, jis dirba, anksčiau neteistas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam D. J. gali būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jos dydį, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmė mažintina trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Išaiškinti D. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gintaras Stonkus