- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2006-04-13
- Bylos Nr.
- 2-188/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė (pran.), Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (bylos Nr. 2-1387-43/2006).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas A. B. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, prašydamas pripažinti, kad atsakovas: 1) pažeidė ir suvaržė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005 (toliau – civilinė byla) dėl sistemingo teisės į laisvę ir saugumą pažeidimo pripažinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 (toliau – baudžiamoji byla) bei dėl to padarytos žalos atlyginimo; 2) pažeidė ir suvaržė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl teisės į kankinimo uždraudimą pažeidimo pripažinimo bei dėl to padarytos žalos atlyginimo; 3-5) pažeidė teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, į veiksmingą teisminės gynybos priemonę bei teisę į diskriminacijos uždraudimą, nagrinėjant Kauno apygardos teisme civilinę bylą; 6) priteisti iš atsakovo 224 500 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, kad jo ieškinio civilinėje byloje, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, priėmimo klausimas buvo vilkinamas ir padarytas priklausomas nuo sufabrikuotos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Be to, Kauno apygardos teismas neteisėtai neleido pareiškėjui pasinaudoti procesinėmis teisėmis, vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu, ką patvirtina teismo priimti procesiniai dokumentai. Teigė, jog didelė turtinė žala susidarė, kadangi Kauno apygardos teisme nebuvo išnagrinėti pareiškėjo reikalavimai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTPLAK) 3, 5, 14 straipsnių pagrindais ir dėl to atlyginta pareiškėjui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydis motyvuojamas pareiškėjo patirtais dvasiniais išgyvenimais, sukeltais nepatogumais, gero vardo visuomenėje praradimu, sveikatos suluošinimu, kai dėl Kauno apygardos teismo neteisėtų veiksmų civilinėje byloje buvo įvykdytas politinis ir fizinis susidorojimas su pareiškėju sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio pirmos dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi nenurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas kiekvienas reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė patikslintą ieškinį, nurodydamas, jo manymu, konkrečias aplinkybes, kurios patvirtina kiekvieną ieškinio reikalavimą. Papildomai nurodė, jog, nors baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo teisėjas veiksmais nuolat pažeidinėjo jo teisę į laisvę ir saugumą, sistemingai paskirdamas kardomąjį kalinimą (suėmimą), kurio metu su pareiškėju buvo žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, tačiau civilinėje byloje tas pats teismas neteisėtai neleido pripažinti šiuos veiksmus pažeidimais. Be to, apeliantas teigė, jog neteisėtai pareiškėjui paskirtas kardomasis kalinimas pažeidė jo teisę į laisvę ir saugumą (pareiškėjo kardomasis kalinimas (suėmimas) panaikintas Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 9 d., 2000 m. liepos 24 d., 2002 m. kovo 21 d., 2005 m. sausio 14 d. nutartimis), o civilinę bylą nagrinėdamas teismas atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį, nenurodydamas, į kurią įstaigą jis turėtų kreiptis. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. spalio 6 d. nutartimi pripažino tokius teismo veiksmus neteisėtais (c.b. Nr. 2-476/2005). Kauno apygardos teismas anksčiau minėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą, veiksmingą teisinės gynybos priemonę, kadangi civilinė byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laikotarpį, buvo vilkinama; byla nebuvo išnagrinėta teisingai, nes teismas, pažeisdamas proceso įstatymą, neišnagrinėjo visų ieškinio reikalavimų, neištyrė visų įrodymų, neužtikrino pareiškėjo teisės į kankinimo uždraudimą. Papildomai dėl žalos atlyginimo dydžio pareiškėjas nurodė, jog turtinę žalą sudaro nepriteistas 224 500 Lt žalos atlyginimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, o neturtinę žalą sudaro 100 000 atlyginimas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir sukeltų nepatogumų, 200 000 Lt – už gero vardo visuomenėje praradimą, 200 000 Lt – už sveikatos suluošinimą ir sužalojimą, viso – 500 000 Lt neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo ieškinį ir grąžino jį pareiškėjui, nurodydamas, kad pareiškėjas nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 115 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, jog teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kadangi pažeidė civilinio proceso ir materialinės teisės normas. Teismas formaliai konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino ieškinio trūkumų, nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartyje, nemotyvuodamas, kuo remiantis tokia išvada buvo padaryta, t.y. pažeidė CPK 291 straipsnio reikalavimus. Nesant teismo nutarties motyvų, neįmanoma jos apskųsti, o skundžiama teismo nutartimi siekiama neduoti pareiškėjo ieškiniui eigos, nenorima ar bandoma išvengti jo nagrinėjimo. Be to, teismas pažeidė LR Konstitucijos 29 straipsnį, CPK 5-8, 17, 21 straipsnius, kadangi suvaržė ir pažeidė teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, buvo šališkas ir priklausomas, vykdė diskriminaciją, nesilaikydamas lygybės prieš įstatymą ir teisingumo principų, suteikdamas privilegijas būsimam atsakovui. Teismas nepagrįstai reikalauja nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios yra pareiškėjo nurodytose bylose ir kurios buvo nurodytų bylų nagrinėjimo dalykas, o ne šios bylos nagrinėjimo dalykas (Nr. 2-359-378/2005, Nr. 1-105/2005).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 230 str. 1 d.). Viena iš teismo nutarties privalomųjų dalių yra teismo nutarties motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Tais atvejais, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), ji pripažįstama absoliučiai negaliojanti ir panaikinama, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 2 d. 4 p.).
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio ir t.t.), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pagal CPK 115 straipsnio antrąją dalį, jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pagal CPK 3 straipsnio pirmąją dalį, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais; priimdamas nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, privalo aiškiai bei suprantamai nurodyti pašalintinus ieškinio trūkumus, kad pareiškėjas galėtų juos tinkamai ir laiku pašalinti, o, laikydamas, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, privalo motyvuotai tai nurodyti teismo nutartyje (CPK 185 str., 219 str. 1 d.5 p.).
Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą, ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas, o pagal tos pačios dalies 4 punktą, faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.
Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas, 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą pašalinti ieškinio trūkumus, konstatavo, kad ieškovas nenurodė faktinio ieškinio pagrindo, t.y. konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas kiekvienas ieškinio reikalavimas (b.l.4-5). Pareiškėjas teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį (b.l.7-10), kuriame prašoma pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimus, atliktus nagrinėjant civilinę ir baudžiamąją bylas (1-5), priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą (ieškinio dalykas), papildomai nurodytos ieškinio reikalavimų faktinės aplinkybės, detalizuoti priteistino žalos atlyginimo dydžiai (ieškinio faktinis pagrindas). Teismas motyvuota nutartimi gali procesinį dokumentą (tarpe jų – ieškinį) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, jeigu pareiškėjas nustatytu terminu pagal teismo nurodymus nepašalino procesinio dokumento trūkumų (CPK 138 str., 115 str. 3 d.), o nesutikdamas su pareiškėjo pateiktu teismo nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimu ir teigdamas, jog pareiškėjas neįvykdė nutarties ir nepašalino ieškinio trūkumų, teismas privalo savo išvadas motyvuotai pagrįsti (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pakartojo 2005 m. gruodžio 28 d. nutarties turinį ir motyvus bei, neanalizavęs pareiškėjo pateikto patikslinto ieškinio turinio, naujai nurodytų faktinių aplinkybių, nemotyvuotai konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino 2005 m. gruodžio 28 d. teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, laikydamas ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį pareiškėjui (b.l.12-13).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė CPK taisykles, nustatančias teismo procesinių dokumentų surašymo tvarką, nes skundžiama teismo nutartis yra be motyvų, dėl ko teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta (CPK 338 str., 291 str. 1 d. 5 p., 329 str. 2 d. 4 p.).
Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str., 2 d. 4 p., 320 str., 327 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti A. B. ieškinio priėmimo klausimą tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.