Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Sigitos Bieliauskienės,

sekretoriaujant Agnijai Lukaševič, dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui, nuteistajam E. B., nuteistojo gynėjui adv. Egidijui Losiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-10-25 nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., ir nubaustas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-13 nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-10-25.

Į atliktos bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-13 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2011 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, patalpino į interneto tinklapį skelbiu.lt skelbimą dėl naudoto nešiojamo kompiuterio „Appe 13 white“ pardavimo už 950 Lt, šio kompiuterio neturėdamas. Nukentėjusiajai S. L. 2011-06-01 iš savo AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. C., 880 Lt, gautus pinigus A. C. perdavus jam, apgaule užvaldė svetimą nukentėjusiajai S. L. priklausantį turtą, tuo padarydamas jai 880 Lt dydžio turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-10-25 nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 7 protokolo 4 str., LR Konstitucijos 31 str., BPK 3 str. 1 d. 8 p., BK 2 str. 6 d. įtvirtintą non bis in idem principą, draudžiantį apeliantą du kartus persekioti ir bausti už tos pačios nusikalstamos veikos padarymą. E. B. teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ir aiškino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje 2012-09-13 priimtą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo. Apeliantas pažymi, kad minėtus veiksmus jis atliko turėdamas vieningą tyčią ir tikslą, t. y. minimuose nuosprendžiuose nusikalstamos veikos epizodai vertintini kaip tęstinė BK 182 str. numatyta veika. Pasak apelianto, apylinkės teismo padaryta išvada, jog jo veika vertintina kaip atskiras nusikaltimas yra klaidinga, kadangi jis abiejų bylų nagrinėjimo metu nurodė, jog patalpino skelbimą, kuriuo siekė apgaule įgyti neapibrėžtam asmenų skaičiui priklausančias pinigines lėšas. Nuo pat pradžių jo sumanymas neapsiribojo vienu epizodu, o skelbimą jis redaguodavo kelis kartus, kai tik nukentėjusysis pervesdavo pinigus. Be to, E. B. nuomone, savaitės ir kelių dienų terminas tikrai nėra per didelis ir negalima daryti išvados, kad jis buvo nutraukęs nusikalstamos veikos įvykdymą. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas klaidingai įvertino ir tai, kad „Apple 13 White“ ir „Macbook Pro 13“ yra skirtingi kompiuteriai, kadangi tai yra to paties kompiuterio pavadinimai ir parametrai. Apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo skelbimų skirtumus, nukentėjusiųjų skaičių, jų pervestų lėšų dydį, skirtingus asmenis į kurių sąskaitas būdavo pervedami pinigai, kadangi šios aplinkybės neturėjo jokios įtakos apelianto nusikalstamo sumanymo ir tyčios vieningumui.

Skunde pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant nusikaltimo sąvoką EŽTK 7 protokolo 4 straipsnio prasme, pabrėžiamas jo materialusis aspektas, t. y. veikos faktinė raiška laiko ir erdvės atžvilgiu. Tuo tarpu veikos teisinis įvertinimas nėra toks reikšmingas. Apelianto teigimu, EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijoms nenutraukus trunkamos nusikalstamos veikos, veika vertintina kaip suformuota vieningos tyčios. Apylinkės teismas neteisingai nustatė ir įvertino E. B. įvykdytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, kaip atskirą nusikaltimą vertindamas tos pačios tęstinės veikos epizodus, tuo klaidingai įvertino byloje esančius įrodymus, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Taip pat apeliantas akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas parinko jam netinkamą bausmės rūšį bei paskyrė jam per griežtą bausmę, kadangi nusikalstamą veiką E. B. įvykdė būdamas nepilnametis; nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus padėjusius atskleisti nusikalstamą veiką; labai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką; savanoriškai atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl tęstinio įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdžio

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta apie tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.

Kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas sumanymas, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą ar turtinę teisę įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), šios veikos buvo daromos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui, ir pan. Tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Kaip jam buvo nurodoma aukščiau, kvalifikuojant veiką kaip tęstinę, būtina vieninga tyčia dėl padarytų veikų, t. y. sukčiavimo atveju būtina nustatyti, kad asmuo žino, kokį konkretų turtą jis apgaule įgys dar iki savo nusikalstamų veiksmų darymo pradžios, arba sužino tai darydamas pirmą nusikalstamą veiksmą. Tuo tarpu kai nustatoma, jog kiekvieną kartą asmens tyčia apgaule įgyti savo ar kitų asmenų naudai svetimą turtą susiformuodavo atskirai, konstatuojamas tęstinumo nutrūkimas ir kiekviena veika vertintina kaip atskiras nusikaltimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. B. veikų, už kurių padarymą jis buvo nuteistas 2012-09-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu bei šiuo skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarymo būdas yra tapatus: nuteistasis patalpindavo internetiniame portale www.skelbiu.lt skelbimus, kuriuose nurodydavo, jog parduoda kompiuterį, žinodamas, kad jokio kompiuterio jis neparduoda. Veikos padarytos per gana trumpą laiko tarpą – E. B. gavo pinigines lėšas iš nukentėjusiųjų 2011-06-01 bei 2011-06-12. Tačiau šie bendri veikų požymiai neduoda pagrindo E. B. padarytas veikas laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu, nes kiti veikų požymiai skiriasi. Šiomis veikomis žala padaryta skirtingiems nukentėjusiesiems. Be to, kaip minėta, svarbus tęstinio nusikaltimo požymis yra vieningos tyčios buvimas kaltininko veiksmuose. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. B. būtų iš anksto suplanavęs, numatęs savo tolimesnius nusikalstamus veiksmus. Atvirkščiai, galima daryti išvadą, kad sėkmingai atlikus sukčiavimą, nuteistajam kildavo sumanymas pakartoti nusikalstamus veiksmus, t. y. jo tyčia apgaule įgyti svetimą turtą kiekvieną kartą formuodavosi iš naujo. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tokią išvadą patvirtina bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog gavęs 2011-06-01 iš nukentėjusiosios 880 Lt už kompiuterį „APPE 13 WHITE“ ir matydamas, jog tokiu būdu galima neteisėtai gauti pinigų, nuteistasis internetinėje svetainėje patalpino kitą skelbimą apie jau žymiai brangesnio kompiuterio MACBOOK PRO 13 pardavimą už 1600 Lt, į kurį atsiliepė kitas nukentėjusysis, pervesdamas į E. B. nurodytą sąskaitą pastarąją sumą.

Taigi nepaisant to, kad aukščiau aptartų veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, šiuo konkrečiu atveju konstatuotinas tęstinumo nutrūkimas, todėl vertinti E. B. įvykdytas veikas kaip vieną nusikaltimą nėra teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, apelianto nurodytas argumentas, jog priėmus skundžiamą nuosprendį jo atžvilgiu buvo pažeistas tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas non bis in idem principas, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad 2012 09 13 nuosprendyje visiškai nekalbama apie tai, jog E. B. įvykdė sukčiavimą ir prieš S. L.. Priešingai, pats E. B. nurodė, kad daugiau nukentėjusiųjų nėra. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad dvigubo baudimo principas nebuvo pažeistas.

Dėl bausmės

Nors E. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistajam buvo teisingai parinkta bausmės rūšis, o paskirtos bausmės dydis yra teisingas ir adekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai. Skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepilnamečiams, numatytų BK 41 str., 61 str., 91 str., nepažeidė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. B. praeityje buvo net 5 kartus teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, pagrįstai parinko jam griežčiausią BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka (BK 91 str. 3 d.).

Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmos instancijos teismas įvertino jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Vertinant apelianto asmenybę, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką E. B. padarė būdamas praeityje penkis kartus teistas. Ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo polinkį daryti nusikalstamas veikas nuosavybei bei patvirtina, kad ankstesnių E. B. paskirtų bausmių tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis dėl savo neteisėto elgesio jokių tinkamų išvadų nepadarė. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės skyrimo motyvus ir pagrįstai skyrė E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., padarymą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji bausmė atitinka nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, todėl dar labiau švelninti E. B. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad subendrinus E. B. skundžiamu teismo nuosprendžiu bei 2012-09-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, galutinės subendrintos bausmės dydis nuteistajam padidėjo tik 3 mėnesiais.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

2012-10-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.