- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-1125-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybes, Vilniaus miesto savivaldybes administracijai
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo iekovu V. G. ir A. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilineje byloje pagal iekovu V. G. ir A. S. iekini atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybes administracijai del teises privatizuoti gyvenamaja patalpa pripa˛inimo ir kitu susijusiu reikalavimu, tretieji asmenys vieoji istaiga „Vilkpedes ligonine“, Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Iekove J. . kreipesi i teisma su iekiniu, praydama pripa˛inti jai teise privatizuoti buta, esanti (duomenys neskelbtini) , ir ji parduoti iekovei pagal Lietuvos Respublikos valstybes paramos bustui isigyti ar isinuomoti bei daugiabuciams namams modernizuoti istatymo nuostatas.
Ikelus civiline byla iekove mire, jos teisiu peremeja V. L. 2009-06-22 paveldejimo teisiu pirkimo-pardavimo sutartimi perleido iekovams V. G. ir A. S. bendrosios jungtines nuosavybes teise paveldejimo teises ir turtines teises, likusias po J. . mirties. Iekovai patikslino iekini ir prae pripa˛inti J. . teise privatizuoti buta, esanti (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butu privatizavimo istatyma; ipareigoti Vilniaus miesto savivaldybe per 60 dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos iregistruoti nuosavybes teises i mineta buta VI Registru centro Nekilnojamojo turto registre; ipareigoti atsakova Vilniaus miesto savivaldybes administracija per 30 dienu nuo Vilniaus miesto savivaldybes nuosavybes teisiu i buta iregistravimo VI Registru centro Nekilnojamojo turto registre, parduoti iekovams V. G. ir A. S. buta, esanti (duomenys neskelbtini), lengvatinemis salygomis remiantis Lietuvos Respublikos valstybes paramos bustui isigyti ar isinuomoti bei daugiabuciams namams modernizuoti istatymo nuostatomis. Nurode, kad J. . iki iejimo i pensija dirbo VI Vilkpedes ligonineje (buvusi iki reorganizacijos Gele˛inkelininku ligonine) sanitare. Ji i VI Vilkpedes ligonines nuomojo buta Nr. 29, kurio adresas – (duomenys neskelbtini) . Paskutine nuolatine J. . gyvenamoji vieta ir buvo adresu – (duomenys neskelbtini) . J. . kreipesi i Vilniaus miesto valdybos sveikatos apsaugos skyriaus Gele˛inkelininku ligonines administracija su praymu leisti privatizuoti jos naudojama mineta buta. Vilniaus miesto valdybos sveikatos apsaugos skyriaus Gele˛inkelininku ligonines privatizacijos komisija 1993-11-09 posedyje leido privatizuoti jos nuomojama buta, taciau apie priimta sprendima J. . nepranee. Apie mineta privatizacijos komisijos priimta sprendima J. . su˛inojo i VI Vilkpedes ligonines 2006-12-22 pateikto i atsiliepimo Nr. 292. Vilniaus miesto valdybos sveikatos apsaugos skyriaus gele˛inkelininku ligonines privatizavimo administracija nepranee J. . apie buto pardavimo salygas, t.y. kaina ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tvarka. Del VI Gele˛inkelininku ligonines veiksmu J. . negalejo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties ir igyvendinti savo igytos teises privatizuoti buta. J. . iki pat mirties gyveno minetame bute kaip buto nuomininke ir mokejo buto nuompinigius. Nors ginco buto faktiku savininku yra laikoma Vilniaus miesto savivaldybe, taciau formaliai is butas niekur neapskaitomas, o Vilniaus miesto savivaldybes nuosavybes teises i i buta neiregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kas daro nebeimanomu bet kokio perleidimo sandorio sudaryma. Todel Vilniaus miesto savivaldybe ipareigotina iforminti savo nuosavybes teises i ginco buta. Del atsakovu kaltes J. . negalejo visikai igyvendinti teises privatizuoti buta. Iekovai paveldejimo teisiu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu igijo paveldejimo teises ir turtines teises, likusias po J. . mirties, taip pat J. . priklausiusia reikalavimo teise sudaryti buto, esancio Vilkpedes g.3-29, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija su iekiniu nesutiko, prae ji atmesti. Nurode, kad iekovai nepagristai teigia, kad su V. L. sudare sutarti pereme teise reikalauti ginti J. . teises ioje civilineje byloje, kadangi tokiu teisiu jie neigijo. Po J. . mirties V. L. negalejo paveldeti reikalavimo teises, susijusios su buto, esancio (duomenys neskelbtini) , privatizavimu, kadangi tokios teises neturejo ir pati J. . . Iekovai neirode, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos butu privatizavimo istatyme nustatytos privatizavimo salygos.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkes teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu iekini atmete.
Teismas sprendima motyvavo tuo, kad byloje nera irodymu, jog J. . pateike prayma privatizuoti ginco buta, kitus privatizavimui reikalingus dokumentus ar kitaip buvo pradejusi igyvendinti teise privatizuoti. Teismas sprende, kad nagrinejamoje byloje nera irodymu, patvirtinanciu, jog ginco buto privatizavimo procedura nebaigta del kitu asmenu kaltes.
Teismas, nustates, kad nera teisinio pagrindo pripa˛inti J. . teise privatizuoti ginco buta, kitus ivestinius reikalavimus (ipareigoti Vilniaus miesto savivaldybe per 60 dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos iregistruoti nuosavybes teises i mineta buta VI Registru centro Nekilnojamojo turto registre; ipareigoti atsakova Vilniaus miesto savivaldybes administracija per 30 dienu nuo Vilniaus miesto savivaldybes nuosavybes teisiu i buta iregistravimo VI Registru centro Nekilnojamojo turto registre, parduoti iekovams V. G. ir A. S. buta, esanti Vilkpedes g. 3-29, Vilniuje, lengvatinemis salygomis remiantis Lietuvos Respublikos valstybes paramos bustui isigyti ar isinuomoti bei daugiabuciams namams modernizuoti istatymo nuostatomis) taip pat atmete.
Iekovai V.G. ir A. S. apeliaciniu skundu prao skund˛iama teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – iekini tenkinti. Apeliacinis skundas grind˛iamas tuo, kad teismas, atmesdamas iekini, prieme nepagrista sprendima, nes J. . igijo teise lengvatinemis salygomis privatizuoti gyvenamaja patalpa ir neigyvendino ios teises del atsakovu kaltes. Apeliantai nesutinka su teismo padaryta ivada, kad byloje nera irodymu, patvirtinanciu fakta, jog J. . butu pradejusi igyvendinti privatizuoti ginco buta, i ivada padaryta remiantis nepatikrintais, o turinciais teisini suinteresuotuma treciojo asmens VI Vilkpedes ligonines atstovo paaikinimais.
Teismas nesiaikino, kas, kada ir kokiais tikslais 1993-11-09 protokole Nr. 2 padare ˛ymejimus „varnele“, ka reikia is ˛ymejimas. Taigi teismas neiaikino visu reikmingu bylai aplinkybiu ir pagrinde sprendima prietaringomis aplinkybemis ir subjektyviais nepatikrintais duomenimis. Taip pat pa˛ymi, kad i treciojo asmens aplinkybe buvo nurodyta tik teismo posed˛io metu, kas u˛kirto kelia iekovams surinkti papildomus irodymus atsikirtimams.
Tuo paciu teismas padare nepagrista ir paremta neobjektyviais irodymais, kad J. . nepadave praymo privatizuoti ginco buta. Iekovai sieke savo reikalavimus pagristi objektyviais raytiniais irodymais, taciau su privatizavimu susije dokumentai neisaugoti, tuo tarpu atsakovai bei tretysis asmuo nepateike jokiu objektyviu irodymu, kad privatizavimo metu J. . nepadave VI Vilkpedes ligonines administracijai praymo del leidimo privatizuoti ginco buta.
Nurodo, kad buvo laikytasi gyvenamuju butu privatizavimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu 1991-07-31 Nr. 309 „Valstybinio ir visuomeninio butu fondo privatizavimo taisyklese“, nes buvo kreiptasi i ligonines administracija, o tokio pareikimo padavimas ir jo buvimas sudare privatizavimo komisijai prielaida nagrineti J. . klausima del jos nuomojamo buto privatizavimo. Gele˛inkelininku ligonines privatizavimo komisijos 1993-11-09 posedyje priimtas sprendimas leisti sarae nurodytiems asmenims, taip pat ir J. . , privatizuoti butus, sukure naujus butu privatizavimo teisinius santykius su visomis i to kylanciomis pasekmemis. Taigi J. . igijo teise privatizuoti mineta buta.
Tai, kad J. . sieke privatizuoti buta parodo ir jos kreipimasis su iekiniu i teisma.
Tretysis asmuo VI Vilkpedes ligonine nepateike irodymu, patvirtinanciu fakta, kad ligonines administracija ivykde visus nuo jos priklausancius pagal Butu privatizavimo istatyma ir „Valstybinio ir visuomeninio butu fondo privatizavimo taisykles“ veiksmus, t.y. atliko io buto teisine registracija, nustate pardavimo kaina ir patvirtino ikainojimo akta bei su iais dokumentais supa˛indino J. . .
Nurodo, kad tretysis asmuo nepateike irodymu, kad 2002-02-05 ratas Nr. 39 buvo gautas Vilkpedes seniunijoje ir UAB „Vilko peda“, taigi galima teigti, kad is ratas neturi irodomosios reikmes.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i apeliacini skunda prao apeliacini skunda atmesti, teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad apeliantai netinkamai aikina Butu privatizavimo istatymo nuostatas. Iekovai neirode, kad J. . igijo subjektine teise privatizuoti nuomojama kambari ir kad i jos teise buvo pa˛eista.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 d.). Apeliacines instancijos teismas byla nagrineja neper˛engdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, iskyrus, kai to reikalauja vieas interesas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 d.). Kolegija absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustate, todel pasisako tik del apeliacinio skundo argumentu.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas del netinkamo procesines teises normu, reguliuojanciu irodymu vertinima (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) taikymo, nurodoma, kad teismas sprendima pagrinde nepatvirtintais ir turincio teisini suinteresuotuma asmens paaikinimais, del ko prieme neteiseta ir nepagrista sprendima. Su iuo apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka.
Iekovai prae pripa˛inti J. . teise privatizuoti buta pagal butu privatizavimo istatyma.
1991 m. gegu˛es 21 d. priimtas Butu privatizavimo istatymas, kuriame buvo itvirtinta Lietuvos gyventoju, nuomojanciu i valstybes (savivaldybes) gyvenamasias patalpas, teise isigyti viena gyvenamaja patalpa privacion nuosavyben lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., iskyrus nuomininkams, gyvenantiems istatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse ivardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. baland˛io 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Istatymo pripa˛inimas netekusiu galios reikia, kad is neveikia i ateiti, taciau nereikia, jog inyksta teises ir pareigos, igytos pagal galiojusi istatyma. Ir pasibaigus istatymo galiojimui, galima igyvendinti teise, kuri buvo igyta remiantis istatymu, istatymo galiojimo metu, taciau del tam tikru prie˛asciu nebuvo igyvendinta galiojant istatymui (˛r., pvz., Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2000 m. rugsejo 6 d. nutarti civilineje byloje E. K., R. K. v. Paneve˛io ˛emes ukio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. baland˛io 1 d. nutarti civilineje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Pagal Butu privatizavimo istatymo nuostatas, teise privatizuoti buta lengvatinemis salygomis galima tik esant tam tikroms salygoms: kai butas yra privatizavimo objektas; asmuo yra subjektas, kuriam suteikta teise privatizuoti buta; asmuo pasinaudojo teise ir atliko veiksmus, butinus iai teisei igyti. Pagal mineto istatymo 4 straipsni imoniu balanse esancios valstybinio butu fondo gyvenamosios patalpos buvo parduodamos iu patalpu nuomininkams arba jiems prilygintiems asmenims.
Sprend˛iant del J. . teises privatizuoti buta pagal Butu privatizavimo istatyma, reikia nustatyti visas iame istatyme itvirtintas tokio privatizavimo salygas: 1) ji buvo subjektas, kuriam istatymo suteikta teise privatizuoti buta (Butu privatizavimo istatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti buti privatizavimo objektas (Butu privatizavimo istatymo 2, 3 straipsniai); 3) J. . , kaip subjektas, kuriam istatymo suteikta teise privatizuoti buta, ia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, butinus iai teisei igyti, ir tuo pagrindu susikloste jos bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektu, santykiai del buto privatizavimo (˛r., pvz., Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. baland˛io 10 d. nutarti civilineje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-261/2006 2007 m. bir˛elio 5 d. nutarti civilineje byloje T. B. v. Klaipedos miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruod˛io 8 d. nutarti civilineje byloje V. . v. Kauno miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad bendrabutis, esantis Vilkpedes g. 3, Vilniuje, iki 1997 m. gruod˛io 10 d. buvo valdomas Vilniaus m. Gele˛inkelininku ligonines (b.l. 76, t 1), o eksploatuojamas ios ligonines iki 2002-01-28 (b.l. 77, t 1). ios ligonines privatizacijos komisija 1993-11-09 nusprende leisti privatizuoti viengungiu bendrabuti - viso 11 kambariu, tarp ju ir kambari, kuriame gyveno J. . (b.l. 78). Byloje nera ginco, kad J. . Butu privatizavimo istatymo veikimo metu ir po to gyveno bendrabucio, esancio (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Vilniaus miesto Gele˛inkelininku ligonines ir J. . sudaryta atsiskaitymo u˛ buto nuoma ir komunalines paslaugas sutartis Nr. 17 (b.l. 114, t 1), nuomos sutartis (b.l. 5, t 1), jau minetas privatizacijos komisijos protokolas (b.l. 78, t 1), kuriame nurodyta, kad J. . gyvena ginco kambaryje. Taigi J. . buvo subjektas, kuriam istatymas numate teise privatizuoti kambari, o kambarys, kuriame ji gyveno ir ji nuomojo, buvo tinkamas objektas privatizavimui. Taciau pirmos instancijos teismas padare pagrista ivada, kad galiojant Butu privatizavimo istatymui, ji nepasinaudojo teise privatizuoti bendrabucio kambari. Nei ji, nei iekovai (jos teisiu peremejai) nepateike i byla irodymu, kad J. . , kaip nustatyta istatyme, ireike savo valia del kambario privatizavimo kreipdamasi istatymo nustatytu terminu su praymu del jo privatizavimo bei pateikdama jos ir eimos nariu notarine tvarka patvirtinta susitarima del buto privatizavimo. Yra pagrindas spresti apie tokio susitarimo butinuma, nes kaip matyti i Vilniaus miesto Gele˛inkelininku ligonines ir J. . sudaryta atsiskaitymo u˛ buto nuoma ir komunalines paslaugas sutarties Nr. 17 (b.l. 114, t 1) jos sudarymo metu kambaryje gyveno du asmenys. ioje sutartyje esantys duomenys apie gyventoju skaiciu ginco kambaryje nera paneigti kitais irodymais, byloje esanti pa˛yma i Vilkpedes seniunijos (b.l. 10, t 1) taip pat nepaneigia ios aplinkybes, i jos tik galima spresti, kad 2006-02-11 ginco kambaryje gyveno viena J. . , taciau ji neirodo, jog ir 1993 metais iame kambaryje gyveno viena J. . . Todel darytina ivada, kad J. . eimos nariu notarine tvarka patvirtintas susitarimas del buto privatizavimo buvo vienas i butinu dokumentu, kuri J. . turejo pateikti kartu su pareikimu del buto privatizavimo.
Tokiu budu byloje nera duomenu, kad atsakovas Vilniaus miesto Gele˛ininkelinku ligonine butu gaves toki pareikima, ir neatliko Vyriausybes 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 ar Vyriausybes 1993 m. baland˛io 20 d. potvarkiu Nr. 290p jam pavestu veiksmu. Tokiu atveju asmuo neigijo teises lengvatinemis salygomis privatizuoti gyvenamasias patalpas, nes per istatyme nustatyta termina nepareike noro pasinaudoti nurodyta teise. ia ivada ne karta yra konstataves kasacinis teismas, pasisakydamas, kad asmuo praranda teise nusipirkti gyvenamasias patalpas pagal butu privatizavimo istatyma, jeigu praleid˛ia pareikimo del patalpu privatizavimo padavimo termina ir negauna Seimo Valstybines komisijos leidimo (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 1999 m. gruod˛io 1 d. nutartis civilineje byloje D. K. v. Prienu rajono valdyba, byla Nr. 3K-3-903/1999; 1999 m. rugpjucio 30 d. nutartis civilineje byloje M. D. v. iauliu miesto valdyba, byla Nr.3K-3-378/1999).
Nors apeliantai teigia, kad J. . rae pareikima del kambario privatizavimo ir tai ji yra nurod˛iusi savo 2006-03-29 raytame iekinyje, taciau kolegija atkreipia demesi, kad iekini J. . vardu rae ir u˛ ja pasirae jos atstovas pagal atstovavimo sutarti (b.l. 4, t 1) advokatas T. G. (b.l. 1-2, t 1). I byla nera pateikto nei vieno jos rayto ar pasirayto rato, taip pat ji nedalyvavo nei viename teismo posedyje ir tokiu paaikinimu nera davusi teismui. Todel apeliantai be pagrindo teigia, kad J. . yra nurod˛iusi tokias aplinkybes. Nors nurodoma, kad J. . del am˛iaus ir jos isilavinimo buvo sunku gaudytis istatymuose, taciau kolegija atkreipia demesi, jog bendrabucio kambariu privatizavimo metu J. . buvo vos 60-ties metu am˛iaus, o apie jos turima isilavinima jokiu irodymu i byla nepateikta, todel ir i apeliantu nurodyta aplinkybe nera pagrindas spresti, kad J. . butu atlikusi nurodytus veiksmus del kambario privatizavimo ir igijusi subjektine teise ji privatizuoti pagal Butu privatizavimo istatyma. Butu privatizavimo istatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Pasibaigus istatymo galiojimo terminui, baigesi galimybe iame istatyme nustatytomis salygomis igyti nuosavybes teises i buta. Remiantis iuo istatymu negalima pradeti butu privatizavimo proceduros ir tuo pat metu testi buto pardavima lengvatine tvarka jau po to, kuomet nustojo galioti Butu privatizavimo istatymas.
Del Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio taikymo
Civilineje byloje esantys irodymai yra ivertinami kiekvienas atskirai ir kaip irodymu visuma, nes ivada del konkrecios faktines aplinkybes egzistavimo daroma pagal vidini teismo isitikinima, kuris grind˛iamas visapusiku ir objektyviu visu reikmingu bylos aplinkybiu inagrinejimu. Irodomosios priemones turinys gali patvirtinti tam tikra aplinkybe, gali ja paneigti, gali buti neaikus, prietaringas ar i viso neinformatyvus. Tokiu atveju, darant galutine ivada, vertinant irodymus pagal istatyma, reikia remtis irodymu visuma (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). I visu irodomuju duomenu sprend˛iama, ar alis irode aplinkybe, kuria remesi.
Apeliaciniame skunde nepagristai remiamasi vieno irodymo vertinimu kaip Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio pa˛eidimu. Civilinio proceso kodekse galioja rungtynikumo principas - kiekviena alis irodineja jai svarbias aplinkybes. Jeigu dalis jos teikiamu irodymu yra nekonkretus ir neinformatyvus, tai teismas gali pripa˛inti aplinkybe neirodyta, jeigu byloje nera pakankamai kitu irodymu. Byloje ivada del konkreciu bylos aplinkybiu padaryta irodymu visumos po˛iuriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo ivados, kuri padaryta i irodymu visumos. Teiseju kolegija nekonstatuoja Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio pa˛eidimo.
Teiseju kolegija sprend˛ia, kad Vilniaus miesto Gele˛inkelininku ligonines 1993-11-09 protokolas Nr.2 nera irodymas, kuris patvirtina ar paneigia apeliantu nurodyta aplinkybe, kad J. . buvo pateikusi pareikima su kitais dokumentais kambario Nr. 29 bendrabutyje, esanciame Vilkpedes g. 3, Vilniuje, privatizavimui, is protokolas patvirtina kolegijos konstatuota aplinkybe, kad Vilniaus miesto Gele˛inkelininku ligonines privatizavimo komisija nusprende leisti privatizuoti bendrabucio 11-a kambariu, tarp ju ir kambari, kuriame gyveno iekove. Treciojo asmens VI Vilkpedes ligonines atstovo paaikinimai, jog protokole pa˛ymeti tie kambariai su juose gyvenanciais asmenimis, kurie pateike praymus kambariu privatizavimui nera pagrindinis irodymas, paneigti apeliantu nurodytai aplinkybei, jog J. . buvo pateikusi prayma su dokumentais kambario privatizavimui, tai tik vienas i irodymu patvirtinanciu teismo nustatyta aplinkybe, kad iekovai nepateike irodymu ju gincytinai aplinkybei patvirtinti. Del to konstatuotina, kad nagrinejamoje byloje teismo ivada del neirodyto, jog J. . igijo subjektine teise privatizuoti ginco kambari pagal Butu privatizavimo istatyma, padaryta i visu bylos irodymu, nepa˛eid˛iant Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio reikalavimu.
Teiseju kolegija sprend˛ia, kad pirmos instancijos teismas nustate ir ityre visas reikmingas iekiniui aplinkybes ir prieme teiseta ir pagrista sprendima. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkes teismo sprendima nera pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Apeliacines instancijos teismas turejo 14,10 Lt bylinejimosi ilaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, atmetus apelianto skunda bylinejimosi ilaidos priteistinos i apeliantu lygiomis dalimis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
nutare:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendima palikti nepakeista.
Priteisti i V. G. ir A. S. po 7,05 Lt bylinejimosi ilaidu apeliacines instancijos teisme valstybei (imokos kodas 5660).