- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- I-3896-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04080-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams A. D. ir S. B., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovui S. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 1–4; t. II, b. l. 134–138), ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. SD-37-8953 ir įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją atlikti pakartotinį ar papildomą 2014 m. gruodžio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo tyrimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 31 d. akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) teritorijoje sprogo automobilis „Volkswagen Caddy“, žuvo du bendrovės darbuotojai. Vienas iš žuvusiųjų P. D. buvęs pareiškėjos A. D. sutuoktinis. Dėl sprogimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuroras ikiteisminiame tyrime paskyrė ekspertizę. Ekspertizės akte padarytos išvados, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys –darbuotojų sužalojimas dėl įvykusio sprogimo, pavojingo veiksnio šaltinis – bendrovės tarnybiniame automobilyje susidaręs sprogusis dujų ir oro mišinys.
Bendrovės tarnybiniame automobilyje įvykusio sprogimo techninės priežastys buvo uždujinimas iš jame laikomo neuždaryto acetileno baliono nutekėjusiomis dujomis ir susidariusios sprogios atmosferos uždegimas, labiausiai tikėtina, kibirkštimi tarp automobilio centrinio užrakto elektros grandinės ir kontaktų, persijungusių pagal distancinio valdymo pultelio signalą, vairuotojui nuspaudus atitinkamą pultelio mygtuką arba mechanine kibirkštimi tarp judamųjų šio mechanizmo dalių. Tiriamasis įvykis įvyko vykstant į būsimų darbų vietą. Užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju yra darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga.
Bendrovės automobilis nors ir buvo pritaikytas vežioti dujinio suvirinimo įrangą su acetileno ir deguonies balionais, bet buvo neužtikrinta sprogimo sauga subjektyvaus pobūdžio atvejais, išvažiuojamosios grupės darbuotojams neįvykdžius pareigos uždaryti dujų balionus po suvirinimo darbų pabaigos. Techniniu atžvilgiu buvo galima įrengti saugos priemones, leidžiančias išvengti sprogios atmosferos susidarymo automobilyje, apsisaugant nuo sprogimo pavojaus dujų nuotėkio atveju.
Tyrimą dėl sprogimo atliko ir Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius ir 2015 m. gegužės 29 d. parengė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir aktas). Nesutikdama su akte išdėstytomis išvadomis, pareiškėja 2015 m. birželio 26 d. pateikė skundą atsakovei, tačiau jis nebuvo patenkintas.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad skundą teikė iš esmės dėl antrosios akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties, t. y. kad P. D. ir R. V. nepatikrino, ar sandariai užsukti balionų ventiliai, nuimti reduktoriai ir užsuktos aklės. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad tokios išvados padarytos nepagrįstai. Pažymi, kad ekspertizė buvo daroma atliekant ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriama, ar buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau nebuvo detaliai nagrinėjami klausimai, susiję su civiline ar administracine darbdavio atsakomybe.
Pareiškėja nurodo, kad iš darbdavio instrukcijos Nr. 31 (skyrius Nr. V) yra žinoma, kad dujų balionai automobiliu gali būti tik transportuojami, tačiau negali būti jame laikomi. Dujų balionai turi būti laikomi vėdinamoje patalpoje, kurioje nėra pašalinių daiktų, galinčių sukelti gaisrą ar sprogimą. Atsakovė neištyrė, ar bendrovė laikėsi šio reikalavimo, bei nenustatė, kodėl nelaimingo atsitikimo (sprogimo) metu (kai darbai nebuvo atliekami) dujų balionai buvo automobilyje.
Pareiškėja nurodo, kad dujų balionai iš bendrovės automobilio pamainų keitimosi ar budėjimo metu nebūdavo išimami. Vadinasi, bendrovė privalėjo numatyti konkrečias apsaugos priemones dujų balionus laikant automobilyje, dėl to ir būtina atlikti papildomą tyrimą ir nustatyti, kodėl bendrovė nesilaikė savo pačios nustatytų reikalavimų bei, esant tokiai situacijai, kokių saugumo priemonių ėmėsi, o jeigu nesiėmė – dėl kokių priežasčių.
Ekspertizės akte nustatyta, kad sprogimo pavojus techniškai galėjo būti pašalintas įrengus bendrovės automobilyje vėdinimo sistemą, kuri neleistų susikaupti sprogiai atmosferai arba įrengiant automatinę signalizacijos sistemą, pranešančią apie dujų nuotėkį. Pareiškėjos nuomone, nors tikėtina, kad dujų balionai visuomet buvo laikomi bendrovės automobilyje, bendrovė nesiėmė jokių veiksmų papildomoms saugumo sistemoms įrengti, todėl papildomai turėtų būti ištirta, dėl kokių priežasčių bendrovė neįdiegė šių būtinų saugumo priemonių, lėmusių tragiškas pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad ekspertizės aktas iškelia klausimą, kuris iš žuvusių bendrovės darbuotojų (suvirintojas ar vairuotojas) turėjo užsukti dujų balionus, bei parodo akivaizdų bendrovės vidinės tvarkos nepakankamumą. Bendrovėje nebuvo jokio lokalaus teisės akto, kuris nustatytų pareigų tarp suvirintojo ir vairuotojo pasiskirstymą. Automobilio vairuotojas atlieka ir suvirintojo padėjėjo funkcijas, o tai reiškia, kad jis atsakingas ne tik už automobilio vairavimą, bet ir padeda suvirintojui vykdyti savo funkcijas. Visgi pareiginėse nuostatose nenustatyta, kokius konkrečiai suvirintojo padėjėjo darbus privalo atlikti vairuotojas, todėl pareiškėja daro išvadą, kad jis turėtų vykdyti suvirintojo nurodymus. Pareiškėjos nuomone, padėjimas suprantamas kaip paprastų, kvalifikacijos nereikalaujančių darbų atlikimas pagal asmens, kuriam padedama, nurodymus. Vienas iš tokių paprastų ir kvalifikacijos nereikalaujančių darbų, tikėtina, buvo ir dujų balionų užsukimas pabaigus darbą. Be to, vairuotojas buvo atsakingas už automobilio vairavimą bei jo priežiūrą. Automobilyje esančių daiktų (krovinių) tinkamumo transportuoti priežiūra taip pat priskirtina automobilio vairuotojo pareigai, tai yra transporto priemonės vairuotojas prieš pradėdamas eksploatuoti (vairuoti) transporto priemonę privalo įsitikinti, kad toks eksploatavimas bus saugus, įskaitant ir tai, kad automobilyje esantys daiktai yra saugūs (saugiai pritvirtinti, užsukti, uždaryti ir pan.) bei nekelia grėsmės saugiai važiuoti. Automobilio vairavimas jame esant atsuktam dujų balionui reiškia, kad vairuotojas netinkamai vykdė savo funkcijas ir nepasirūpino, jog automobilis būtų saugiai vairuojamas. Be to, kaip matyti iš surinktų liudytojų parodymų, bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, kad baigus darbą balionus užsuka vairuotojas (suvirintojo padėjėjas). Pareiškėjos nuomone, dėl tokio bendrovės aplaidumo, aiškiai neinstruktavus darbuotojų, kuris iš jų yra atsakingas už dujų baliono užsukimą, buvo gerokai didesnė rizika, kad balionai gali likti neužsukti. Ekspertizės akte yra formaliai nustatyta, kad pareiga baigus suvirinimo darbus užsukti balionų ventilius (čiaupus), išleisti dujas iš degiklio įrašyta suvirintojo saugos ir sveikatos instrukcijoje. Tačiau bendrovės darbuotojai, pavyzdžiui, S. N., teigia, kad faktiškai buvo susiklosčiusi visiškai kitokia praktika, t. y. suvirintojui baigus virinimą balionų ventilius užsukdavo vairuotojas, o suvirintojas juos tik patikrindavo.
Pareiškėja mano, kad laikantis bendrųjų teisės principų, įskaitant protingumo ir ekonomiškumo, nebėra tikslinga dar kartą įpareigoti atsakovę nustatyti technines aplinkybes (sprogimo priežastis), kurios nustatytos ekspertizės aktu, tačiau būtina įpareigoti atsakovę pagal jos kompetenciją detaliai ištirti aplinkybes, susijusias su bendrovės atsakomybe dėl saugos priemonių, sudarančių sąlygas išvengti sprogios atmosferos susidarymo automobilyje, apsisaugant nuo sprogimo pavojaus dujų nuotėkio atveju, esant subjektyvioms priežastims (žmogiškajam faktoriui) nebuvimo (neįvertinimo), bei nustatyti bendrovės atsakomybę už tai, jog nebuvo aiškiai žinoma, kuris iš darbuotojų yra atsakingas už dujų balionų užsukimą (suvirintojas ar vairuotojas), bei nebuvo apibrėžta šių darbuotojų sąveika vykdant darbus (nors akivaizdu, kad faktiškai pasiskirstymas pareigomis vyko).
Pareiškėjos nuomone, būtent netinkamas bendrovės elgesys vertinant riziką ir nesiimant maksimalių priemonių saugumui užtikrinti lėmė nelaimingą atsitikimą – sprogimą, o ginčijamas sprendimas kaip ir aktas pagrįstų ir motyvuotų atsakymų dėl bendrovės pareigų vykdymo (rizikos vertinimo prasme) nepateikia, todėl reikalinga atlikti pakartotinį tyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą prašo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus (t. I, b. l. 47–52; t. II, b. l. 121–126, 157–166).
Paaiškino, kad akto 5 punkto ketvirtojoje pastraipoje nurodoma, kad „Bendrovės inžinierius L. K. raštu paaiškino, kad papildomos ventiliacijos įrangos sistemos sprogusiame automobilyje sumontuota nebuvo. Automobilyje buvo sumontuotas navigacijos prietaisas, kad dispečeris galėtų kontroliuoti brigadą“, o šeštojoje pastraipoje konstatuojama, kad „Duomenų, kad W Cady modifikacijos automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis techniškai netvarkingas, ar buvo atlikti konstrukciniai pakeitimai, nėra. Techninė apžiūra atlikta. Automobilio W Cady valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždarame krovinių skyriuje, be papildomos ventiliacijos, kurio talpa yra 3,2 m³ prieš sprogimą buvo du skirtingų dujų balionai. Abu balionai mašinoje buvo specialaus kronšteino pagalba pritvirtinti vertikalioje padėtyje“. Akto priedo Nr. 1 trečiojo lapo pirmojoje pastraipoje akcentuojama, jog „Kolektyvinės saugos priemonės: Acetileno ir deguonies dujų balionai buvo pervežami gamyklinio automobilio uždaroje krovinėje dalyje. Automobilio krovinių skyriuje nebuvo įrengta papildoma ventiliacija“. Akto priedo Nr. 1 pirmojo lapo (Įvykio darbe tyrimo dokumentų byla, 9 lapas) pirmojoje pastraipoje konstatuojama, kad „Bendrovėje keturi dujų balionai buvo sumontuoti dviejuose W Cady tipo automobiliuose. / Pasibaigus dujoms balionuose, vairuotojas su suvirintoju vykdavo į dujų tiekimo įmonę, konkrečiai į UAB (duomenys neskelbtini) su kuria yra sudaryta dujų tiekimo sutartis. Pagal darbuotojų parodymus, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje suvirintojas atjungdavo nuo baliono suvirinimo įrangą, pakeisdavo tuščius balionus pilnais ir vėl prisukdavo dujų slėgio reguliatorius su suvirinimo įranga. Balionus įtvirtindavo įprasta tvarka. Darbuotojų teigimu, ant nuimtų ir gražinimui paruoštų balionų, panaudojant dujoms atsparias tarpines, jie prisukdavo prie balionų jungties izoliuojančias veržles, kurios užtikrina papildomą apsaugą. Balionai iš automobilio pamainų keitimosi ar budėjimo metu nebūdavo išimami, išskyrus balionų keitimo atvejus“ bei „Pagal darbuotojų raštiškus paaiškinimus, dujų balionai iš automobilio, kol neišnaudotos dujos, nebuvo išimami, nes avarinėje tarnyboje vyksta nepertraukiamo proceso darbas“.
Atkreipia dėmesį, kad tam tikram laikui (5 valandoms) automobilio uždaroje erdvėje palikta acetileno dujų talpykla dėl acetileno dujų nuotėkio buvo pagrindinis veiksnys sprogiam mišiniui susidaryti. Laikantis bendrovės lokaliais teisės aktais nustatytos suvirinimo įrangos naudojimo ir transportavimo tvarkos, automobilio uždarose ertmėse susidaryti sprogiai aplinkai dėl acetileno dujų nuotėkio techniškai nėra sąlygų – dujų nuotėkio tikimybė eliminuojama, tačiau visų šių nurodymų nebuvo laikomasi. Galima teigti, jog tai, kad bendrovė rizikos vertinimo procese neįvertino žmogiškojo veiksnio ir / ar klaidų įtakos sprogiai aplinkai susidaryti, neužtikrino vidinės kontrolės ir kartu sudarė darbuotojams galimybę nesilaikyti nustatytos tvarkos ir instrukcijų, buvo pagrindinis veiksnys nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. Remdamasis minėtų lokalių teisės aktų analize įvykį darbe tiriantis darbo inspektorius konstatavo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, „vykdydamas vidinę kontrolę ir siekdamas užtikrinti saugų darbą bei saugią aplinką, organizuodamas rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, nenumatė ir neįvertino galimos sprogių-degių dujų sprogimo rizikos iki įvyko sprogimas. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais iš dalies neužtikrino kontrolės, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų: saugaus pavojingų dujų talpyklų pervežimo reikalavimų vykdymo, suvirinimo aparatūros ir dujų balionų būklės kai nevyksta suvirinimo procesas ir laukiama iškvietimų, kai ekipažas būdavo grįžęs į dislokacijos vietą“. Analogiška išvada pateikiama ir ekspertizės akto skirsnyje „Ketvirtas ir penktas klausimai“.
Mano, kad atmestini pareiškėjos keliami reikalavimai, kad būtina atlikti papildomą tyrimą, per kurį būtų nustatyta, kodėl bendrovė nesilaikė savo pačios nustatytų reikalavimų bei, esant tokiai situacijai, kokių saugumo priemonių ėmėsi, o jeigu nesiėmė, – dėl kokių priežasčių, negali būti pagrindas skirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2014 m. gruodžio 31 d. žuvo bendrovės darbuotojai P. D. ir R. V., tyrimą. Taip pat nurodo, kad įvertinus ir tą aplinkybę, kad bendrovės lokaliuose teisės aktuose pateikiami tam tikri prieštaringi ar neįgyvendinami nurodymai, pvz., suvirintojui-vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikui lokalių teisės aktų nuostatos užtikrinant savo ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą įtvirtino pareigą rūpintis, kad, baigus darbą, būtų užsukti acetileno balionų ventiliai, o vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikui-vairuotojui – pareigą patikrinti, ar nuimtas nuo balionų reduktorius, ar užsuktos aklės ant balionų ventilių, t. y. patikrinti, ar pavojingų dujų nuotėkio galimybė minimizuota. Pažymi, kad neįmanoma nustatyti faktinio pasiskirstymo pareigomis ir / ar funkcijomis bendrovės avarinės tarnybos pamainoje, kurioje suvirintoju-vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechniku dirbo P. D. ir vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechniku-vairuotoju – R. V., abiem darbuotojams žuvus nelaimingo atsitikimo metu. Pabrėžia, kad abu darbuotojai buvo mokyti, atestuoti, instruktuoti ir turintys ilgametę darbo avarinėje tarnyboje patirtį profesionalai, žinantys savo pareigas (baigus suvirinimo darbus uždaryti dujų balionų ventilius, nuimti reduktorių, užsukti akles ant balionų ventilių, patikrinti ir nepradėti transportuoti dujų talpyklų, kol visi šie reikalavimai neįvykdyti, tai yra atlikti veiksmus, kurie ypač svarbūs užtikrinant tiek savo, tiek kitų darbuotojų bei visuomenės narių saugą ir kurių privalomumui suvokti nebūtinos specialiosios žinios, išsilavinimas ar instruktavimas) bei suvokiantys sprogimo riziką darbo vietoje ar transportuojant ir sandėliuojant dujų talpyklas. Būtent šių minėtų darbuotojų pareigų nevykdymas (neveikimas) vertintas kaip neatsargumo ir aplaidumo apraiška ne tik profesionaliuoju, bet ir žmogiškuoju / visuomeniniu aspektu ir įvardytas N-1 formos akte kaip viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.
Įvertinus anksčiau išdėstytus argumentus bei tai, kad įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, jog nelaimingą atsitikimą darbe pirmiausia lėmė neįvertinta dujų sprogimo rizika, nenumatytos (neįgyvendintos) saugos priemonės ir būdai sprogimui išvengti, darbuotojų nesupažindinimas su galimais sprogimo rizikos veiksniais, neorganizuota sprogimo rizikos kontrolė, pareiškėjos reikalavimai neturi pagrindo ir yra atmestini.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą ir patikslintą skundą atmesti remdamiesi atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą išdėstytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepime į skundą palaikė atsakovės atsiliepimo į skundą ir patikslintą skundą motyvus ir prašė pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti (t. II, b. l. 165–166).
Motyvuojamoji dalis
Skundas ir patikslintas skundas atmestini.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius 2015 m. gegužės 29 d. priėmė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (t. I, b. l. 11–14).
Nesutikdama su šiuo aktu pareiškėja 2015 m. birželio 26 d. pateikė skundą (t. I, b. l. 15–17), kuriame nurodė, kad nelaimingo atsitikimo tyrimą atlikęs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, nurodydamas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, padarė savo prielaidas apie šias aplinkybes, kadangi abu su nelaimingu atsitikimu susiję asmenys žuvo, t. y. nėra galimybės gauti tiesioginio patvirtinimo apie buvusias aplinkybes; specialistams net nebuvo užduotas klausimas, kokios galėjo būti nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys; nelaimingą atsitikimą tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius taip pat neatliko jokių papildomų veiksmų, siekdamas nustatyti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 28 d. kaip liudytojas apklaustas A. U., kurio bute prieš nelaimingą atsitikimą dirbo žuvę bendrovės darbuotojai, patvirtino, kad „Ant degiklio, kuriuo virino mano kambaryje, buvo ventiliai, kada buvo virinta, girdėjosi šnypštimo garsas. Matė, kaip suvirintojas prieš suvirinimą buvo atsukęs ventilius. Baigus suvirintojui darbą jis buvo šalimais jo, girdėjo, kaip nutilo garsas, dingo liepsna, iš ko suprato, jog suvirintojas turėjo užsukti ventilius, kitaip būtų garsas ir liepsna <...>“. Pareiškėja nurodė, kad nelaimingo atsitikimo aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, o Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus spėjamų nelaimingo atsitikimo aplinkybių pagrindu dar ir buvo padarytos kategoriškos išvados dėl nelaimingo atsitikimo priežasties (žuvusiojo P. D. neapdairaus elgesio egzistavimo).
Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai ištyrė pareiškėjos 2015 m. birželio 26 d. skunde pateiktus argumentus, įvertino įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus ir 2015 m. liepos 20 d. surašė išvadą dėl A. D. skundo Nr. VD-26 (t. I, b. l. 8–10). Išvadoje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2014 m. gruodžio 31 d. apžiūros protokole nurodyta, kad „<...> guli metaliniai raudonos (acetileno) ir juodos (deguonies) spalvos balionai. Šių balionų sklendės yra nukreiptos į šiaurės pusę. Sklendės laisvai sukasi tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Metaliniai balionai sujungti metaliniu reduktoriumi su manometrais. Prie reduktoriaus prijungtos rusvos ir mėlynos spalvos guminės, nenustatyto ilgio žarnos. Šių žarnų gale yra prijungtas degiklis. Ant degiklio yra mėlynos ir raudonos spalvos rankenėlės sklendėms sukti. Sklendė su mėlynos spalvos rankenėle yra užsukta. Sklendė su raudonos spalvos rankenėle atsuktoje padėtyje. Ši rankenėlė laisvai sukasi tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Iš metalinio degiklio galo sklinda aštrus, saldokas kvapas“. 2015 m. kovo 16 d. apžiūros protokole nurodyta: „Stebint raudono ventilio viršutinę sklendę, pasukimo metu, sklendė prasisuka keturiomis pozicijomis į priekį, tai yra 240° (laipsniais) į priekį. <...> Raudono baliono ventilis, nuo baliono dešinės pusės, ranka pasukamas į kairę pagal laikrodžio rodyklę – pagal sklendės pasisukimą – 180° (laipsniais) į priekį“.
Kompetentingos institucijos, t. y. Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos specialistų pateiktose išvadose nurodyta, kad acetileno baliono ventilis sandarus, pats balionas sandarus ir techniškai tvarkingas. Po sprogimo, įvertinus acetileno reduktorių, nustatytas nesandarumas srieginėje aukšto slėgio jungtyje į reduktorių. Jis galėjo atsirasti dėl sprogimo smūgio sujudinus srieginį sujungimą. Reduktoriaus aukšto ir žemo slėgio manometrai sprogimo metu sudaužyti. Įvertinus acetileno žarną nustatytas nedidelis dujų nutekėjimas, kuris galėjo atsirasti dėl sprogimo metu susidariusios jėgos, kuri galėjo paveikti žarnos užveržimo apkabą. Pati žarna ir acetileno dujų degiklis sandarūs ir techniškai tvarkingi. Taip pat išvadose nurodyta, kad 74 litrai acetileno dujų galėjo ištekėti esant atsuktam (neužsuktam) baliono ventiliui (vožtuvui) ir atsuktam (neužsuktam) acetileno degiklio ventiliui (vožtuvui).
Atsižvelgiant į automobilio tūrį, minimalus pakankamas acetileno dujų ištekėjimo greitis sudarė mažiau kaip 17 litrų per valandą. Bet kuriuo atveju, esant visiškai užsuktam acetileno dujų baliono ventiliui, dujų nuotėkis negalimas. Suvirintojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15, patvirtintos AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-12-07 įsakymu Nr. V-102, 45.30 punkte nurodyta, kad baigus darbą reikia užsukti balionų ventilius, išleisti iš degiklio dujas atvirame ore. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei kompetentingos institucijos pateiktas išvadas, neabejotinai galima teigti, kad tiek acetileno baliono ventilis, tiek degiklio acetileno ventilis nebuvo iki galo užsukti, taigi pareiškėjos teiginiai, kad Valstybinės darbo inspekcijos tyrėjo išvados pagrįstos prielaidomis ir spėlionėmis, bet ne objektyviais duomenimis, yra visiškai nepagrįsti.
Išvadoje taip pat nurodyta, kad A. U. yra gyventojas, kurio bute 2015 m. gruodžio 31 d. apie 9 val. 30 min. AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai P. D. ir R. V. atliko radiatoriaus suvirinimo darbus. A. U. apklausos protokole teigia, kad matė, kaip „suvirintojas prieš suvirinimą buvo atsukęs ventilius. <...> Baigus suvirintojui darbą, aš buvau šalimais jo, girdėjau kaip nutilo garsas, dingo liepsna, iš ko supratau, jog suvirintojas turėjo užsukti ventilius, kitaip būtų garsas ir liepsna. Paties momento, kaip buvo užsukti ventiliai, nemačiau“. Atkreiptinas dėmesys, kad liudininkas A. U. kalba apie dujų degiklio ventilius, bet ne apie dujų balionų ventilius. Dujų balionai buvo automobilyje, o tik degiklis su žarnomis per langą buvo paduotas į butą, taigi šio liudininko parodymai nepaneigia, kad acetileno dujų balionų ventiliai nebuvo iki galo užsukti.
Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. SD-37-8953 pripažino, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, reikalavimų, todėl skirti papildomą tyrimą nėra pagrindo. Taip pat nuspręsta baigti administracinę procedūrą dėl pareiškėjos 2015 m. birželio 26 d. skundo tyrimo (t. I, b. l. 7).
Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. SD-37-8953 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir DSSĮ), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai).
DSSĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, o 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Nuostatų 5 punkte nurodyta, kad šių Nuostatų prasme nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe arba jį lėmusios, o nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai. Nuostatų 29 punkte nustatyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, nustatyti įvykio darbe priežastis (reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai), numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti.
Kaip matyti iš akto, įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius pagal svarbą įvardijo dvi nelaimingo atsitikimo darbe priežastis: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (įmonėje neįvertinta dujų sprogimo rizika, todėl nenumatytos (neįgyvendintos) saugos priemonės ir būdai sprogimui išvengti, darbuotojai nesupažindinti su galimais sprogimo rizikos veiksniais, įmonėje nebuvo organizuota sprogimo rizikos kontrolė), 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas (užbaigę virinimo darbus ir paruošę pervežti suvirinimo įrangą (degiklį, suvirinimo dujų žarną) bei sprogiųjų ir degiųjų dujų balionus, P. D. ir R. V. nepatikrino, ar sandariai užsukti balionų ventiliai, ar nuimti reduktoriai ir užsuktos aklės, taip pažeisdami bendrovės direktoriaus patvirtintą Suvirintojo saugos ir sveikatos instrukciją bei Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukciją).
Pareiškėja nesutinka su antrąja akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, kad P. D. ir R. V. nepatikrino, ar sandariai užsukti balionų ventiliai, ar nuimti reduktoriai ir užsuktos aklės. Patikslintame skunde nurodo, kad atsakovė neištyrė, kodėl nelaimingo atsitikimo (sprogimo) metu (kai darbai nebuvo atliekami) dujų balionai buvo automobilyje; taip pat turėjo būti papildomai ištirta, kodėl bendrovė nevertino šios rizikos ir nenustatė jokių saugumo priemonių, kad būtų užkirstas kelias įvykti sprogimui, bei kodėl bendrovė neįdiegė šių būtinų saugumo priemonių, lėmusių tragiškas pasekmes.
Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Nuostatų 5 ir 29 punktais, įvykio darbe priežastys (reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai) yra tik tos, kurios yra priežastiniu ryšiu susijusios su kilusiomis pasekmėmis – žala darbuotojui. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad įvykį lėmė saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, neturėjo teisinio pagrindo vertinti toliau, dėl kokių priežasčių kilo nustatytos įvykio darbe priežastys, todėl ši pareiškėjos skundo dalis atmestina.
Pareiškėja patikslintame skunde toliau nurodo, kad nebuvo įvertintos dviprasmybės darbuotojų pareiginėse instrukcijose.
Kaip paaiškino atsakovė ir dėl ko šioje byloje ginčo nėra, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatyta, kad suvirintojas-vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikas P. D. buvo periodiškai instruktuotas pagal Suvirintojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 15, patvirtintą 2011 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-102. Šios instrukcijos 45.30 punkte nurodyta, jog „Baigus darbą užsukti balionų ventilius, išleisti iš degiklio dujas atvirame ore“, o 66 punkte įtvirtinta, kad „Baigus suvirinimo darbus dujomis, uždaryti acetileno baliono ventilį, uždaryti deguonies baliono ventilį, reduktorių reguliavimo varžto pagalba atleisti reduktorių spyruokles, išleisti iš degiklio dujas, atvirame ore. Balionus, žarnas ir degiklį nuvežti į saugojimo vietą.“ (t. I, b. l. 54, 60, 109–115).
Ekspertizės akto skirsniuose „Sprogimo aplinkybių tyrimas pagal pirmą klausimą“ ir „Antras ir trečias klausimai“ ekspertai taip pat pažymi, kad „Iš pateiktų instrukcijų analizės seka, kad dujų automobilyje esančių balionų čiaupų uždarymą, baigus virinimo darbus, privalėjo užtikrinti vienas asmuo – suvirintojas, tiriamuoju atveju, tai buvo P. D.“ bei „suvirintojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 15 yra vienintelis lokalinis teisės aktas, esantis pateiktoje bylos medžiagoje, kuriame tiesiogiai suformuotas reikalavimas uždaryti dujų balionus“ (t. II, b. l. 143–152).
Automobilio vairuotojo pareiginės instrukcijos, patvirtintos AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2005 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-45, 7 punkte nustatyta, kad vairuotojo pareiga yra „Saugiai pervežti kėbuluose, jei tai numatyta, žmones, krovinius, ypač dujas balionuose (jei atestuotas dujų balionuose pervežimui)“. Pareiginės instrukcijos 19.7 punkte nustatyta, kad automobilio vairuotojas atsako už „saugų suskystintų dujų transportavimą“ (t. II, b. l. 170–172).
Vairuotojo (profesijų pogrupio kodas 8322, 8324) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, patvirtintos AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011 m. gruodžio d. įsakymu Nr. V-102, 63 punkte nustatyta, kad „vairuotojas, pastebėjęs bet kokį gedimą, netvarką ar keliantį pavojų veiksnį privalo informuoti tiesioginį vadovą, o darbo nepradėti, kol nebus pašalinti visi trūkumai“ (t. II, b. l. 173–186).
Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 31, patvirtintos 2011 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-102, 17.1 punkte nustatyta, jog „užtikrinti saugų suskystintų dujų transportavimą, reikia žinoti, kad pervežant dujų balionus transporto priemone paprastu kėbulu būtina sąlyga: 17.1. dujų balionų ventiliai uždengti specialiais gaubtais – aklėmis“, 23.1 p. įtvirtinta, kad „transportuoti balionus be aklių ant ventilių draudžiama“, o 34 p. nustatyta, jog „Draudžiama be priežiūros palikti suskystintų dujų balioną, balionus kartu su deguonies balionu, nevėdinamoje patalpoje viešose vietose tiek lauke, tiek patalpose“ (t. II, b. l. 187–192). Su minėtomis instrukcijomis R. V. buvo pasirašytinai supažindintas (t. I, b. l. 54).
Taigi, suvirintojui-vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikui yra nustatyta pareiga baigus darbą užsukti acetileno balionų ventilius, o vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikui-vairuotojui – pareiga patikrinti, ar nuimtas nuo balionų reduktorius, ar užsuktos aklės ant balionų ventilių, t. y. patikrinti, ar pavojingų dujų nuotėkio galimybė minimizuota. Sutiktina ir su atsakovės motyvais, kad bendrovės darbuotojai R. V. ir P. D. buvo mokyti, atestuoti, instruktuoti ir turintys ilgametę darbo avarinėje tarnyboje patirtį profesionalai, žinantys savo pareigas.
Tai, kad lokaliuose teisės aktuose pateikiami tam tikri prieštaringi nurodymai ir nėra detalizuojama sąveika tarp vairuotojo ir suvirintojo, neeliminuoja fakto, kad tiek R. V., tiek ir P. D. turėjo pareigą užtikrinti, kad dujų balionai būtų eksploatuojami saugiai.
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad minėtų darbuotojų pareigų nevykdymas, pasireiškęs neveikimu, pagrįstai akte nurodytas kaip viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių. Taigi, 2015 m. liepos 21 d. Valstybinės darbo inspekcijos sprendimas Nr. SD-37-8953 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. D. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.