Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 9 d. gautas pareiškėjos S. S. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (1.15E)-24-5092 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ „Regitra“ pakeisti įrašą Registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valdytoju įrašant pareiškėją.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 31 d. gautas pareiškėjos pranešimas, kuriame ji nurodė, kad 2000 metų sausį be jokio teisinio pagrindo buvo nusavintas visas pareiškėjos įmonių uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos darbininkas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ridlita“ turtas, taip pat visas pareiškėjai priklausantis turtas bei dokumentai. Todėl pareiškėja neturi resursų samdyti advokatą, jai užkirsta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Baudžiamojo persekiojimo, kuris truko iki 2014 metų, metu buvo visiškai sutrikdyta pareiškėjos sveikata. Pareiškėja taip pat nurodė, jog negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad skundžiamas VĮ „Regitra“ Sprendimas jai buvo įteiktas 2018 m. rugsėjo 3 d., tačiau pažymėjo, kad pareiškėjai ir J. S. siųsti dokumentai buvo gauti viename voke. Pareiškėja nurodė apgailestaujanti, jeigu buvo suklysta ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos S. S. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje nustatė du esminius pareiškėjos pateikto skundo trūkumus, t. y. kad nebuvo pateiktas žyminio mokesčio kvitas ir kad tikėtinai yra praleistas skundo dėl VĮ „Regitra“ Sprendimo padavimo terminas, todėl išaiškino pareiškėjai teisę pateikti motyvuotus ir įrodymais pagrįstus prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Skundžiamą 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjos skundą, pirmosios instancijos teismas priėmė konstatavęs, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, dėl kurių ji praleido terminą skundui paduoti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija šioje byloje taip pat pasisakys tik dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje nustatyto trūkumo, susijusio su termino pateikti skundą praleidimu, t. y. ar šis pareiškėjos skundo trūkumas nustatytas pagrįstai ir ar šio trūkumo nepašalinimas galėjo būti pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.).

Iš byloje surinktų dokumentų nustatyta, kad skundžiamą VĮ „Regitra“ Sprendimą atsakovas pareiškėjai išsiuntė registruotu laišku (siuntos Nr. RE012421941LT). Remiantis akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ viešai teikiamais duomenimis, minėta siunta gavėjui buvo įteikta 2018 m. rugsėjo 4 d. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų pareiškėja kartu su skundu, taip pat šalindama skundo trūkumus teismui nepateikė, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, esą skundžiamas Sprendimas gautas 2018 m. rugsėjo 6 d., atmestini kaip nepagrįsti. Vadinasi, skundas dėl VĮ „Regitra“ Sprendimo vėliausiai turėjo būti pateiktas 2018 m. spalio 4 d., o pareiškėja skundą teismui pateikė (išsiuntė paštu) tik 2018 m. spalio 5 d., t. y. praleidusi ABTĮ nustatytą jo pateikimo terminą. Pažymėtina, jog atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad skundą teismui išsiuntė 2018 m. spalio 4 d., todėl termino jam pateikti esą nepraleido, tačiau šie jos teiginiai neatitinka byloje pateiktų dokumentų, kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje yra surašytas ir išsiųstas 2018 m. spalio 5 d. Prie atskirojo skundo pareiškėjos pateiktą 2018 m. spalio 4 d. surašytą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui savo vardu teikė J. S., o ne pareiškėja. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, dėl šio J. S. skundo yra užvesta atskira administracinė byla Nr. I-846-484/2019, taigi šio J. S. skundo pateikimo terminas neturi teisinės reikšmės sprendžiant šioje byloje pareiškėjos pateikto skundo priėmimo klausimą.

Kaip minėta, pareiškėja skundą teismui pateikė 2018 m. spalio 5 d. praleidusi nustatytą jo padavimo terminą, tačiau teikdama prašymą atnaujinti šį terminą jokių konkrečių jo praleidimo priežasčių, išskyrus dėl 2002–2014 metais vykusių teismo procesų neva suprastėjusią savo sveikatos būklę, nenurodė. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti terminą turi būti nurodomos jo praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Pareiškėja gi nagrinėjamu atveju nedetalizavo savo sveikatos būklės, t. y. nenurodė, kokie konkrečiai ir kada atsiradę sveikatos sutrikimai jai sutrukdė laiku kreiptis į teismą dėl VĮ „Regitra“ Sprendimo apskundimo, nepateikė šiuos sveikatos sutrikimus patvirtinančių įrodymų (pvz., medicininių dokumentų išrašų), iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos sutrikimai buvo tokio masto, jog dėl jų pareiškėja negalėjo laiku pati ar per atstovą įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai pareiškėjo nurodomos priežastys (sirgo ir pan.) nėra patvirtintos jokiais įrodymais, yra abstrakčios, jos negali būti laikomos objektyviomis. Priešingas situacijos vertinimas leistų proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai abstrakčios ir nepagrįstos priežastys nulemtų galimybę išvengti teisės aktuose įtvirtintų terminų. Tai pažeistų teisinio saugumo principą bei teisės stabilumą (žr., pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011). Todėl pareiškėjos nurodytos abstrakčios aplinkybės, kad jos sveikata yra visiškai sutrikdyta, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, negali būti laikomos pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2018 m. lapkričio 5 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad pareiškėja yra praleidusi VĮ „Regitra“ Sprendimo apskundimo terminą ir kad prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nepateikė jokių argumentų ir duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių ji praleido terminą skundui paduoti. Naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.