- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-17
- Bylos Nr.
- A-39-1691-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Algirdas Taminskas, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- H. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas H. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno tardymo izoliatoriaus, atlyginti jam padarytą 100000 Lt dydžio neturtinę (moralinę) žalą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2005 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių. Ten pareigūnai paėmė pareiškėjo kompiuterį ir cenzūravo jame patalpintą asmeninę informaciją. Nors pareigūnai teigė nekopijavę kompiuteryje buvusios asmeninės informacijos, tačiau pareiškėjas tuo nėra tikras. Pareiškėjo skundus dėl minėtų veiksmų netinkamai nagrinėjo Kauno tardymo izoliatorius bei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas).
2. Neteisėtai cenzūruojami nuteistųjų pokalbiai telefonu, pataisos įstaigos darbuotojams stovint šalia ir klausantis pokalbio. Cenzūra atliekama vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 127 punktu.
3. Nurodytais veiksmais pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatos.
4. Dėl minėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, teismo prašė pareiškėjo H. J. skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareigūnai pareiškėjo kompiuteryje buvusios asmeninės informacijos neperžiūrėjo. Vadovaudamiesi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punktu pareigūnai patikrino ar kompiuterio duomenų laikmenose nėra draudžiamos laikyti informacijos. Atsakovo nuomone, pareiškėjo svarstymai apie nuteistųjų pokalbių klausymąsi yra bendro pobūdžio. Pareiškėjas neskundžia Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų klausantis telefoninių pokalbių.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2006 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo H. J. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 4 d. Kauno tardymo izoliatoriuje atliktas pareiškėjui priklausančio nešiojamo kompiuterio duomenų laikmenos (standžiojo disko) patikrinimas. Patikrinimas atliktas siekiant nustatyti, ar duomenų laikmenose yra nelegalios programinės įrangos, topografinių žemėlapių, pornografinio turinio vaizdo medžiagos, išvardintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priede. Pareigūnai pareiškėjo kompiuterį tikrino vadovaudamiesi Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1A-23 patvirtintos Nuteistiesiems perduodamų ar perduotų kasečių, kompaktinių diskų, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo ir laikymo tvarkos (toliau - Duomenų laikmenų tikrinimo tvarka) nuostatomis. Duomenų laikmenų tikrinimo tvarka patvirtinta remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punktu. Kompiuterio tikrinimas turėjo pagrindą, kadangi pareiškėjo kompiuterio laikmenose rasta erotinio pobūdžio vaizdo medžiaga, kurią šalių susitarimu pats H. J. ištrynė. Šią aplinkybę pareiškėjas teisme patvirtino. Teismas nenustatė, kad izoliatoriaus pareigūnai būtų tikrinę pareiškėjo asmeninio pobūdžio informaciją. Pareiškėjas nepateikė tam įrodyti konkrečių faktų.
Teismo nuomone, nekonkretus pareiškėjo teiginys ir apie nuteistųjų telefoninių pokalbių klausymąsi. Teisme jis nurodė, kad tai bendro pobūdžio informacija apie egzistuojančią tvarką tiek tardymo izoliatoriuje, tiek ir pataisos namuose, nepateikė tikslių ir konkrečių žinių apie tai. Todėl šią aplinkybę teismas atmetė kaip neįrodytą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad viešojo administravimo subjekto - Kauno tardymo izoliatoriaus - pareigūnai veikė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu bei Duomenų laikmenų tikrinimo tvarka ir suteiktų įgaliojimų ribose, todėl pareiškėjo konstitucinių teisių nepažeidė. Jų veiksmus laikyti neteisėtais pagrindo nėra. Teisėtų veiksmų pagrindu neturtinė (moralinė) žala neatsiranda, todėl teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti tokio pobūdžio žalą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 39 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 ir 4 d.).
III.
Pareiškėjas H. J. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (8 str. 1 p.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos (22 str.), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (4, 10 str.) nuostatas, ginančias pareiškėjo teises. Šie aktai, kaip aukštesnės galios teisės aktai, pareiškėjo nuomone, panaikina Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymą. Kompiuteris negalėjo būti paimtas patikrai. Duomenų laikmenų tikrinimo tvarka nurodo perduodamos informacijos patikros tvarką. Pareiškėjui kompiuterio niekas neperdavė, jį pareiškėjas atsigabeno iš pataisos namų.
2. Teismo teiginiai dėl tikrintos informacijos pobūdžio yra prieštaringi. Teismas nenustatė, kad pareigūnai būtų tikrinę asmeninio pobūdžio informaciją, tačiau pažymėjo, jog šalių sutarimu buvo ištrinta rasta erotinio pobūdžio medžiaga. Tokią informaciją galima rasti tik patikrinus kompiuteryje visus esančius asmeninius duomenis.
3. Teismas nereagavo į apelianto pasiūlymą pristatyti pažymą apie įvykusius telefono pokalbius, tačiau padarė išvadą, kad skundo reikalavimas nekonkretus ir neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismui teikiamoje Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje sužymėti skambučiai iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Kad įgyvendintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 127 punkto reikalavimus pataisos įstaigos pareigūnas privalo stovėti šalia skambintojo ir įdėmiai klausytis pokalbio. Tai neteisėtas susižinojimas, grubiai pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus, ir tuo žeidžiantis pareiškėjo orumą.
4. Lietuvos Respublika pralaimėjo dvi bylas - Valašinas prieš Lietuvą (bylos Nr. 44558/98) ir Puzinas prieš Lietuvą (bylos Nr. 44800/98). Šiose bylose nagrinėti korespondencijos slaptumo pažeidimai, daryti pagal tuo metu galiojančius įstatymus.
5. Aukščiau nurodytais pareigūnų veiksmais grubiai pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimai, todėl pareiškėjui privalo būti atlyginta jam padaryta neturtinė žala (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, nesutinka su pareiškėjo H. J. apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. 2005 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui priklausančio kompiuterio duomenų laikmenos (standžioje disko) patikrinimas buvo vykdomas remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 punktu, Duomenų laikmenų tikrinimo tvarka, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punktu.
2. Siekiant nustatyti ar nuteistieji neturi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priede nurodytų draudžiamų gaminių, nereikia peržiūrėti visų standžiajame diske esančių bylų, skaityti teksto, kuriame gali būti asmeninė informacija. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punktas reikalauja peržiūrėti skaitmeninę informaciją ir duomenų laikmenas, o ne skaityti jose esančią informaciją. Todėl 2005 m. rugsėjo 14 d. tikrinant pareiškėjo kompiuterio standųjį diską, nepastebėta, kad šioje laikmenoje yra asmeninio pobūdžio H. J. liečianti informacija. Tuo pačiu nebuvo pažeistos įstatymais reglamentuota pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą bei pareiškėjo minimų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos. Pareiškėjas tik kelia abejonę ar pareigūnai tikrino jį liečiančią asmeninę informaciją, bet nepateikia tai įrodančių faktų.
3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teismą klaidina teigdamas, kad iš jo kompiuteris, jam atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, patikrai paimtas neteisėtai. Duomenų laikmenų tikrinimo tvarkoje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174 punkte reglamentuojamas ne tik perduodamų, bet ir perduotų skaitmeninių laikmenų peržiūrėjimas.
4. Pareiškėjas pirmosios instancijos administraciniame teisme vykusio posėdžio metu nepateikė konkrečių kaltinimų dėl telefoninių pokalbių klausymo Kauno tardymo izoliatoriuje. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių faktų, kada buvo pažeistos jo teisės kalbant telefonu, todėl šiuo klausimu paaiškinimai negalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir šio kodekso numatytais atvejais valstybės institucijų priimti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais.
Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. sakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).
Bausmių vykdymo kodekso 1 priede yra išvardinti daiktai ir reikmenys draudžiami turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Tokių daiktų ir reikmenų sąraše yra ir topografiniai žemėlapiai, kurie gali būti saugomi kompiuterio duomenų laikmenose.
Tvarkos 174 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius įsakymu patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinamos, peržiūrimos, perklausomos ir laikomos nuteistiesiems perduodamos ir perduotos kasetės, kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos. Tokią tvarką Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius patvirtino 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1A-23. Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad apsaugos ir priežiūros skyriaus atsakingas už patikrinimą pareigūnas priėmęs daiktus patikrina informacijos ir duomenų laikmenas, kad jose nebūtų gaminių įrašytų į Lietuvos Respublikos bausmių kodekso 1-me priede pateiktą sąrašą. Darytina išvada, kad skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenų tikrinimas, kad jose nebūtų nuteistiesiems draudžiamų turėti gaminių ir informacijos yra reglamentuotas teisės aktais, o pareigūnų veiksmai atliekant tokį tikrinimą yra teisėti. Kad tikrinant kompiuterio duomenų laikmenas buvo tikrinama ir pareiškėjo asmeninio pobūdžio informacija, kurią nuteistiesiems turėti nedraudžiama, byloje nenustatyta. Pareiškėjas irgi nepateikė įrodymų, kad tikrintose kompiuterio duomenų laikmenose buvo neviešo pobūdžio jo asmeninė informacija. Pareiškėjas taip pat nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis būtų buvę klausomasi jo asmeninių pokalbių telefonu. Skunde teismui pareiškėjas teigė, kad klausomasi nuteistųjų pokalbių telefonu. Tačiau ginti kitų nuteistųjų interesus pareiškėjas nėra įgaliotas. Faktų, kad būtų klausomasi jo asmeninių pokalbių viršijant Tvarkos 126 punkte nustatytas nuostatas, pareiškėjas nepateikė. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad viešojo administravimo subjekto pareigūnai pareiškėjo konstitucinių teisių ar teisės aktais saugomų interesų nepažeidė.
Valstybė privalo atlyginti žalą tais atvejais, kai žala atsiranda dėl valstybės valdžios institucijos pareigūnų neteisėtų aktų (CK 6.271 str.). Konstatavus, kad valstybės valdžios institucijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir pareiškėjo teisių ar teisės aktais saugomų interesų nepažeidė, pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.