Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimo O. K. (O. K.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad O. K. 2010 m. spalio 28 d., apie 9.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, būdamas neblaivus (0,51 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai 2010 m. spalio 28 d., apie 9.35 val., sustabdė automobilį „Audi A6 Avant“, nuo kurio vairuotojo sklido alkoholio kvapas (b. l. 2, 5, 6). Vairuotojui O. K. 9.36 val. alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ Nr. 19167 buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas (b. l. 7). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0724044 (b. l. 8) patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. 19167 buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti. Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 5%) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad O. K. neblaivumas (0,4845 promilės) aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą.

Byloje nustatyta, kad po patikrinimo alkotesteriu O. K. kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1879 (b. l. 15) užfiksuota, kad, matuojant alkotesteriu „Alcotest 7410“, 10.55 val. alkoholio kiekio matavimo rezultatas buvo 0,33 promilės, o 11.10 val. rezultatas – 0,30 promilės alkoholio. Be to, 10.50 val. buvo paimtas O. K. kraujo mėginys, kurį ištyrus dujų chromatografijos metodu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujyje buvo nustatyta 0,33 promilės etilo alkoholio (Valstybinės Teismo medicinos Tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2010 m. lapkričio 2 d. specialisto išvada Nr. T-A 5546/10(01), (b. l. 14). Atsižvelgiant į išdėstytą, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1879 padaryta galutinė išvada, kad nustatytas alkoholio vartojimo faktas, neviršijama leistina riba (b. l. 15).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad O. K. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008).

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 19167, rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinamas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 19167), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Pažymėtina, kad byloje nėra nurodyto alkotesterio naudojimo instrukcijos, šis dokumentas yra svarbus nustatant, ar techninis prietaisas buvo panaudotas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iškilusios abejonės dėl O. K. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.