Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir nekilnojamasis turtas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Tavix“, ieškinį atsakovui L. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2020 m. liepos 2 d. (asmeniškai). Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad BUAB „Statyba ir nekilnojamasis turtas“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1999-05-03, bendrovės direktoriumi nuo 2015-03-02 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas L. T.. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centras buvo pateikti 2016 m gegužės 31 d. (už 2015 metus). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3382-567/2019, BUAB „Statyba ir nekilnojamasis turtas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Tavix“. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi nustatyta, kad UAB „Statyba ir nekilnojamas turtas“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1999 m. gegužės 3 d. Pagal 2015 m. balansą įmonės turtą sudarė 1 180 514 Eur, iš jų 1 174 628 Eur – trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 959 651 Eur. Pagal 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 1 081 442 Eur nuostolį. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų nustatyta, kad bendrovės skola 2019 m. gegužės 15 d. sudarė 80 465,15 Eur. Skolos nepavyko išieškoti, priimant sprendimus nurašyti mokestines nepriemokas iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių UAB „Statyba ir nekilnojamas turtas“ sąskaitų. Pagal antstolio pateiktus išieškojimo negalimumo aktus buvo nustatyta, kad apdraustųjų asmenų įmonėje nėra, kredito įstaigų sąskaitos areštuotos, tačiau lėšų jose nenustatyta ir skolininkas jokio registruotino turto neturi. Teismas konstatavo, jog UAB „Statyba ir nekilnojamas turtas“ yra nemoki ir negali bei negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovė jau ilgą laiką nebeturi darbuotojų, bendrovė nuo 2016 m. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovės buveinės adresu nepavyksta įteikti procesinių dokumentų. Bendrovė ilgą laiką nemoka skolų valstybės biudžetui ir skolų nepavyksta išieškoti priverstine tvarka, UAB „Statyba ir nekilnojamas turtas“ yra nemoki.

Ieškovas BUAB „Statyba ir nekilnojamas turtas“ prašo priteisti iš atsakovo 1 338,34 Eur žalą, nes žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neteikiant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo vadovaujamai bendrovei.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.

Byloje nustatyta, kad BUAB „Statyba ir nekilnojamas turtas“ neteikė valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2016 metų. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Nustatyta, kad šių pareigų atsakovas nevykdė. Šie faktai yra pakankamas pagrindas manyti apie sąmoningą atsakovo kaip įmonės vadovo pareigų – sudaryti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus – nevykdymą. Todėl atsakovo civilinę atsakomybę lemia neteisėtų veiksmų, netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, neteikiant privalomųjų finansinės atskaitomybės ataskaitų, visuma.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad BUAB „Statyba ir nekilnojamas turtas“ kreditoriniai reikalavimai ieškinio pateikimo dieną sudaro 83 218,99 Eur, jų susidarymo pradžia 2015 metų pradžia. Vilniaus apygardos teismas, keldamas bankroto bylą nustatė, kad pagal antstolio pateiktus išieškojimo negalimumo aktus buvo nustatyta, kad apdraustųjų asmenų įmonėje nėra, kredito įstaigų sąskaitos areštuotos, tačiau lėšų jose nenustatyta ir skolininkas jokio registruotino turto neturi. Dėl nurodyto darytina išvada, kad bendrovės skolos kreditoriams, atsakovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėjo ir nebegali būti išieškomos, t. y. kreditoriams padaryta žala. Jeigu atsakovas laiku būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, įsiskolinimas kreditoriams nebūtų padidėjęs 1 338,34 Eur, todėl darytina išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė bei žalos dydis. Dėl nurodyto ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 338,34 Eur žalos suma, kurią sudaro išaugę kreditoriniai reikalavimai laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2019 m. liepos 17 d. (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 2.87 straipsnis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t. y. ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 1 338,34 Eur sumą.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 600 Eur už suteiktas advokato padėjėjos teisines paslaugas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis) ir 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas) (iš viso 33,72 Eur), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 33,72 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 338,34 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 34 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 338,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. balandžio 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų ieškovui BUAB „Statyba ir nekilnojamasis turtas“, juridinio asmens kodas 124927127.

Priteisti iš atsakovo L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 33,72 Eur (trisdešimt tris eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.