Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 20 d. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. vasario 20 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasišalino, apie įvykį nepranešdama policijai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 219.1 ir 219.2 punktų reikalavimus. Tokie L. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, patraukiant L. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., paskiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Institucijos nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl toliau dėstomų motyvų.

Institucijos nuomone, pačios L. J. paaiškinimai, jog ji važiuodama atbuline eiga pajuto, kad prisilietė prie kito automobilio, rodo, jog ji suprato sukėlusi eismo įvykį, juolab kad pati nurodė „važiuodama automobilį atbuline eiga“. Nei pareigūnai, nei specialistai neatliko jokio tyrimo, ar L. J. atsitrenkė į kitą automobilį važiuodama atbuline eiga ar važiuodama į priekį. Todėl pastarosios paaiškinimas turėtų būti įvertintas, nes toks paaiškinimas, Institucijos nuomone, atskleidžia asmens, suvokusio eismo įvykį, teiginius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vairuotojas kiekvienu atveju privalo būti atsargus ir nekelti pavojaus eismo saugumui.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi L. J. vairuodama automobilį privalėjo būti atsargi ir saugiai vairuoti automobilį, išsijungti garsiai grojančią muziką ir saugoti kitų asmenų turtą – automobilį, o įvykus eismo įvykiui imtis veiksmų, numatytų KET. L. J. teigė, kad pajuto, jog atsirėmė į kitą automobilį, tačiau nepagalvojo, kad galėjo jį apgadinti. Tai parodo, kad L. J. veikė netiesioginės tyčios forma. L. J., pajutusi, jog atsitrenkė į kitą automobilį, turėjo išlipti ir įsitikinti, ar neapgadino kito automobilio, nes susidūrus automobiliams jie paprastai apgadinami arba bent lieka žymės, tačiau to nepadarė.

Institucijos nuomone, L. J. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir dėl šio pažeidimo padarymo turi būti nubausta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Institucija, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutarimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla L. J. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. J. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai. Institucijos teigimu, ta aplinkybė, jog pati L. J. nurodė, jog važiuodama atbuline eiga, pajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, rodo, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį ir iš įvykio vietos išvažiavo, siekdama išvengti atsakomybės. Tokie apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrįsti.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai.

KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai, turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas kaltininkas tikėjosi apsunkinti jo paties, kaip pažeidėjo, nustatymą, eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), padeda atskleisti tyčios turinį, elgesio, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, neteisėtumą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Šioje byloje surinkti įrodymai – pačios L. J. paaiškinimai apie tai, kad 2015 m. vasario 19 d., apie 8.00 val., išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nepastebėjo stovinčio automobilio ir jį kliudė bei pasitraukė iš įvykio vietos, nepranešusi apie įvykį policijai (b. l. 2, 13); nukentėjusiojo I. G. 2015-02-20 rašytinis paaiškinimas apie jam priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio sparno ir buferio apgadinimus (b. l. 12); policijos pareigūno A. Š. 2015-02-20 tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad pagal gautą pranešimą, kad Tauragėje, Ateitie take 26, namo kieme įvyko eismo įvykis ir nuvykus į įvykio vietą T. G. paaiškino, kad buvo apgadintas kieme stovintis jo automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o eismo įvykį sukėlęs automobilis pasišalino (b. l. 3); eismo įvykio vietos schema (b. l. 4); fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 5–11), rodo, kad L. J. galėjo ir privalėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog savo neatsargiu vairavimu sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, tyčia pasišalino, nes, kaip matyti iš jos pačios paaiškinimų policijai, ji pati aiškiai nurodė, kad išvažiuodama iš kiemo atbuline eiga atsitrenkė į kieme stovintį automobilį, tai rodo, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį. Tai, kad L. J. nepagalvojo, jog kliudydama kieme stovintį automobilį, jį apgadino, nešalina pastarosios atsakomybės, nes, kaip ji pati nurodė, supratusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ji turėjo pareigą išlipti iš jo ir įsitikinti, ar jo neapgadino, tačiau to nepadarė ir iš įvykio vietos išvažiavo. Kita vertus, priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai yra pakankamai žymūs – įlenktas kairės pusės galinis sparnas bei apgadintas galinis buferis, todėl neabejotina, jog L. J., supratusi, jog vairuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį, turėdama pakankamai nemažą vairavimo stažą (vairuotojo pažymėjimas išduotas 2007-08-09 (b. l. 15), turėjo suprasti ir, atsižvelgiant į automobilio apgadinimus, neabejotinai suprato, jog savo neatsargiu vairavimu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau, siekdama išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. J. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nėra teisinga.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad L. J. 2015 m. vasario 20 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasišalino, apie įvykį nepranešusi policijai, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 5, 9, 219.1 ir 219.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Pažymėtina tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl eismo įvykio iš esmės jokių sunkių pasekmių sukelta nebuvo, pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, L. J. anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta (b. l. 17), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, L. J. gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skiriama švelnesnė administracinė nuobauda, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tokią išvadą apygardos teismas daro atsižvelgdamas į L. J. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad byloje L. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinęs tą aplinkybę, jog L. J. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą baudžiama pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, kartu įvertinant tą aplinkybę, kad pažeidėja netrukus pasiaiškindama policijai dėl įvykio paties jo fakto neginčijo, nurodydama įvykio aplinkybes, t. y. kad išvažiuodama iš kiemo atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį, tos pačios dienos vakare pastatė savo automobilį į tą patį kiemą, tai leidžia daryti išvadą, kad ji nebandė slėpti savo automobilio apgadinimų, todėl, apygardos tesimo vertinimu, administracinei nuobaudai keliami tikslai bus įgyvendinti pažeidėjai paskyrus švelnesnę nei ATPK 30 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 290 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams.

Dėl išvardytų motyvų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 9 d. priimtas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. J. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, ir dėl kaltinimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

L. J. pripažinti kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jai 290 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą subendrinti su nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir L. J. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 290 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.