- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-819-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Advokatai
- Valdas Vyšniauskas
- Kategorijos
- 27.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydamas priteisti iš atsakovo 4087,55 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 881,16 Lt delspinigių, 11,84 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-01-22 ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi ieškovas perdavė atsakovui nuosavybės teise valdomą administracinį pastatą naudoti administracinei veiklai. Atsakovas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 3424,20 Lt per mėnesį už visą nuomojamą plotą. Sutartyje buvo nustatytas nuomos terminas nuo 2008-01-15 iki 2013-01-15. Tačiau nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovo prašymu 2008-05-20. Už pastato nuomą nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. atsakovas turėjo sumokėti 14359,55 Lt., tačiau sumokėjo tik 10272,00 Lt. Ieškovas su atsakovo priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po nuomos sutarties sudarymo jokių naujų išnuomoto pastato trūkumų neatsirado ir visi galimi nuomojamo pastato trūkumai atsakovui turėjo būti žinomi dar iki sutarties pasirašymo. Pažymėjo, jog atsakovo niekada neinformavo, kad yra žemės sklypo savininku, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypo savininkai nesutinka duoti leidimo pastato rekonstrukcijai ir kitaip trukdo naudotis išsinuomotu daiktu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Jis žinojo, kad pastatui reikalingas remontas, tačiau nuvykus apžiūrėti pastato kartu su renovavimo darbus ketinančiais atlikti specialistais, paaiškėjo, kad pastatas yra avarinės būklės ir jam būtinas kapitalinis remontas. Negalint naudoti pastato pagal paskirtį 2008-02-20 kreipėsi į ieškovą, prašydamas sustabdyti nuomos mokesčio skaičiavimą, kol bus atliktas pastato remontas ir atsakovas pradės jį naudoti pagal paskirtį. Atlikta ekspertizė patvirtino, kad pastato negalima naudoti pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį, tačiau ieškovas nuomos mokesčio skaičiavimo nesustabdė. Pažymėjo, jog pastato renovavimo darbams buvo reikalingas statybos leidimas, o tam su žemės sklypo savininku reikėjo sudaryti sutartį dėl žemės sklypo laikino naudojimo statybos metu, tačiau paaiškėjo, kad žemės sklypas ieškovui nepriklauso. Teigė, jog ieškovas, sudarydamas nuomos sutartį, neinformavo, kad žemės sklypas jam nepriklauso, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, elgėsi nesąžiningai. Pareikštu priešieškiniu prašė sandorį tarp šalių pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kadangi ieškovas, išnuomodamas avarinės būklės pastatą, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, priteisti atsakovui iš ieškovo 10272 Lt sumokėtų nuompinigių, 3540 Lt už ekspertizės atlikimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nesudarė galimybės atsakovui naudotis išnuomotu pastatu pagal jo paskirtį, todėl nuomos mokestį skaičiavo neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 3092,22 Lt sumokėto nuomos mokesčio, 1770 Lt nuostolių už pastato būklės ekspertizę, iš viso 4862,22 Lt, 145,87 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1180 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatė, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 10272 Lt pradinį įnašą už dalyvavimą viešajame konkurse. 2008-01-22 šalys sudarė administracinio pastato nuomos sutartį, atsakovas 2008-02-20 raštu kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad pastatas yra avarinės būklės. Ieškovas 2008-03-06 raštu nurodė atsakovui dėl žemės sklypo priskyrimo nuomojamam pastatui kreiptis į apskrities viršininko administraciją, o prašymą dėl nuomos mokesčio skaičiavimo sustabdymo spręs tuomet, kai atsakovas pateiks statinio ekspertizės aktą, įvertinantį esamą statinio techninę būklę. Atsakovas 2008-04-18 raštu ieškovui pranešė, kad atlikus ekspertizę padaryta išvada, jog pastatas negali būti naudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį; žemės sklypas, kuriame yra pastatas, priklauso fiziniams asmenims, todėl dėl nuomos sutarties sudarymo reikia kreiptis į juos, o ne į apskrities viršininko administraciją; žemės sklypo savininkai nesutinka sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Šalys 2008-05-20 bendru susitarimu nutraukė administracinio pastato nuomos sutartį. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas, nuosavybės teise priklauso grupei fizinių asmenų. Pažymėjo, jog atsakovo pateiktame 2008-03-27 ekspertizės akte buvo nustatyta, kad ginčo pastato būklė yra avarinė ir juo naudotis pagal paskirtį negalima. Teismas konstatavo, jog ieškovas, būdamas administracinio pastato savininku, paskelbė viešąjį konkursą pastato nuomai neturėdamas duomenų apie žemės sklypo, kuriame yra jam priklausantis pastatas, savininką, net nesidomėjo ir nesiaiškino kas yra žemės sklypo savininkas nei konkurso paskelbimo metu, nei sutarties sudarymo metu. Atsižvelgdamas į nuomos sutarties 9.6 p. nustatė, jog ieškovas įsipareigojo nustatyti žemės sklypo nuomos tvarką, todėl toks ieškovo, nuomotojo, pastato savininko elgesys laikytinas neapdairiu. Teismas nustatė, kad atsakovas išnuomoto pastato negalėjo naudoti pagal tikslinę paskirtį, ką patvirtina atlikta statinio būklės įvertinimo specialisto išvada, padarė išvadą, kad šalių pasirašyta nuomos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės. Vadovaudamasis LR CK 6.485 str. 1 d. 2 d. 1 p. ir LR CK 6.487 str. 1 d. teismas sumažino atsakovui nuompinigius 50 procentų. Nurodė, jog ekspertizės atlikimą atsakovas užsakė ieškovo nurodymu todėl priteisė 50 procentų atsakovo patirtų išlaidų už ekspertizę.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovo atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su teismo sprendimu sumažinti atsakovo mokėtino nuomos dydžio mokesti. Pažymi, jog atsakovas tokio reikalavimo nereiškė. Mano, jog esminis atsakovo reikalavimas buvo pripažinti nuomos sutartį niekine, iš šio reikalavimo buvo kildinamas reikalavimas dėl nuomos mokesčio gražinimo, taip pat kompensavimo kitas su pastato nuoma susijusias išlaidas. Todėl teismas pripažinęs nuomos sutartį galiojančia, tačiau ex officio sumažinęs nuomos mokestį, peržengė atsakovės priešieškinyje pareikštus reikalavimus. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas negali būti atsakingas už išnuomota daikto trūkumus, kadangi pats atsakovas dėl savo aplaidumo nesiėmė reikalingų veiksmų išnuomojamo daikto būklei nustatyti. Pažymi, jog teismas pats konstatavo, jog žemės sklypas, kuriame yra pastatas, nėra sutarties ir ginčo objektu, todėl jis negalėjo būti kriterijumi vertinant pastato nuomos sutarties teisėtumą, bei nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį. Pabrėžia, jog ieškovas nustatydamas žemės sklypo savininkus vadovavosi VĮ Registrų centras viešai skelbiamai duomenimis, kuriuose buvo nurodyta, jog sklypas neregistruotas, taip pat nebuvo įrašo, jog minėtas žemės sklypas priklauso fiziniams asmenims. Apeliantas teigia, jog kad sklypas priklauso fiziniams asmenims negali būti laikomas apsunkinančia galimybe atsakovui naudoti nuomojamu pastatu, kadangi pastatas, o ne žemės sklypas, yra nuomos sutarties objektu. Pabrėžia, jog žemės sklypui, kuriame stovi pastatas yra nustatytas servitutas, todėl atsakovas turėjo teisę naudotis žemės sklypu tiek, kiek būtina pastatui pagal apskirti eksploatuoti. Atsakovas galėjo pareikšti žemės sklypų savininkams negatorinį ieškiniu negavus savininkų sutikimo naudotis žemės sklypu. Nesutinka su teismo priteistomis išlaidomis ekspertizei apmokėti. Pažymi, jog teismas nebuvo paskyręs ekspertizės, todėl atsakovo pateikta ekspertizė negali būt prilyginama ekspertizei LR CPK 212 str. prasme. Be to, ekspertizė buvo atlikta vienašališkai. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog ieškovas užsakė ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti galioti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas – 1210 Lt. Nurodo, jog teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra teismo prerogatyva. Teismas tenkindamas iš dalies priešieškinį vadovavosi koncentracijos ir ekonomiškumo principu. Nesutinka su ieškovo teiginiu, jog sudarydamas sutartį atsakovas pats dėl savo aplaidumo nesiėmė veiksmų išnuomojamo pastato būklei nustatyti. Pabrėžia, jog į nuomos sutartį buvo ieškovas įtraukė sąlygas, kurių dėl pastato būklės nebuvo įmanoma įgyvendinti. Nurodo, jog ieškovas išnuomodamas pastatą susitarė su atsakovu, jog sudarys galimybes pastatui rekonstruoti. Sutinka su teismo sprendimu, jog atsakovas elgėsi neapdairiai nuomos sudarymo metu neišsiaiškinęs, kas yra žemės sklypo savininku. Mano, jog nepagrįstas ieškovo argumentas, joga atsakovas turėjo kreiptis į žemės sklypo savininkus su negatoriniu ieškiniu, kadangi tai yra susiję su papildomomis laiko ir lėšų sąnaudomis, kurių atsakovas pagrįstai nesitikėjo sudarydamas nuomos sutartį. Pažymi, jog buvo kreiptasi į ieškovą su prašymu sustabdyti mokesčio už nuomą skaičiavimą, tačiau ieškovas rašte aiškiai nurodė, jog toks klausimas bus svarstomas tuomet kai atsakovas pateiks statinio ekspertizės aktą. Nurodo, kad nors ir ekspertizė nebuvo paskirta teismine tvarka, tačiau ji laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2008-01-22 sudarė ilgalaikio materialiojo turto – administracinio pastato nuomos sutartį Nr. A466-2134-(5.2-TR-2) (b.l. 11-13). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso atsakovui išnuomotas administracinis pastatas, tačiau žemės sklypas esantis po pastatu nuosavybės teise priklauso grupei fizinių asmenų (b.l. 80-83). Po sutarties sudarymo atsakovas 2008-02-20 raštu kreipėsi į ieškovą su prašymu stabdyti nuomos mokesčių skaičiavimą iki bus atliktas pastato remontas (b.l. 32). Ieškovas 2008-03-06 raštu Nr. A51-5653 pasiūlė dėl žemės sklypo priskyrimo nuomojamam pastatui kreiptis į apskrities viršininko administraciją, bei pranešė, jog klausimas dėl nuomos mokesčio stabdymo bus sprendžiamas tuomet, kai atsakovas pateiks statinio ekspertizės būklės aktą (b.l. 30, 31). Atsakovas gavęs ekspertizės išvadas, jog pastatas negali būti naudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį, kreipėsi į ieškovą su prašymu nutraukti nuomos sutartį, taip pat nurodant, jog žemės sklypas, kuriame yra pastatas, priklauso fiziniams asmenims, jie nesutinka sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, o tai reiškia, kad parengti pastato rekonstrukcijos projektą galimybių nėra (b.l. 34, 35). 2008-05-20 šalys bendru sutarimu nutraukė nuomos sutartį. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu siekdamas prisiteisti iš atsakovo 4087,55 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, o atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nuomos sutartį negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento ir priteisti iš ieškovo jam sumokėtus 10272 Lt nuompinigius, bei apmokėti ekspertizės išlaidas.
Ieškovas apeliacinį skundą grindžia teiginiu, jog esminis atsakovo reikalavimas buvo pripažinti nuomos sutartį niekine, iš šio reikalavimo ir buvo kildinamas reikalavimas dėl nuomos mokesčio gražinimo, todėl teismo sprendimas ex officio sumažinti nuomos mokestį peržengė atsakovo priešieškinyje pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Pažymima, jog atsakovas nuomos sutartį prašė pripažinti negaliojančia pagal LR CK 1.80 ir 1.91 str. nuostatas (sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir buvo sudaryta dėl apgaulės), taip pat pareiškė reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovo 10272 Lt sumokėtų nuompinigių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių sudaryta nuomos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat, kad atsakovas pats padarė klaidingą išvadą, jog ieškovas yra žemės savininkas. Antrajam atsakovo reikalavimui – dėl priteisimo atsakovui iš ieškovo 10272 Lt sumokėtų nuompinigių, spręsti pirmosios instancijos teismas taikė teisės normas reglamentuojančias nuomos sutarties šalių teises ir pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo (atsakovas), kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t.y. priešieškinio faktinį pagrindą. Vienas iš įstatymo keliamų reikalavimų ieškinio turiniui yra būtinumas nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Įstatyme nenustatyta įpareigojimo šaliai ieškinio pareiškime nurodyti ir juridinį ieškinio pagrindą. Pastarąjį ex officio turi identifikuoti bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010). Be abejo, bylos šalys gali bei praktiškai absoliučioje daugumoje atvejų pačios įvardija ir juridinį ieškinio pagrindą, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos šį pagrindą identifikuoti ir bylą spręsti tik pagal ginčijamą materialųjį teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismas ex officio taikydamas LR CK 6.485 str. ir 6. 487 str. atsakovo reikalavimui priteisti iš ieškovo sumokėtus nuompinigius neperžengė priešieškinio ribų.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmęs sprendimą sumažinti atsakovo ieškovui mokėtino nuomos dydžio mokestį, nepagrįstai peržengė priešieškinio ribas, nurodant, jog atsakovas tokio reikalavimo priešieškiniu nereiškė, tuo pažeisdamas LR CPK 265 str. 2 d. įtvirtintą taisyklę. Su tokiu apelianto teiginiu teisėjų kolegija nesutinka ir jį atmeta. Pagal LR CPK 265 str. 2 d. nuostatą, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo ribas byloje nustato ieškovo pareiškiami reikalavimai ir atsakovo pareiškiami priešiniai reikalavimai. Pabrėžiama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai lemia rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principai (LR CPK 12, 13 str.). Kai byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinys, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ir priešieškinio ribomis. Priešieškinio ribos nustatomos pagal priešieškinio dalyką ir pagrindą. Priešieškinio dalykas (petitum) – tai priešieškininiame pareiškime atsakovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas ieškovui (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.), nagrinėjamu atveju, vienas iš materialinių atsakovo reikalavimų ieškovui buvo prašymas iš ieškovo priteisti 10 272 Lt sumokėtų nuompinigių. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti priešieškinio ribų, tai yra negali keisti nei priešieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo (ultra petita), arba priteisti daugiau, nei šalis prašo (extra petita)), nei priešieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra). Pirmosios instancijos teismas byloje sprendė klausimą dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, o vienas iš atsakovo reikalavimų buvo prašymas priteisti atsakovui iš ieškovo 10 272 Lt sumokėtų nuompinigių. Teismas tokį atsakovo reikalavimą tenkino iš dalies, sumažino prašomų priteisti nuompinigių dydį, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas, sumažindamas prašomą priteisti sumą nuompinigių, peržengė ieškinio reikalavimus (LR CPK 260 str., 265 str. 1 d.). Priešieškinio ribų peržengimu būtų laikomas toks atvejis, jei teismas būtų priteisęs atsakovui daugiau nuompinigių nei buvo prašoma pareikštu priešieškiniu arba atsakovas priešieškinio reikalavimu nebūtų prašęs priteisti nuompinigių, o teismas savo iniciatyva būtų juos priteisęs. Teisėjų kolegija, vertindama išdėstytas aplinkybes nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas, sumažindamas ieškovui mokėtinų nuompinigių dydį, pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. nuostatą, draudžiančią peržengti byloje pareikštus reikalavimus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog žemės sklypas buvo kriterijumi vertinant pastato nuomos sutarties teisėtumą ir pareigą mokėti mokestį. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu mokestį sumažino atsižvelgiant į abiejų šalių valią (LR CPK 6.259 str.) Taip pat laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, jog ieškovas nustatydamas žemės sklypo savininkus vadovavosi VĮ Registrų centras viešai skelbiamai duomenimis, kuriuose buvo nurodyta, jog sklypas neregistruotas, taip pat nebuvo įrašo, jog minėtas žemės sklypas priklauso fiziniams asmenims. Iš byloje esančių įrodymų – VĮ Registrų centras duomenų (b.l. 80-83), nustatyta, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą grupei fizinių asmenų buvo įregistruotos 2006 – 2007 m., įregistravimo įrašai įsigaliojo 2006-11-02 ir 2007-10-03. Pažymima, jog ieškovo organizuojamas konkursas vyko 2008-01-02 (b.l. 73), tai reiškia, kad iki konkurso pradžios 2008-01-02 ieškovas turėjo pakankamai laiko būtiniems duomenims viešojo konkurso surengimai surinkti, nustatyti įregistruotus žemės savininkus, o to nepadaręs jis veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, juolab, kad tai yra viešasis juridinis asmuo, todėl jam taikomi didesni atidumo, kruopštumo, rūpestingumo reikalavimai. Remiantis išdėstytu, apelianto teiginys, jog konkurso paskelbimo ir nuomos sudarymo metu VĮ Registro centras viešai skelbiamuose duomenyse įrašo patvirtinančio, jog sklypas priklauso fiziniams asmens nebuvo, yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto nurodytu motyvu, jog sklypo priklausomumas fiziniams asmenims negali būti laikomas apsunkinančia galimybe atsakovui naudoti nuomojamu pastatu, kadangi pastatas, o ne žemės sklypas, yra nuomos sutarties objektu. Pažymėtina, jog pastato nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį nuomininkui sutartyje nurodytą pastatą laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį (LR CK 6.530 str. 1 d.). Pagrindinė bet kuriuo nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą bei garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą (LR CK 6.483 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pastato priklausomumas fiziniams asmenims apsunkino atsakovui galimybę tinkamai įvykdyti nuomos sutarties 9.6 p.(b.l. 12) – sudaryti nustatyta tvarka žemės nuomos sutartį, todėl konstatuotina, jog buvo atimta iš atsakovo galimybė teisėtai valdyti ir naudoti nuomos objektą pagal nuomos sutartyje nustatytas sąlygas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas parengęs sutartį ir neišsiaiškinęs kas yra teisėti žemės sklypo savininkai pasiūlė nepakankamai aiškias sutarties sąlygas, kurios apsunkino atsakovo galimybes naudotis nuomojamu daiktu pagal paskirtį. Pabrėžtina, jog vertinant tarp šalių sudarytą nuomos sutartį būtina atsižvelgti ir į tikruosius šalių ketinimus. Sutarties pasirašymo metu, taip pat iš sutartyje esančių sąlygų, šalys suprato, jog žemės sklypas esantis po nuomojamu pastatu priklauso ieškovui. Aplinkybė, jog žemės sklypui, kuriame stovi pastatas yra nustatytas servitutas, paaiškėjo 2009-03-27, t.y. po nuomos sutarties sudarymo 2008-01-22, todėl labiau tikėtina, jog apeliantas žinodamas apie nustatytą servitutą nebūtų sudaręs su ieškovu nuomos sutarties arba sutartis būtų buvus sudaryta kitomis sąlygomis. Todėl teiginys, jog atsakovas galėjo pareikšti žemės sklypų savininkams negatorinį ieškinį negavus savininkų sutikimo naudotis žemės sklypu, prieštarauja tikriesiems šalių ketinimams sudarant nuomos sutartį.
Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis išlaidomis ekspertizei apmokėti, teigia, kad ekspertizė buvo atlikta vienašališkai, tačiau dėl ekspertizės akto vienašališkumo ieškovas nepareiškė nuomonės bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto išvada yra viena iš galimų įrodinėjimo priemonių (LR CPK 177 str. 2 d.), be to šalių pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į atsakovo patenkintų reikalavimų dydį proporcingai priteisė iš ieškovo atsakovo naudai patirtas ekspertizės išlaidas (LR CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., 4.75 str., LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas turi atlyginti atsakovui 1210 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, minėta suma nėra mažinama, kaip neviršijanti maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijų 7 p., 8.11 p. už advokato teisines paslaugas ( t.y. 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą. Ieškovas turi atlyginti valstybei – 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 149) apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 5,60 Lt (penkis litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.