- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- AN2-214-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00067-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarimo V. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. U. 2018 m. sausio 23 d. nutarimu buvo nubaustas 12 Eur bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 23 d. 9.50 val., dienos metu vairavo dviratį važiuojamąja kelio dalimi ant kurio nebuvo priekyje baltos šviesos žibinto, gale nebuvo, nedegė joks raudonos spalvos žibintas, dviratininkas nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalyje.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad teismo posėdžio metu apžiūrėta V. S. striukė atitiko įstatyme keliamus reikalavimus ir jis papildomai dėvėti dar ir ryškiaspalvę liemenę su šviesą atsispindinčiais elementais neprivalėjo. Taip pat byloje nesant kitų duomenų, kurie patvirtintų pareigūnų tarnybiniame pranešime ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime teiginį, kad važiuojant paskui dviratininką nesimatė jokių ant jo rūbų šviesą atspindinčių elementų, todėl visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Minėtas teismas 2018 m. kovo 13 d. nutarimu V. S. skundą tenkino, panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. U. 2018 m. sausio 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. S. atžvilgiu nutraukė.Apeliaciniame skunde Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. G. prašė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. U. 2018 m. sausio 23 d. nutarimą.Skunde teigė, kad teismas nepilnai įsigilino į bylą ir todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Atkreipė dėmesį, jog teismas neatsižvelgė į policijos pareigūnų, užfiksavusių nusižengimą, parodymus, jų neapklausė teismo posėdžio metu. Pareigūnai nurodė, jog važiuojant paskui dviratininką nesimatė šviesą atspindinčių elementų. Teismo posėdžio metu teisėjas paprašė V. S. apsirengti striukę, kurią jis buvo apsivilkęs nusižengimo padarymo metu, ir atsistoti panašia poza kaip važiuotų dviračiu. V. S. tai padarius, t. y. pasilenkus ir ištiesus rankas į priekį, ant nugaros esančių šviesą atspindinčių elementų nesimatė, nes ištiesus rankas į priekį striukė, o tuo pačiu ir ant jos esantys šviesą atspindintys elementai, pasislinko į priekį ir tapo iš galo nematomi. Netikėti nusižengimą užfiksavusiais ir jį įforminusiais policijos pareigūnais nėra jokio pagrindo, nes policijos pareigūnai nusižengimą užfiksavo vykdydami savo tarnybines pareigas. Kokių nors duomenų, kad minėti pareigūnai nori pakenkti V. S. dėl asmeninių motyvų nenustatyta. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu ir tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudarė pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įstatymų leidėjas numatė, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais turi būti dėvima ne šiaip sau, o dėl to, kad ją vilkintis asmuo būtų iš visų pusių matomas kitiems eismo dalyviams ir taip užtikrintų savo saugumą kelyje. Institucijos nuomone, šiuo atveju, važiuojant dviračiu ant minėtos V. S. dėvėtos striukės esantys šviesą atspindintys elementai savo paskirties, kad asmuo būtų matomas iš visų pusių, neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sprendžia, kad V. S. skundas administracinio nusižengimo byloje buvo išnagrinėtas neišsamiai, apylinkės teismas, esant prieštaravimams tarp pareigūnų ir paties V. S. nurodytos versijos, nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, pareigūnai teismo posėdyje nebuvo apklausti, taip pažeidžiant tinkamą ir teisingą procesą, kas leidžia apygardos teismui daryti išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio (toliau – Institucija) 2018 m. sausio 23 d. nutarimu nubaustas 12 Eur bauda už tai, jog jis vairavo dviratį važiuojama kelio dalimi nesant žibintų nei dviračio priekyje, nei jo gale, taip pat jis nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais. Institucijos pareigūnas, priimdamas 2018 m. sausio 23 d. nutarimą, V. S. kaltę nusižengimo atveju grindė 2018 m. vasario 23 d. administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad dirbant jam su patruliu M. V. buvo pastebėtas važiuojamąja dalimi važiuojantis dviratininkas, ant kurio dviračio nedegė priekyje baltos spalvos žibintas, gale nedegė raudonos spalvos žibintas, dviratininkas nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, važiuojant paskui dviratininką nesimatė ant jo rūbų jokių šviesą atspindinčių elementų. Nusižengimo padarymo metu V. S. pasirašyti 2018 m. vasario 23 d. administracinio nusižengimo protokolą ir tos pačios dienos nutarimą atsisakė. Teismo posėdžio metu, tiriant byloje įrodymus, V. S. davė paaiškinimus ir vertino, jog jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, kadangi jo dėvima striukė buvo su šviesą atspindinčiais elementais. Apygardos teismas vertina, kad nagrinėjant V. S. skundą apylinkės teisme buvo išsakyti prieštaravimai tarp pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, Institucijos atstovas neneigė pareigūnų nustatytų faktinių aplinkybių, užfiksuotų procesiniuose dokumentuose (administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniame pranešime), kurių pagrindu buvo priimtas Institucijos nutarimas. Pagal V. S., jis dėvėjo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 53 punkte numatytą ryškiaspalvės liemenės sąvoką atitinkantį drabužį (striukę). Pareigūnai, kurie matė nusižengimo faktą, nurodė priešingai nei teisme tvirtino V. S., Institucijos atstovas taip pat nepatvirtino fakto, kad nors ir teisme parodyta ir apžiūrėta raudona striukė yra su šviesą atspindinčiais elementais, tačiau dviratininkui pasilenkus jie nesimatė. Apygardos teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų pareigūnų suinteresuotumą ir neobjektyvumą nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu. Taip pat tokių aplinkybių, kuriomis būtų kritiškai vertinami pareigūnų paaiškinimai nusižengimo kontekste, nepateikė ir pats V. S.. Iš bylos duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo protokolą surašė patrulis M. V., o 2018 m. sausio 23 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog dirbant kartu su patruliu M. V. pastebėjo dviratininką be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, bei tai, kad dviratis buvo be priekinio ir galinio atitinkamai baltos ir raudonos spalvų žibintų, surašė pareigūnas J. U.. Pareigūnai į posėdį nebuvo iškviesti ir, iškilus teisme prieštaravimams bei abejonėms, minėti liudytojai apie šio nusižengimo aplinkybes teisme neapklausti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kitų objektyvių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti V. S. skunde iškeltą versiją, ir esant neaiškumams dėl asmens tinkamo ir saugaus matomumo kelyje, nusprendė teiseną nutraukti nesiėmus procesinių priemonių būti aktyviam ir teisingam (objektyviam) šio ginčo arbitrui. Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismui būti procese aktyviam ir rinkti bei tirti visus galimus įrodymus kliūčių nebuvo, tačiau teismas pasirinko „pasyvaus“ bylų proceso stebėtojo poziciją ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, jog byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apylinkės teismas konstatuodamas V. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo neįrodytinumą dėl nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje, neapsiklausė tiesiogiai tirdamas teismo posėdyje šioje byloje esančius įrodymus dėl V. S. išsakytos pozicijos pareigūnų, kurie betarpiškai ir tiesiogiai matė nusižengimo faktą. Taip pat vertinant šio skundžiamo nutarimo teisėtumą apygardos teismas mato, jog nebuvo tirta ir analizuota ar būtent ši į teismo posėdį apylinkės teisme atnešta ir teismo apžiūrai pateikta V. S. striukė buvo dėvima 2018 m. sausio 23 d., kuomet buvo padarytas administracinis nusižengimas, šias aplinkybes taip pat gali patvirtinti tik pareigūnai M. V. bei J. U., todėl akivaizdu, jog neapklausus šių pareigūnų priimti teisingą ir pagrįstą objektyvų procesinį baigiamąjį aktą nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apylinkės teismo jurisdikcijoje bei analizuojant Institucijos 2018 m. sausio 23 d. nutarimą šį skundą nagrinėjantis teismas pastebi, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, įstatymų leidėjas neteisėtus veiksmus nukreipia į Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Šiuo atveju Institucija pagal formuluotą administracinį kaltinimą nutarimu nubaudė V. S. už tai, kad jis padarė KET 50 punkto reikalavimų pažeidimą, tačiau iš minėto kaltinimo faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jis tikėtina pažeidė ne KET 50, o 56 punkto reikalavimus. Pažymėtina, jog apylinkės teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalis 3 punktas) nekeičiant kaltinimo esmės kuomet nepasikeičia ir faktinės aplinkybės. Neištyrus bylos įrodymų visapusiškai ir pilnutinai, tai yra neapklausus tiesiogiai nusižengimą mačiusių policijos pareigūnų bei patikrinus kaltinimą grindžiantį teisės akto (KET) tikėtina netinkamą punktą, nėra pagrindo teigti, jog V. S. atžvilgiu administracinė teisena dėl nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje, nutraukta pagrįstai.Esant paminėtoms aplinkybėms, apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Visapusiškai ir objektyviai ištyrus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, siekiant užtikrinti asmens teisę į apeliaciją, kas nebebūtų galima padaryti bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.