Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-08-26 · Byla Nr. TS-69-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-26
Bylos Nr.
TS-69-891/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
K. M.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-69-891/2016
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 59-196 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi K. M. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo pradžia – 2016-03-13, bausmės vykdymo pabaiga – 2016-12-11. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2016-06-11. Neatliktos bausmės dalis 2016-08-02 buvo 4 mėnesiai 9 dienos.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2016-08-02 Vilniaus pataisos namuose, 2016-08-02 protokolu Nr. 58-37 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 59-196 nutarė netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija Nutarime nurodė, kad nežiūrint į tai, kad nuteistasis priklauso vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, režimo reikalavimus vykdo gerai, nuobaudų neturi, tačiau atkreiptinas dėmesys į nusikaltimų kiekį ir pobūdį, būdingą nusikaltimams modelį, nuteistojo mąstymą ir elgesį, gyvenimo stilių laisvėje, formalaus užimtumo stoką pataisos namuose, neseniai pradėtas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog K. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. M. pateikė teismui skundą dėl minėto Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2016-08-04 nutarimą Nr. 59-196 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad dėl tokio Komisijos Nutarimo visiškai nesutinka, nes nuo pat atvykimo į pataisos namus elgėsi gerai, nepažeidinėjo režimo reikalavimų, taisyklių, lankė ir iki šiol lanko užsiėmimus, kaip įmanydamas stengiasi pasikeisti, nebevartoti svaigalų, laisvėje turi draugę, su kuria palaiko socialinius ryšius, kurie jį skatina keistis ir tapti nuo alkoholio nepriklausomu, darbingu ir blaiviai mąstančiu žmogumi. Taip pat skunde nurodo, kad Komisija Nutarime paminėjo, kad įstaiga turi vykdomuosius raštus dėl 1367,55 € skolų, kurių jis nemoka, tačiau jis nemoka vien tik todėl, kad pataisos namuose nėra darbo vietų, o ypač pagal jo profesiją. Taip pat skunde pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, tai yra tik likusios griežtos bausmės pakeitimas į švelnesnę bausmę, kurią atliktų būdamas laisvėje. Be to, jo padarytas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nėra sunkus nusikaltimas ir jis nėra pavojingas visuomenei, dėl ko jį tektų laikyti įkalintą iki bausmės pabaigos. Skunde taip pat pažymi, kad paleistas į laisvę anksčiau laiko įsidarbintų ir galėtų mokėti skolas, galės pasitarnauti valstybės labui mokėdamas mokesčius, o ne būti išlaikomas valstybės pataisos namuose, nori būti visavertis žmogus ir visuomenės dalis. Suprato, kad gyvenimas be svaigalų turi prasmę, užsibrėžė tikslus, kurių sieks išėjęs į laisvę, nenusikals, nevartos svaigalų. Sutinka su visais apribojimais, kad ir kokius teismas paskirtų atlikti.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo K. M. skundą nepateikė.

Nuteistojo K. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 59-196 atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija 6 metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad K. M. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Iš teismui pateiktos 2016-07-27 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-163 matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 53 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 28 balus (yra galimybė sumažinti). Kaip jau minėta aukščiau, tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo K. M. asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis buvo pristatomas pirmą kartą. K. M. bausmės atlikimo režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neskatintas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, sportuoja. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonių programoje, 2016-06-08 iki 2016-07-13 dalyvavo AA įžanginėje grupėje susirinkimuose. Asmuo teigia nevartojantis, oficialių duomenų apie priklausomybę nėra. Jis pripažįsta turintis rimtų alkoholio problemų, paskutiniu metu gerdavo kiekvieną dieną ir dideliais kiekiais. Abstinencijos būsenoje vežtas į psichiatrijos ligoninę. Ne kartą bandė gydytis nuo priklausomybės, tačiau vis atkrisdavo. Išgėręs niekada nesmurtavo, nusikaltimai nesmurtiniai. Motyvuotas dar kartą pabandyti gydytis nuo alkoholizmo, nori pradėti normalų gyvenimą. Nuteistasis bendrauja tinkamai, geba išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius: išklauso kitą, yra atviras, stengiasi išreikšti savo jausmus ir poreikius. Šiuo metu nuteistasis supranta turįs problemų, kiek daug yra praradęs dėl vartojimo ir norėtų išmokti jas spręsti, nes iki šiol visi bandymai baigdavosi nesėkme. Kol kas vienintelis ir pagrindinis ateities tikslas – gydytis nuo priklausomybės, taip pat galvoja ir galvoja apie darbą, yra statybininkas, turi 9 klasių išsilavinimą, statybininko specialybę, darbo stažas apie 2 metus. Iš esmės, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neturi, diskriminacinių nuostatų kitų visuomenės grupių atžvilgiu neišsako, nori būti pilnaverčiu visuomenės piliečiu, priežiūrą/apribojimus vertina teigiamai. K. M. ryšiai su artimaisiais išlikę, palaiko su tėvais, broliais, telefonu, laiškais. Asmuo turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, kad K. M. pataisos įstaigoje elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš Socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo asmens bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad K. M. anksčiau teistas net 11 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jis vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Akcentuotina, kad paskutiniu nuosprendžiu K. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir pažeidė probacijos sąlygas, dėl ko jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas vykdyti jam nuosprendžiu skirtos bausmės. Taip pat pažymėtina, kad amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų, nusikaltimai nesunkėja, tačiau nusikaltimams būdingas modelis. Be to, nors Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad K. M. dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta, tačiau pažymėtina, jog, kaip matyti iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, jis savo kaltės nepripažino. Šios aplinkybės rodo, kad K. M. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami K. M. veiksmai, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai (nekintama rizika) ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas (kintama rizika) nurodomi kaip vieni iš kaltinamajam būdingų kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti tiek iš Nutarimo, tiek iš Socialinio tyrimo išvados, K. M. pripažįsta turintis rimtų alkoholio problemų, paskutiniu metu gerdavo kiekvieną dieną ir dideliais kiekiais, abstinencijos būsenoje vežtas į psichiatrijos ligoninę, ne kartą bandė gydytis nuo priklausomybės, tačiau vis atkrisdavo, motyvuotas dar kartą pabandyti gydytis nuo alkoholizmo, nori pradėti normalų gyvenimą. Tačiau kalbant apie K. M. elgesį, tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad K. M. pasiduoda impulsams, sunkiai juos kontroliuoja, impulsyvaus tipo asmenybės yra linkusios į piktnaudžiavimą alkoholiu, ką patvirtina ir paties nuteistojo gyvenimo istorija. Jis nesielgia agresyviai nei apsvaigęs, nei būdamas blaivus, geba suvaldyti pyktį erzinančiose situacijose, tačiau pyktis lieka, daug kaupiasi, galų gale jį išlieja ant savęs prisigerdamas. Be to, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje vis tik nurodomas kaip vienas iš nuteistajam būdingų kriminogeninių veiksnių, kurių rizika nekinta. Taip pat pažymėtina, kad tiek iš Nutarimo, tiek iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra labai motyvuotas dirbti laisvėje. Kaip matyti iš Nutarimo, K. M. pagrindinis ateities tikslas – gydytis nuo priklausomybės, apie darbą jis tik galvoja, be to, pataisos namuose nedirba K. M. nedirba, laisvėje jis oficialiai taip pat nėra dirbęs, neoficialus darbo stažas apie du metai, gyveno iš laikinų ar atsitiktinių darbų, išsilavinimas tik 9 klasės, pirmą nusikaltimą padarė sulaukęs vos 17 metų amžiaus, be to, turi skolinių įsipareigojimų, jų savanoriškai nedengia, darbo pasiūlymų išėjus į laisvę K. M. neturi. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolų padengimui. Juo labiau, kad, kaip matyti iš jo kriminalinės praeities, dauguma iš nusikaltimų padaryti siekiant gauti finansinės naudos. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė – 53 balai pagal OASys metodiką. Nors, kaip nurodyta, nekintanti rizika yra net 25 balai, tačiau vis tik kintanti rizika dar yra 28 balai, todėl teismas vertina, kad pakankamai aukšti pakartotinio nusikalstamumo balai rodo, kad nuteistasis nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį K. M. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. K. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo K. M. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo K. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 59-196, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys