- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 1-728-718/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- A. D., R. C.
- Kaltinamasis
- A. V.
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustato:
Kaltinamasis A. V. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas apie nukentėjusįjį paskelbti kompromituojančią informaciją: jis 2011-02-23, apie 12.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, radęs A. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson J20i“, ir neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas nukentėjusiajam A. D. paskelbti telefone esančią kompromituojančią informaciją apie jį ir jo draugės R. C. lytinį gyvenimą, 2011-02-25 savo naudai atvirai vertė A. D. perduoti jam 1000 Lt, 2011-03-09 atvirai vertė A. D. perduoti jam 500 Lt, 2011-03-14 atvirai vertė A. D. perduoti jam 300 Lt.
Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-02-23, apie 12.13 val., prie „Registrų centro“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, važiuojamojoje dalyje, ant žemės, pamatė gulintį mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson“. Telefono ekrano stiklas buvo suskaldytas. Jis paėmė telefoną, bandė jį įjungti, bet nepavyko. Telefonas buvo be SIM kortelės. Grįžęs namo, į rastą telefoną įsidėjo savo SIM kortelę, įjungė telefoną ir ėmė ieškoti telefone informacijos, kad galėtų surasti kokį nors numerį ir apie rastą telefoną pranešti jo savininkui. Telefone jis rado vyro ir moters pornografinių nuotraukų, filmuotos medžiagos. Apžiūrinėdamas telefoną, jis netyčia paspaudė mygtuką ir išsiuntė žinutę „norėčiau tave liesti”. Vakare jam paskambino moteris. Jis paaiškino, kad rado mobilaus ryšio telefoną ir moteris jam pasakė, kad tai jos draugo telefonas. Iš žinučių turinio jis suprato, kad telefono savininkas ir moteris labai intensyviai bendravo, siuntė vienas kitam daug žinučių. Jis moteriai pasakė, kad telefono savininkas jam paskambintų. Moteris jam padėkojo ir pasakė, kad pasakys savo draugui, kad šis jam paskambintų, tačiau tą dieną niekas jam nepaskambino. Kitą dieną ryte jis gavo elektroninį laišką, kuriame buvo teiraujamasi apie jo įmonės produkciją. Jis prisiminė, kad telefone buvo viena žinutė, kurioje buvo nurodytas elektroninio pašto adresas. Vardas asmens, kuris jam atsiuntė elektroninį laišką sutapo su žinutėje buvusiu vardu. Jis įtarė, kad rašo telefono savininkas, todėl per „google“ pagal pašto adresą pasitikslino ir įsitikino, kad jam iš tiesų parašė telefono savininkas. Apie telefoną jis nieko neminėjo, į užduotus klausimus apie produkciją jis jam atsakė. Po to, praėjus apie valandai laiko, jam paskambino vyras ir vėl teiravosi apie parduodamą produkciją, klausė kur yra įmonės būstinė ir kur galėtų atvykti pasišnekėti. Jis nors ir suprato, kad jam skambina vyras, kurio telefoną surado, tačiau jam apie telefoną nieko nesakė. Neprisimena, ar tą pačią dieną ar jau kitą, vyras jam vėl skambino, tačiau jis negalėjo kalbėti ir parašė jam SMS, kad žino, dėl ko jam skambina, ir paklausė, ką jam siūlo. Vyras parašė „100 Lt“. Jis parašė, kad vyras prirašytų dar vieną „0“. Šio modelio naujas telefonas kainuoja apie 500-600 Lt. Jis civiliniame kodekse buvo skaitęs, kad galima tartis dėl atlygio už rastą daiktą. Kelias dienas tarp jo ir telefono savininko vyko derybos dėl atlyginimo už rastą telefoną. Vyras jam siūlė 500 Lt ir klausė, kodėl nori 1000 Lt, jei lombarde už šį telefoną gautų mažiau pinigų. Jis vyriškiui parašė, kad telefone yra ir svarbios medžiagos. Po to susirašinėjimas nutrūko, telefono savininkas neberodė jokios iniciatyvos dėl telefono grąžinimo, todėl po kurio laiko jis parašė vyriškiui žinutę, kad telefone esančią medžiagą jis išsiųs vyriškio draugei kovo 8 dienos proga. Jis siūlė susitikti, tačiau vyras parašė, kad serga. Norėdamas greičiau atsikratyti telefonu, jis parašė, kad gali jį atiduoti už 300 Lt. Parašė žinutę ir moteriai, siūlydamas sumokėti už telefoną, bet moteris nieko neparašė. Po kurio laiko jam paskambino iš policijos ir prasidėjo tyrimas. Mano, kad vyras turėtų būti dėkingas vien todėl, kad telefoną rado jis, o ne paaugliai, kurie galėjo pornografinę medžiagą paviešinti internete. Pripažįsta, kad jis rašė tokio turinio SMS žinutes, kokios yra apžiūrėtuose telefonuose. Rašė žinutę, kad jei pinigų jam nesumokės, tai nuneš telefoną į lombardą su visom nuotraukom ir filmuota medžiaga, tačiau niekada vyrui niekaip negrasino, jo nešantažavo ir neskelbė, kad šią medžiagą išplatins internete ar kur kitur. Jis suprato, kad telefone esanti medžiaga yra turtas ir jis nenorėjo ir neketino jos ištrinti. Telefoną jam pačiam buvo nemalonu turėti ir jis norėjo kuo greičiau jį atiduoti. Būtų telefoną atidavęs ir už dyką, tik telefono savininkui reikėjo paskambinti ir susitarti, o ne tylėti, laukti ir pradėti žaisti tokį žaidimą. Jei telefono savininkas būtų daugiau nebeskambinęs, tai telefoną jis būtų nunešęs į policijos komisariatą.
Nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2011 metų vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, pametė savo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson“ su jame buvusia atminties kortele. Jam paskambinusi draugė R. C. pranešė, kad į savo mobilaus ryšio telefoną gavo keistą SMS žinutę, panašią į tas, kurias jis jai rašydavo. Jie vienas kitam buvo labai artimi, todėl sutriko, kai sužinojo, kad kažkas jai atsiuntė panašaus pobūdžio žinutę. R. C. jam sakė, kad jai paskambinęs asmuo pasakė, kad rado jo telefoną ir paprašė su juo susisiekti. Kitą dieną jis „google“ įvedė telefono numerį, iš kurio buvo skambinta R. C. ir tokiu būdu sužinojo kaltinamojo A. V. vardą, pavardę, darbovietę. Jis rašė ir skambino A. V., klausdamas apie produkciją, norėdamas susitikti ir įsitikinti, ar tikrai tas asmuo turi jo pamestą telefoną. Bet kaltinamasis vengė susitikti, nekėlė telefono ragelio. Po to jis gavo žinutę, jog A. V. žino, dėl ko jis skambina. Jis kaltinamajam parašė SMS klausdamas, ar šis tikrai turi jo telefoną ir pasiūlė už telefono grąžinimą sumokėti 100 Lt. A. V. parašė, kad prie siūlomos sumos reikia pridėti dar vieną nulį. Jis paklausė A. V., kodėl turėti taip brangiai mokėti už savo telefoną, nes nuėjęs į lombardą, sužinojo, kad daugiausiai už telefoną būtų galima gauti 200 Lt. Po to prasidėjo susirašinėjimas su A. V. ir tai truko apie 2 savaites. Jis išsigando, kad A. V. gali paskleisti telefone buvusią informaciją, todėl jis nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Kaltinamasis jam rašė, kad jis turėtų nemaloniai jaustis, jei telefone esanti informacija būtų paviešinta. Jis suprato, kad jį šantažuoja ir manė, kad kaltinamasis ir vėliau gali jį šantažuoti. Jis nerodė iniciatyvos susitikti su A. V., nes nežinojo, koks tai žmogus. Telefone buvo nufilmuoti intymūs santykiai su drauge, taip pat nuotraukos – tai buvo daroma jiems abiems su R. C. susitarus. Jei kaltinamasis būtų atidavęs telefoną, jis būtų sumokėjęs už tai 100 Lt ir nebūtų kreipęsis į policiją. Jis reiškia 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl šio įvykio jis negalėjo miegoti, gėrė vaistus, nervinosi, negalėjo dirbti, jautė baimę ir įtampą, kad telefone esanti informacija nebūtų paviešinta.
Nukentėjusioji R. C. parodė, kad tikslios datos neprisimena, kada iš draugo A. D. sužinojo apie dingusį mobiliojo ryšio telefoną. Ji žinojo, kokia informacija yra telefone. Į savo telefoną ji gavo SMS žinutę, kurios tekstas buvo beveik identiškas žinutei, kurias gaudavo iš A. D., tik žinutė papildyta žodžiais „trokštu apkabinti“. Ji suprato, kad žinutę atsiuntė tas asmuo, kuris rado telefoną ir apie tai pranešė draugui A. D.. Kadangi telefone buvo jos nuogos nuotraukos, filmuotas jos ir A. D. lytinis aktas, ji labai sutriko, sužinojusi, kad telefonas yra pas nežinomą asmenį. Ji pati paskambino telefono numeriu, iš kurio buvo gauta žinutė, ir atsiliepusiam vyriškiui pranešė, kad pametė telefoną ir norėtų jį atsiimti. Vyriškis atsakė, kad nori kalbėti su jos draugu. Vėliau A. D. skambino kaltinamajam, bet niekas neatsiliepė. Tuomet A. D. internete surado, kam priklauso telefono numeris. Jos žiniomis, A. D. ir kaltinamasis bendravo SMS žinutėmis. Ji iš kaltinamojo gavo 3 ar 4 žinutes, bet į jas ji nieko neparašė. Kaltinamasis jai siūlė nusipirkti informaciją, kuri buvo telefone, sakydamas, kad jos draugui tai visiškai nesvarbu. Ji suprato, kad kaltinamasis kalba apie informacijos paviešinimą ir paskelbimą internete, liepė jai nusipirkti „fotkes“. Ji dirba valstybės tarnyboje ir tokia paviešinta asmeninė informacija galėtų sužlugdyti jos gyvenimą. Reiškia 100000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi ji buvo pažeminta.
Iš 2011-03-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ (b.l. 26-27).
Iš 2011-03-30 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“ (b.l. 28-30), kuris pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam A. D. (b.l. 35).
Iš 2011-04-21 apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) atmintyje yra 23 SMS žinutės, gautos iš Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. kaltinamojo A. V. SMS žinutės, rašytos ir siųstos nukentėjusiajam A. D.. Žinučių turinys : „dar vieną 0 prirašyk ir bus ok“, „ gali nemokėt nusiųsiu jį dovanų tavo draugei kovo 8 proga, kad jai akys atsivertų“, „neturiu laiko paieškom davai 500 ir paimk savo turtą“, „na neimi telefono šiandien nešu į lombardą su visom nuotraukytėm“, “atiduodu į lombardą galėjai iš karto pasakyti“, „tai imsi tel“ „konkrečiai ryt iki pietų nepaimsi aš jį užstumiu su visu turiniu, belieka tikėtis, kad ne tavo kaimynas jį įsigys“, „susitinku su pirkėju paskutinį kartą klausiu imi? Ar parduot kitam? Atrašyt nesugebi?“, „Gerai už 300 imsi?“, „Ko nekeli? Pakelk pakalbėsim“, „Na ok. Tylėk įdomu koks straipsnis už pornografinio turinio laikymą“ (b.l. 25).
Iš 2011-05-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nukentėjusiajam A. D. priklausančiame mobiliojo ryšio „Sony Ericsson“ esanti medžiaga, kuri perrašyta į CD diską. Matomos nukentėjusiųjų fotonuotraukos, nuotraukos su moters lytiniais organais, vaizdo medžiaga, kurioje nufilmuotas vyro ir moters lytinis aktas (b.l. 31-33).
Iš 2011-03-30 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. C. pateikė mobilaus ryšio telefoną „ Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 36). Iš 2011-03-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos kaltinamojo A. V. SMS žinutės, rašytos ir siųstos nukentėjusiajai R. C.. Žinučių turinys: „ Laikykis... norėčiau apkalbint tave, paglostyti...esi man brangi ir artima...“, „nematau problemų. 500 ir pasiimk. Ryt nepaimsi, atiduosiu į lombardą. Nafik jis nereikalingas“, „ gal tu tą tel nusipirkti nori? Tavo meilužiui pofeni... šiaip ne kaip tavo ten fotkės ir filmukas...Ar atsiųsti tau jų keletą?“ (b.l. 37-41). Po apžiūros telefonas grąžintas R. C. ( b.l. 42).
Iš 2011-04-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos nukentėjusiojo A. D. SMS žinutės, rašytos ir siųstos kaltinamajam A. V.. Žinučių turinys: “turi mano telefoną?“, „ Koks modelis?“ „ Ką nori?“, „ 100“, ‚ lombarde gausi 200, kodėl turėčiau 1000 mokėt“, „ kokiai draugei?“ ‚ „500“, „ Ką reiškia be pinigų? Atiduosi ?“, „Tai kokiai čia draugei?“, „Galutinė kokia kaina?“ (b.l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais. Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos, t.y. dėl turto prievartavimo, kaltu neprisipažino, neigė kad jis grasino nukentėjusiajam A. D. paskelbti telefone esančią kompromituojančią informaciją bei savo naudai atvirai vertė A. D. perduoti pinigus. Kaltinamasis A. V. parodė, kad nukentėjusiajam negrasino, jo nešantažavo ir neskelbė, kad šią medžiagą išplatins internete ar kur kitur ir jei nukentėjusysis telefono būtų neatsiėmęs, tai telefoną jis būtų nunešęs į policijos komisariatą. Be to, jis teigė, kad telefoną jam pačiam buvo nemalonu turėti, jis norėjo kuo greičiau jį atiduoti ir būtų telefoną nukentėjusiajam atidavęs už dyką. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką. Kaltinamojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Iš paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad kaltinamasis susirašinėjimo su A. D. metu, tarėsi, kad už telefono su jame esančia medžiaga grąžinimą, nukentėjusysis turi sumokėti pinigus ir jei pinigai jam nebus sumokėti, tai jis nuneš telefoną į lombardą su visomis telefone esančiomis nuotraukomis ir filmuota medžiaga. Nukentėjusysis A. D. parodė, kad A. V. už telefono grąžinimą jis siūlė 100 Lt, tačiau A. V. nesutiko, sakydamas, kad reikia sumokėti 1000 Lt. Be to, kaltinamasis jam rašė, kad jis turėtų nemaloniai jaustis, jei telefone esanti informacija būtų paviešinta. Dėl tokio kaltinamojo elgesio jis suprato, kad jam yra grasinama ir jis yra šantažuojamas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esantis SMS žinučių apžiūros protokolas (b.l. 25), iš kurio matyti, kad A. V. siuntė A. D. žinutes, reikalaudamas sumokėti pinigus, t.y. atvirai vertė A. D. perduoti jam 1000 Lt, vėliau 500 Lt, dar vėliau 300 Lt, grasindamas nunešti telefoną su jame esančia medžiaga į lombardą. Nukentėjusioji R. C. patvirtino, kad jos žiniomis, A. D. ir A. V. bendravo SMS žinutėmis ir parodė, kad ji iš kaltinamojo gavo 3 ar 4 žinutes, kaltinamasis jai siūlė nusipirkti informaciją, kuri buvo telefone, sakydamas, kad jos draugui tai visiškai nesvarbu. Ji suprato, kad kaltinamasis kalba apie informacijos paviešinimą ir paskelbimą internete. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina daiktų apžiūros protokolas (b.l. 37), iš kurio matyti, kad R. C. iš A. V. priklausančio telefono numerio buvo atsiųsta žinutė, kuria siūloma sumokėti pinigus ir pasiimti telefoną, nes priešingu atveju, jis bus nuneštas į lombardą. Iš SMS žinučių matyti, kad kaltinamasis reikalauja už rastą telefoną su informacija pinigų, nukentėjusiajam nesutinkant su prašoma pinigų suma grasina nuotraukas ir vaizdo įrašą nunešti į lombardą ar parduoti, ir nurodo, kad yra baudžiamojo kodekso straipsnis už pornografinio turinio laikymą (b.l. 25). Kaltinamasis pripažino, kad teisiamojo posėdžio metu pagarsintas SMS žinutes nukentėjusiesiems siuntė jis. Kaltinamasis atvirai reikalavo perduoti turtą grasindamas paviešinti nukentėjusiuosius kompromituojančias nuotraukas ir vaizdo įrašą kitiems asmenims. Nukentėjusysis A. D. pagrįstai manė, jog kaltinamasis turi jo telefoną su vaizdo įrašu, kur jis lytiškai santykiauja su R. C., ir įrašas gali būti panaudotas, jeigu jis nevykdys jo reikalavimo perduoti turtą. Kaltinamojo grasinimai paskleisti nukentėjusiuosius kompromituojančią informaciją buvo realūs–jais buvo siekiama realiai įbauginti nukentėjusiuosius ir palaužti jų valią, kad jie vykdytų jiems pareikštas turtines pretenzijas. Grasinimai buvo išreikšti SMS žinutėmis. Turto prievartavimo esmę sudaro nukentėjusiojo vertimas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis. Be to, grasinimas turi būti realus ir tai nukentėjusysis suvokia. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad A. V. veika atitinka turto prievartavimo požymius, nes jis neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį perduoti pinigus už telefono su jame esančia vaizdo medžiaga grąžinimą ir toks reikalavimas buvo paremtas grasinimu paskelbti nukentėjusįjį A. D. bei jo draugę R. C. kompromituojančią medžiagą (parduoti telefoną su jame esančiomis nuotraukomis ir filmuota medžiaga). A. V. nevienkartiniais veiksmais – SMS žinutėmis vertė nukentėjusįjį įvykdyti jo neteisėtus reikalavimus. Kaltininko veiksmus kvalifikuojant kaip turto prievartavimą, svarbu, kaip faktines bylos aplinkybes suprato nukentėjusysis. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, nukentėjusysis A. D. suprato, kad pinigus jis turi perduoti vykdydamas neteisėtus A. V. reikalavimus, kurie buvo paremti grasinimu platinti jį ir jo draugę kompromituojančią informaciją, todėl kreipėsi į policiją. Turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo pareiškimo momento. Realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti - veikė tiesiogine tyčia, nes neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai grasindamas nukentėjusiajam A. D. paskelbti telefone esančią kompromituojančią informaciją, vertė A. D. sumokėti pinigus. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės reikalavimo perduoti turtą priežastis. Svarbiausias momentas, nulemiantis veikos kvalifikavimą kaip turto prievartavimą, yra reikalavimo neteisėtumas bei grasinimai dėl padarinių, neįvykdžius reikalavimo. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymu visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, grasindamas paskleisti apie nukentėjusįjį kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, tai yra fotonuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriose nukentėjusieji yra nuogi ir lytiškai santykiauja, savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti turtą – 1000 Lt, po to 500 litų, po to 300 litų. Kaltinamojo A. V. veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. V. atsižvelgiama į A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – nusikalstama veika yra tyčinė, apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.). Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. V. skiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės dydis nustatomas žymiai mažesnis už šios bausmės rūšies, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. sankcijoje, vidurkį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. nusikalto pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, dirba, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., kaltinamajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti A. D. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos jis negalėjo miegoti, gėrė vaistus, nervinosi, negalėjo dirbti, jautė baimę ir įtampą dėl to, kad telefone esanti informacija nebūtų paviešinta. Nukentėjusioji R. C. reiškia 100000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį grindžia tuo, kad ji buvo pažeminta, be to, ji dirba valstybės tarnyboje ir tokia paviešinta jos asmeninė informacija galėjo sužlugdyti jos gyvenimą.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5. str.).
Neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį ( o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą, atsižvelgiama ir į nukentėjusiųjų kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Kaip nustatyta iš byloje esančios ir teisiamojo posėdžio metu ištirtos medžiagos, nukentėjusysis A. D. pats telefone laikė neapsaugotą galimai jį ir jo draugę kompromituojančią medžiagą, nepagalvodamas, kad telefonas gali patekti į svetimo žmogaus rankas ir telefone esanti medžiaga gali tapti lengvai prieinama kitiems asmenims ar net paviešinta. Be to, pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs klaidą, kad telefone nesaugiai laikė asmeninę medžiagą. Taip pat atsižvelgiama ir į nukentėjusiosios R. C. neatsargumą bei lengvabūdiškumą, nes ji savo intymias nuotraukas ir video medžiagą nesaugiai leido laikyti A. D. telefone. Teismas daro išvadą, kad paties nukentėjusiojo A. D. bei nukentėjusiosios R. C. neatsakingi veiksmai iš dalies turėjo įtakos nusikalstamos veikos pasekmėms atsirasti. Nustatant nukentėjusiajam A. D. ir nukentėjusiajai R. C. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertinama kaltinamojo kaltė, atkreipiant dėmesį į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė tyčia, t. y. sąmoningai siekė sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų dėl galimo kompromituojančios medžiagos paskelbimo. Kaltinamojo kaltės forma, taip pat ir nukentėjusiųjų elgesys yra reikšmingos bylai aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas. Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo A. D. ir nukentėjusiosios R. C. patirtus išgyvenimus, baimę, įtampą, jaučiamą pažeminimą, bet ir į kaltinamojo A. V. kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Kaltinamasis dirba, kaip nurodė teismui, jo atlyginimas 4000 litų. Turtinė žala nukentėjusiesiems nepadaryta. Nukentėjusiojo A. D. prašoma priteisti 50000 Lt neturtinė žala ir nukentėjusiosios R. C. prašoma priteisti 100000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra aiškiai per didelė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareikštas A. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareikštas R. C. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita A. D. ieškinio dalis bei kita R. C. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką.
A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: byloje esantis CD diskas su vaizdo įrašu, perrašytu iš mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericson J20i“ (b.l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo A. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. V. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą A. D.. Kitą A. D. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios R. C. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. V. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą R. C.. Kitą R. C. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: byloje esantį CD diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.