- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- AN2-44-581/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00129-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimu E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį 1200 Eur bauda skiriant administracinio poveikio priemonę – turto (automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio D. R.) konfiskavimą, už tai, kad 2020 m. kovo 1 d. 15.55 val. Panevėžio r. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,00 promilių neblaivumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės.
2. Konfiskuoto automobilio savininkas D. R. apygardos teismui pateikė skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimu bei prašo nekonfiskuoti jo automobilio.
2.1. Nurodo, kad jis nepadarė jokio savavališko teisės pažeidimo. Savo noru automobilį davė pavairuoti E. M., tačiau nežinojo, kad jis yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti. Kaip automobilio savininkas, jis išgėręs sėdėjo automobilyje šalia E. M.. Už automobilį jis dar nėra išmokėjęs paskolos, įmokas liko mokėti du metus. Automobilis reikalingas, kad galėtų važinėti į darbą. Bylą nagrinėjant teisme jam nebuvo pasiūlyta galimybė susigrąžinti automobilį, nepaaiškinta, kodėl jo automobilis konfiskuotas dėl E. M. kaltės, kuris gavo 1200 Eur baudą, o baudai išieškoti buvo konfiskuotas jo automobilis. Prašo suteikti jam galimybę susigrąžinti savo automobilį, paaiškinti, ar tuo atveju, jeigu E. M. per 40 dienų sumokės jam paskirtą baudą, jam bus grąžintas automobilis. Gailisi, kad nepasidomėjo tuo, jog E. M. neturi teisės vairuoti.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas V. M. (toliau – Institucijos atstovas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, su D. R. skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka.
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime išdėstė pakankamai argumentų, kuriais remiantis E. M. buvo būtina skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę“. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonės savininkas, prieš duodamas vairuoti savo automobilį kitam asmeniui, privalo įsitikinti ar jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę vairuos asmuo, kuris turi teisę vairuoti, kad jis nėra vartojęs psichotropinių medžiagų ar alkoholio. D. R. neatliko jokių veiksmų, kad jam priklausančiu automobiliu nebūtų daromas administracinis nusižengimas. D. R. nepaklausė, ar jo automobilį vairuojantis asmuo (E. M.) turi teisę vairuoti, nepaprašė jo parodyti vairuotojo pažymėjimo. E. M. buvo nustatytas 1,00 promilės girtumas, žymiai viršijęs leistiną ribą, o D. R. administracinio nusižengimo padarymo metu važiavo automobilyje, kurį vairavo E. M.. D. R. nebuvo jokių kliūčių suprasti, ir, Institucijos atstovo nuomone, jis suprato, kad davė automobilį vairuoti neblaiviam ir teisės vairuoti neturinčiam asmeniui, t. y. žinojo, kad jo transporto priemonė naudojama administraciniam nusižengimui daryti. Atsižvelgus į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. M. paskyrė administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinį skundą padavė skundžiamu apylinkės teismo nutarimu konfiskuotos transporto priemonės (automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) savininkas D. R., kuris prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas šiose ribose.
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo procesinio sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
7. Skundžiamu nutarimu E. M. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,00 promilių neblaivumas. ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Apylinkės teismas E. M. paskyrė 1200 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – turto (automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio D. R.) konfiskavimą.
8. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, taip pat ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje, nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
10. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, skirdamas E. M. administracinio poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą nurodė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti tik taikant turto konfiskavimą, nes neblaivus automobilio savininkas D. R. pats savo noru davė vairuoti automobilį kitam neblaiviam asmeniui (E. M.), kuris neturi teisės vairuoti ir kartu su juo važiavo, todėl yra visos būtinosios sąlygos, numatytos ANK 29 straipsnyje, dėl ANK 424 straipsnio 5 dalies taikymo ir turto konfiskavimo. Nors skundžiamame nutarime tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau iš aptarto galima spręsti, jog apylinkės teismas šioje byloje ne pažeidėjui E. M. priklausantį turtą konfiskavo ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
11. Kaip matyti iš D. R. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant apylinkės teisme, bei apeliacinio skundo argumentų – jis (D. R.) įvykio dieną buvo neblaivus, todėl paprašė, kad jo automobilį BMW pavairuotų E. M.. Šią aplinkybę patvirtino ir E. M. teismo posėdžio metu nurodęs, kad jam telefonu paskambino D. R. ir paprašė nuo Panevėžio miesto iki Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), pavairuoti jo automobilį, su kuo jis sutiko. Bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu, kai E. M. vairavo automobilį BMW, jo savininkas D. R. kartu su juo sėdėjo šiame automobilyje, iki tol, kol jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Aptartos aplinkybės rodo, jog D. R. savo noru perleido valdyti (vairuoti) jam priklausantį turtą – automobilį E. M.. Nors D. R. nurodo, kad jis nežinojo, jog E. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nesuprato, nepastebėjo, kad pastarasis buvo neblaivus, tačiau remiantis šiais argumentais keisti apylinkės teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo nuostatų taikymo šioje byloje nėra pagrindo. Pažymėtina tai, kad D. R., būdamas teisėtu automobilio savininku ir perleisdamas savo turtą, šiuo atveju padidinto pavojaus šaltinį, privalėjo įsitikinti, kad asmuo, kuriam jis yra perduodamas, yra blaivus ir turi teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau šiuo atveju D. R. jokių veiksmų, įpareigojančių jį su savo turtu elgtis atsakingai ir rūpestingai, kad kiti asmenys negalėtų panaudoti jo priešingai visuomenės interesams – šiuo atveju administraciniam nusižengimui daryti, neatliko. Neįtikinantys D. R. argumentai, jog jis nežinojo, kad E. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes iš bylos duomenų (E. M. ir D. R. paaiškinimai) matyti, kad E. M. nebuvo atsitiktinis žmogus, kurio pastarasis paprašė pavairuoti jo automobilį, o buvo tas asmuo, kurį jis pažinojo, turėjo jo telefono numerį ir į kurį kreipėsi pagalbos. Nors kaip nurodo D. R., jis pats įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, situacijos suvokimui, tačiau teismo pozicija ta, jog automobilio savininko D. R. elgesys perduodant jį vairuoti neblaiviam asmeniui (E. M. buvo nustatytas 1,00 promilės neblaivumas), negali būti pagrindu netaikyti turto konfiskavimo, ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad D. R., vartodamas alkoholį, savo veiksmais sukūrė tokią situaciją, dėl kurios turi ir atsakyti. Dėl visų paminėtų aplinkybių apygardos teismas daro išvadą, kad šioje byloje egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas konfiskuoti D. R. priklausantį automobilį.
12. Apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymas iš esmės pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Pažymėtina, kad automobilio savininkas turėjo ir galėjo imtis pakankamų bei efektyvių priemonių, užtikrinančių, kad jam priklausantis automobilis nebūtų panaudotas administraciniam nusižengimui daryti (jis pats ieškojo asmens, kuris jį, neblaivų, galėtų parvežti namo), tačiau automobilį vairuoti patikėjo ir sudarė sąlygas neblaiviam ir vairuoti teisės neturinčiam E. M.. E. M. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam), vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas padarytas magistraliniame kelyje Vilnius - Panevėžys, pakankamai intensyvaus eismo metu (15.53 val.), todėl tokie neteisėti E. M. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių, paties pažeidėjo bei automobilyje buvusio D. R. sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei neįžvelgiant pagrindo išvadai, kad šiuo atveju ANK 29 straipsnio nuostatų taikymas galėtų aiškiai pažeisti proporcingumo principą, apygardos teismas daro išvadą, jog D. R. automobilis konfiskuotas ne tik tinkamai pritaikius minėtas ANK nuostatas, tačiau ir nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.
13. D. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu jam nepaaiškinta jokia galimybė susigrąžinti automobilį. Pažymėtina, kad savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Šiuo atveju D. R. priklausančio automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo automobilio naudotojo (šiuo atveju E. M.) atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti. Automobilio savininkas D. R. savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka, iš E. M. reikalaudamas atlyginti padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios D. R., konfiskavimas nelaikytina neproporcinga.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.