Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Informo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Informo“ ieškinį atsakovams UAB „SV statyba“ ir IĮ „Roko statyba“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 54 991,24 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 825 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąją turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ir atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant arba jo nepakankant, pinigines lėšas ir turtines teises 55 816,24 Lt sumai bei uždrausti atsakovams visa apimti šiuo nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei piniginėmis lėšomis bei turtinėmis teisėmis disponuoti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl 2013 m. kovo 26 d. nutarties, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovo IĮ „Roko statyba“ nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas, neviršijant 54 991,24 Lt sumos, bei atsakovo UAB „SV statyba“ nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas, neviršijant 54 991,24 Lt sumos, leidžiant atsakovams naudoti areštuotas lėšas atsiskaitymui su ieškovu UAB „Informo“, taip pat su atsakovų darbuotojais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir valstybine mokesčių inspekcija.

Atsakovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti, o nutartį, kuria naikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdyti skubiai, priteisti iš ieškovo atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas konstatavo, kad atsakovų atskirajame skunde nurodyta bei pagrįsta prie jo pateiktais įrodymais, kad atsakovai turi daugiau turto nei nuogąstauja ieškovas, įmonės yra veikiančios, realiai vykdančios veiklą, jų finansinė būklė stabili. Be to, kaip nurodyta atskirajame skunde, IĮ „Roko statyba“ neatsiskaitymą su Sodra nulėmė paties ieškovo veiksmai. Teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, atsakovų valdomą turtą, galimybes atsiskaityti, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio reikalavimų apimties mastas nesudaro pagrindo atsakovams vengti atsiskaityti su ieškovu, nes jų turtinė padėtis neduoda pagrindo abejonėms dėl būsimo sprendimo įvykdymo galimybės ieškinio tenkinimo atveju, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto.

Atskirojo skundo argumentai

atsakovų pateikta vieša informacija apie IĮ „Roko statyba“ yra nepatikima, tuo tarpu ieškovas buvo pateikęs viešą informaciją apie IĮ „Roko statyba“ kreditingumą ir skolas, kurios patikimumą pagrindžia įrodymai. Ieškovo pateiktą informaciją apie IĮ „Roko statyba“ skolas, pagrįstumą įrodo pačių atsakovų pateikti įrodymai: atsakovų pateiktas sąskaitos išrašas pagrindžia, kad IĮ „Roko statyba“ 2013-05-24 nebuvo atsiskaičiusi su Sodra už 2012 m. rugsėjo, spalio, 2013 m. kovo ir balandžio mėnesius, tuo tarpu už šiuos mėnesius turėjo būti atsiskaityta jau atsakovų atskirojo skundo padavimo metu.Atsakovai nurodė, kad IĮ „Roko statyba“ savininko nekilnojamojo turto vertė sudaro 52360 Lt. Vis dėl to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad nurodytų turto bendrasavininkiais be paties R. V. yra dar du asmenys, todėl jo turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė, o duomenų apie kitą jam priklausantį turtą nėra pateikta. Taigi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas IĮ „Roko statyba“ įmonės vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, o jo savininko turtas yra mažesnis už ieškinio sumą. Patys atsakovai pripažino, kad IĮ „Roko statyba“ yra maža įmonė, turinti vieną darbuotoją, kad ne laiku atsiskaitinėjo su Sodra, todėl galima teigti, jog kyla pagrįstų abejonių ar IĮ „Roko statyba“ dėl savo ir savininko turtinės padėties bus pajėgi įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Pateikti įmonės finansinės padėties įrodymai neeliminuoja abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Iš atsakovų pateiktų dokumentų matyti, kad didesnė atsakovo UAB „SV Statyba“ turto dalis yra trumpalaikis turtas, kuris nėra pakankamas garantas ieškinio reikalavimų įvykdymui. Be to, atsakovo UAB „SV statyba“ turto vertė mažėja, įmonė turi tik 8 323 Lt „laisvo“ kapitalo. Todėl garantuoti, kad atsakovo UAB „SV Statyba“ galimybės atsiskaityti su ieškovu visu ginčo laikotarpiu nemažės, galima tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas UAB „SV Statyba“ jau vykdydamas su ieškovu sudarytą statybos rangos sutartį elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su ieškovu, todėl priėmus palankų ieškovui teismo sprendimą UAB „SV Statyba“ taip pat gali vengti vykdyti ir šiuos savo įsipareigojimus. Įvertinus ieškovo prašymą, t.y. tai, kad pirma prašoma taikyti areštą nekilnojamam ir kilnojamam turtui, o po to – piniginės lėšoms ar turtinėms teisėms, darytina išvada, kad bus išlaikyti pusiausvyra tarp ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų.

pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieškinio reikalavimų apimties mastas, grindžiamas dėl defektų šalinimo atsiradusiais nuostoliais, kas yra vertinamieji dalykai ginčo nagrinėjimo eigoje, nesudaro pagrindo atsakovams vengti atsiskaityti su ieškovu, nes atsakovų turtinė padėtis nesudaro abejonių dėl teismo sprendimo įvykdymo galimybės ieškinio tenkinimo atveju.Ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovų finansinė padėtis yra bloga, atsakovai vengs įvykdyti savo prievoles arba kad ketina artimiausiu metu sudaryti sandorius dėl turto perleidimo, kurie lems būsimo teismo sprendimo neįvykdymą. Aplinkybę, kad statybos darbai buvo atliekami nenukrypstant nuo projekto ir be esminių defektų, patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, todėl preliminariai įvertinus ieškovo ieškinį, nėra pagrindo daryti išvados, kad šioje civilinėje byloje galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Ieškovo bandymai laikinosiomis apsaugos priemonėmis daryti įtaką atsakovų veiklai yra piktnaudžiavimas teise, siekiant įgyti pranašumą civilinėje byloje. Be to, deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių varžantis pobūdis suponuoja šio instituto išimtinumą, todėl teismui tenka pareiga įsitikinti, ar tikrai egzistuoja būtinumas jas taikyti.Ieškovo pateikta informacija iš viešųjų šaltinių nėra patvirtinta CPK nustatyta tvarka ir turi analogišką įrodomąją galią kaip ir atsakovų pateikta informacija iš analogiškų šaltinių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovų pateiktą informaciją iš VĮ „Registrų centras“ ir dokumentus, pateiktus atsakingoms institucijoms apie finansinę būklę ir įsipareigojimus. Šiai dienai IĮ „Roko statyba“ įsiskolinimo Sodrai neturi. Atsakovas UAB „SV statyba“ yra veiklą vykdanti bendrovė, siekianti pelno, o turto pokyčiai veikloje yra natūralus procesas. Šie turto pokyčiai neturėjo jokios įtakos bendrovės nekilnojamojo turto balansui, iš kurio, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, būtų patenkinti ieškovo reikalavimai. Be to, atsakovo turto vidutinė rinkos vertė ženkliai viršija ieškovo pareikštus reikalavimus. Po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovai nesudarė nei vieno turto perleidimo sandorio ir toliau įprastai vykdo savo veiklą.Priešingai, nei nurodo ieškovas, atsakovas UAB „SV statyba“ tinkamai ir sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus, siekė bendradarbiauti ir gauti atlygį už atliktus darbus, tačiau ieškovas pats nebendradarbiavo, atsisakė sumokėti už atliktus darbus, dėl ko atsakovas buvo priverstas ginti savo teisę teisme ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl 192 680,77 Lt skolos priteisimo (civilinė byla Nr.2-1064-513/2013).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovų atskirasis skundas ir panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areštas. Apeliantas ginčija tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu, kyla reali grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovai neturi pakankamai turto tokiam sprendimui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas (CPK 144 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Be to, teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1624/2010). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr.2-447/2009). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo suma sudaro 54991,24 Lt. Atsakovai pateikė teismui finansinės atskaitomybės bei turimo turto dokumentus, patvirtinančius realias jų galimybes atsiskaityti su ieškovu, jeigu būtų priimtas atsakovams nepalankus teismo sprendimas šioje byloje. Iš atsakovo UAB „SV statyba“ 2010 m., 2011 m. turto balansų matyti, kad atsakovo turtas 2010 m. sudarė 457 060 Lt, o 2011 m. – 375 963 Lt. Be to, iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės matyti, kad UAB „SV statyba“ 2012 m. turėjo 412 051 Lt turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 177 771 Lt, šiais metais įmonė gavo 54 004 Lt grynojo pelno, todėl darytina išvada, kad įmonė veikia pelningai. Be to, abu atsakovai pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (t.2, b.l. 42-44; 49), patvirtindami, kad tiek IĮ „Roko statyba“ savininkas, tiek pati UAB „SV statyba“ turi nekilnojamojo turto, kuriuo, esant jiems nepalankiam teismo sprendimui, galėtų būti užtikrintas tokio sprendimo įvykdymas. Ta aplinkybė, kad IĮ „Roko statyba“ turi tik vieną darbuotoją ar vėluoja sumokėti valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai) nepatvirtina realios grėsmės būsimo teismo sprendimo, galimai palankaus ieškovui, realiam ir tinkamam įvykdymui, be to, atsakovas šiai dienai pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-07-16 pažymą, kad 2013-07-16 dienai IĮ „Roko statyba“ Sodrai nėra skolingas (t.2, b.l.92). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO patvirtina, kad teismuose atsakovams nėra pareikšti jokie turtiniai reikalavimai, išskyrus ginčus tarp bylos šalių. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti, taip pat jų patikimumą bei tarpusavio ryšį su kitais dokumentais. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek šalių pateiktus oficialius dokumentus, tiek jų pateiktus duomenis, gautus iš viešosios interneto erdvės, kurių visuma patvirtina, jog šiuo metu jokios realios grėsmės galimai ieškovui palankiam sprendimo įvykdymui nėra.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktinės aplinkybės, kurios leidžia padaryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, t.y. asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti faktines aplinkybes ir jas pagrįsti įrodymais, kurie leistų daryti prielaidą, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas, jeigu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių aiškių argumentų, įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, kad atsakovai ėmėsi veiksmų paslėpti jiems priklausantį turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, ar kitų veiksmų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovai sieks apsunkinti galimą išieškojimą vykdant būsimą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodyti šalių argumentai dėl ginčo esmės ir šalių bendradarbiavimo ar atliktų darbų trūkumų, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, neturi reikšmės ir nėra vertinami. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas turi teisę, numatytą CPK 144 str., prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams, o ieškovo naudojimasis tokia priemone negali būti laikomas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, todėl priešingi atsakovų argumentai laikyti nepagrįstais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir pagrįstai nusprendė, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, nėra. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.