Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2012-03-30 · Civilinė byla Nr. 2-384-280/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
2-384-280/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
Š. N.
Advokatai
Justas Sankaitis
Civilinė byla Nr. 2-384-280/2012Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00590-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1; 116.1; 116.4; 126.8;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 30 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant: ieškovo bankrutavusios UAB „Grafystė“ atstovui, bankroto administratoriaus UAB „Inovestus“ įgaliotam asmeniui Gintarui Trepšiui, ieškovo atstovui advokato padėjėjui Justui Sankaičiui, atsakovui Š. N.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Grafystė“ ieškinį atsakovui Š. N. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo bankrutavusios UAB „Grafystė“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo priteisti iš atsakovo Š. N. ieškovo bankrutavusios UAB „Grafystė“ naudai 559 234 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojamas nuo priteistos teismo sumos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2011-02-17 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Grafystė“. Paskirtas bankroto administratorius, patikrinęs per paskutinius 36 mėnesius bendrovės sudarytus sandorius, finansinius dokumentus, kreipėsi į teismą dėl žalos, padarytos kreditoriams priteisimo iš atsakovo, kadangi jis būdamas bendrovės administracijos vadovu ir vieninteliu akcininku, pažeidė kreditorių teises ir jiems padarė žalą, laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius nurodė, kad nuo ieškovo įsteigimo (2005 m. lapkričio 2 d.) iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ieškovo administracijos vadovo – direktoriaus pareigas ėjo atsakovas Š. N.. Jis taip pat buvo vienintelis ieškovo akcininkas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius, patikrinęs ieškovo finansinius dokumentus nustatė, kad pagal 2009 m. gruodžio 31d. ieškovo balansą, ieškovas turėjo turto už 1 595 896 Lt sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 646 739 Lt sumą, t.y. įmonė jau buvo nemoki, kas ir konstatuota 2011 m. vasario 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje. Tuo metu ieškovo turimo turto būtų beveik užtekę padengti visus kreditorinius reikalavimus. Kadangi ieškovo kreditoriai, šiam tapus nemokiu, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tai padaryti privalėjo atsakovas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamus sprendimus, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o minėto įstatymo 5 str. nustato, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti bendrovės savininkas ar administracijos vadovas. Pagal 2009 metų ieškovo ūkinės veiklos rezultatus, atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas yra nemokus. Ieškovo teigimu atsakovas ne tik, kad nevykdė įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, bet ir toliau vykdė nuostolingą komercinę - ūkinę veiklą, vykdė komercines - ūkines operacijas ir perleido likusį bendrovės turtą tretiesiems asmenims mažesne negu likutinė balansinė vertė kaina. Bankroto administratorius nustatė, kad ieškovas per 2010 metus patyrė 120 775 Lt nuostolį, o per 2011 metų du mėnesius - dar 568 611 Lt nuostolį. Atitinkamai ieškovo turtas sumažėjo nuo 1 595 896 Lt iki 212 415 Lt sumos. Dėl neteisėtų kaltų atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovo skolos daugiau kaip tris kartus viršija likusią į ieškovo balansą įrašyto turto vertę. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. gegužės 5 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi patvirtino 771 649,01 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus, akivaizdu, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), dėl kurių ženkliai sumažėjo ieškovo turtas, nebėra galimybės patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų. Skirtumas tarp teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų (771 649,01 Lt) sumos ir likusio ieškovo turto (212 415 Lt) sumos yra 559 234 Lt. Atsakovo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 str.). Tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu atsakovas būtų pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tik paaiškėjo ieškovo nemokumas, ieškovo įmonės turto būtų beveik užtekę atsiskaityti su tuo metu buvusiais ieškovo kreditoriais. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas, atlikdamas įmonės interesams prieštaraujančius veiksmus, pažeidė įstatymus ir nevykdė įstatymo nustatytos pareigos. Esant ieškovui nemokiam, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, toliau vykdė nuostolingą ūkinę-komercinę veiklą ir mažino ieškovo turimą turtą. Tokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) buvo padaryta 559 234 Lt žala ieškovui ir ieškovo kreditoriams.

Atsiliepimas

Atsakovas Š. N. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą 2009 m. Tuo metu UAB „Grafystė“ buvo moki, jos skolos neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl nebuvo jokio pagrindo kelti bankroto bylą. Atsakovo teigimu, UAB „Grafystė“ mokumą 2009 m. įrodo ir tas faktas, kad 2009-05-20 UAB "Lemora" pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą iškelti bankroto bylą UAB „Grafystė", tačiau bankroto byla nebuvo iškelta, nes įmonės padėtis neatitiko Lietuvos Respublikos bankroto įstatyme nustatytų nemokumo reikalavimų. UAB „Grafystė“ pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudarė tik 27% į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad bankroto administratoriui yra perduoti visi UAB „Grafystė“ dokumentai, iš kurių matosi, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusės įmonės balanse įrašyto turto vertės iki pat 2011 metų sausio mėnesio, todėl inicijuoti bankroto iškėlimo procedūros anksčiau nebuvo pagrindo. Atsakovo teigimu, įmonės turto pardavimas buvo atliekamas siekiant užbaigti pradėtus projektus, ir atsiskaityti su projekto finansuotoju. Nuo ieškovo nurodyto laiko iki bankroto bylos iškėlimo įmonė nesudarė jokių naujų sandorių, kurie būtų padidinę įmonės įsipareigojimus, ar kitaip neigiamai įtakoję įmonės finansinę būklę, be to bankroto administratorius ataskaitoje nurodė, kad nenustatyta faktų, kad UAB „Grafystė“ sudaryti sandoriai prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir norminiams aktams. Atsakovas nurodo, kad UAB „Grafystė“ veiklos nuostolingumą nulėmė ekonominė krizė, ypač palietusi nekilnojamojo turto sritį, kurioje įmonė vykdė savo veiklą. Atsakovas Š. N. atsiliepime patvirtino, kad visus kaip UAB „Grafystė“ savininko veiksmus, susijusius su įmonės turto disponavimu, jis atliko siekdamas atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti įmonės nemokumo. Be to atsakovas, siekdamas pagerinti UAB „Grafystė“ finansinę padėti, įnešė į įmonės sąskaitą 158 470 Lt asmeninių lėšų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutinka, kad įmonė patyrė papildomus nuostolius, nes laiku nebuvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Grafystė“ priklausančio turto vertės sumažėjimą nulėmė pasaulinės ekonominės krizės sukeltas nekilnojamojo turto kainų mažėjimas, ankstesnis bankroto bylos iškėlimas nebūtų nulėmęs turto, reikalingo kreditorių reikalavimams patenkinti vertės išlikimo. Bankroto bylos iškėlimas būtų užvilkinęs turto pardavimo galimybę, tuo dar labiau padidinant įmonės įsiskolinimą dėl pagal sutartis priskaičiuojamų palūkanų ir delspinigių, bei nekilnojamo turto vertės sumažėjimo, dėl ekonominės krizės (LR CK 6.253 str. 6 p.). Turto realizavimas per bankroto procedūrą nebūtų atnešęs papildomų pajamų, o tik jas sumažinęs, nes bankroto administravimo išlaidos yra keletas tūkstančių litų per mėnesį, o įmonės administravimo išlaidos sudarė tik kelis šimtus litų per mėnesį. Atsakovas, remdamasis Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nurodo, kad nei vienas iš turėtų nekilnojamo turto objektų nėra parduotas mažesne nei rinkos verte. Atsakovas, būdamas UAB „Grafystė“ savininku ir administracijos direktoriumi, 2009 nesikreipė dėl įmonės bankroto iškėlimo, nes pastaroji tuo metu buvo moki. Atsakovas tęsė įmonės veiklą nepažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų, siekė atsiskaityti su kreditoriais ir nepadarė ieškovui bankrutavusiai UAB „Grafystė“ jokios turtinės žalos. UAB „Grafystė“ turtas sumažėjo ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl ekonominio sunkmečio nulemto turto vertės rinkoje pasikeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies ( CPK 268-270 str.)

Nustatytos aplinkybės ir įrodymai

Panevėžio apygardos teismas 2011-02-17 nutartimi pagal kreditoriaus UAB„Santrika“ ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „Grafystė“. Nuo UAB „Grafystė“ įsteigimo (2005 m. lapkričio 2 d.) iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ieškovo administracijos vadovo – direktoriaus pareigas ėjo atsakovas Š. N.. Jis taip pat buvo vienintelis ieškovo akcininkas.

Pagal 2009 m. gruodžio 31d. ieškovo balansą, ieškovas apskaitė turto už 1 595 896 Lt sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 646 739 Lt sumą, t.y. įmonė jau buvo nemoki, kas ir konstatuota 2011 m. vasario 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje. UAB „Grafystė“ per 2010 metus patyrė 120 775 Lt nuostolį, o per 2011 metų du mėnesius - dar 568 611 Lt nuostolį. Atitinkamai ieškovo balanse apskaitomas turtas sumažėjo nuo 1 595 896 Lt iki 212 415 Lt sumos. Taip atsitiko dėl to, kad bendrovės dėl apyvartinių lėšų trūkumo iš esmės nuo 2009 m. kovo mėn. jokios ūkinės-komercinės veiklos nebevykdė, bendrovėje dirbo tik direktorius ir buhalterė, bet iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovas pardavinėjo turimą ir bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, atsiskaitinėjo su AB Ūkio banku, kuris buvo suteikęs UAB „Grafystė“ kreditą. Po 2009-12-31 bendrovė nebesudarė jokių naujų sandorių, kurie būtų padidinę įmonės įsipareigojimus, ar kitaip neigiamai įtakoję įmonės finansinę būklę. Dėl šių faktinių aplinkybių iš esmės ginčo nėra.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar po 2009-12-31 UAB „Grafystė“ jau buvo nemoki, nes iš byloje pateiktos Panevėžio apygardos teismo 2009-06-26 nutarties matyti, kad bendrovei nebuvo keliama bankroto byla 2009 m. birželio mėn. pagal kreditoriaus UAB „Lemora“ ieškinį. Nutartyje konstatuota, kad 2009-06-15 skolos siekia 1 231 791 Lt, o turto bendrovė apskaito už 1 440 453 Lt, bet bendrovės praterminuotos skolos tik 393 968 Lt. Iš paties atsakovo Š. N. pateiktų sutarčių nustatyta, kad 2009-12-31 UAB „Grafystė“ turėjo AB Ūkio bankui grąžinti 320 000 Lt kreditą, suteiktą UAB „Grafystė 2007-11-07( b.l. 73), o iki 2009-11-01 – dar 259 998,26 Lt. ( b.l. 87 b.l.101). Nurodytu laiku įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, nors ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus. Šiomis aplinkybėmis 2010-05-09 UAB „Grafystė“, Š. N. ir AB Ūkio bankas susitarė, kad bankui negrąžinta iki 2009-12-31 772 430,99 Lt skola bus grąžinta taip: iki 2010-07-31-290 000Lt; iki 2010-09-30-300 000 Lt, o likusi skolos dalis iki 2010-12-31 ir ją solidariai grąžins UAB „Grafystė“ ir atsakovas Š. N. ( b.l. 103- sutartis Nr. 09-12-09/06-01). Nurodytos aplinkybės rodo, kad po to, kai pasibaigė terminas kredito grąžinimui, bendrovė jau buvo nemoki, vien bankui negrąžinto kredito suma buvo beveik lygi pusei bendrovės apskaityto turto vertės ( 797 948 Lt) kreditoriui UAB „Panevėžio lytagra“ teismo sprendimu priteista skola siekė 207 615,26 Lt, todėl bendrovė nebegalėjo laiku atsiskaityti su banku, su kreditoriais dėl nemokumo. Nevykdydama veiklos, negaudama jokių pajamų prisiėmė neįvykdomus įsipareigojimus, ką patvirtino vėlesnė situacija.

Atsakovas Š. N. tuo metu galėjo įvertinti visas susiklosčiusias aplinkybes ir jau inicijuoti bendrovei bankroto bylą, nes nekilnojamojo turto kainos krito ir dėl to, turint įsipareigojimų ne tik bankui ( 772 431 Lt), bet ir kitiems kreditoriams dar iki 574 625 litų, lėšų, gautų už bendrovei priklausančio turto pardavimą, nebūtų užtekę atsiskaityti su visais kreditoriais. To nerūpestingai tikėjosi atsakovas Š. N..

Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad dėl bankroto bylos neinicijavimo po 2009-12-31, UAB „Grafystei“ Š. N. padarė 559 234 Lt žalą, kurią paskaičiavo kaip skirtumą tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų ( 771 649 Lt ir likusio ir po bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoto turto vertės ( 212 415 Lt). Iš esmės po 2009-12-31 naujų kreditorių nebeatsirado, tik dalies kreditorių reikalavimai išaugo, o dalies sumažėjo. Tai patvirtina administratoriaus pateiktos pažymos apie 2009-12-31 kreditorių skolas ir jų pokyčius iki bankroto bylos iškėlimo. Iš jų matyti, kad AB Ūkio bankas skola sumažėjo iki 68 397,02 Lt ( nuo 772 430,99 Lt), o padidėjo pačiam Š. N. 9 899,62 litais, R. Č. 374,60 litais, VMI 133 848,26 litais, VSDFV Panevėžio skyriui 783,38 litais bei UAB „Baltgiris“ 1 452 litais. Valstybinei mokesčių inspekcijai skola išaugo dėl nesumokėto PVM už parduotą įkeistą turtą, nes visos lėšos kartu su priskaičiuotu PVM buvo perduotos AB Ūkio bankui. Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad faktiškai skolos dėl bankroto bylos nekėlimo pasibaigus 2009 metams padidėjo tik 12 544,1 Lt, iš kurių 9 899,62 Lt – skola bendrovės vadovui Š. N. dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio ir bendrovei jo paties suteiktos paskolos. Teismas konstatuoja, kad Š. N. padaryta bendrovei dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku žala siekia tik 12 544,1 Lt. Nurodyto PVM nemokėjimas nesusijęs su tikraisiais tiesioginiais nuostoliais bendrovei, nes nesumokėta suma sumažėjo AB Ūkio bankui mokama skola. Jeigu būtų buvusi sumokėtas PVM, tai šia suma AB Ūkio banko skola būtų didesnė. Todėl VMI reikalavimo išaugimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijęs su bankroto bylos kėlimo laiku faktu. Byloje pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad atlikti turto pirkimo-pardavimo sandoriai teisėti ir pagrįsti, jie neginčijami. PVM skaičiuojamas sandorių pagrindu.

Teisiniai argumentai

2001 m. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis 2008 m. gegužės 22 d. įstatymu, įsigaliojusius 2008 m. liepos 1 d. buvo papildytas 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo( asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus aktus. Jo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai įstatymais nustatytų pareigų nevykdymas. Vadovo atsakomybė skiriasi nuo įmonės atsakomybės kreditoriams. Vadovas atsako tuomet, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja jos nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, nes tokie vadovo veiksmai nebeatitinka protingos verslo rizikos, prieštarauja geriems verslo standartams. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingos aplinkybės dėl įmonės nemokumo priežasčių, nes visais atvejais išlieka įstatyme įtvirtinta įmonės vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą. Nėra reikšmingos ir vadovo pastangos imtis pačiam veiksmų, kad bendrovės turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, mažesnėmis sąnaudomis, nei pardavinėtų administratorius, kaip nagrinėjamojoje byloje tvirtina atsakovas Š. N..

Tam , kad būtų galima taikyti administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos(nuostolių) atsiradimą , jo kaltė preziumuojama ( CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi bendrovės vadovas. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Š. N., pažeisdamas prievolę inicijuoti UAB „Grafystė“ bankroto bylą po 2009-12-31, bendrovei bei jos kreditoriams ( ir sau, kaip kreditoriui) padarė 12 544 Lt žalą, kuri ir priteistina. Teismas negali daryti , nesant reikalavimo, atsakovo reikalavimo ir iš jo priteistinos žalos įskaitymo, nes tai gali daryti tik ieškovas bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 str.,

nusprendžia:

Bankrutavusios UAB „Grafystė“ ieškinį atsakovui Š. N. tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Š. N. ( a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai UAB „Grafystė“ ( įm. kodas 3005 01377) 12 544 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 12 544 Lt sumos, skaičiuojamas už laiką nuo 2011-10-25 iki sprendimo visiško įvykdymo ir į valstybės biudžetą 376 Lt žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į VMI Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui Š. N. Panevėžio apygardos teismo 2011-10-24 nutartimi, pakeisti, nurodant kad laikinosios apsaugos priemonės-turto areštas taikomas turtui, kurio vertė 12 544 Lt

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė