- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- AN2-207-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00337-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. C.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. birželio 2 d. pagal gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu M. C. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį 1 400 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas, kad įmonė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra UAB „ (duomenys neskelbtini)“ kreditorė, o mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 20 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 290 079,16 Eur, kuri susidarė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. vasario 11 d., bendrovė atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ((duomenys neskelbtini), UAB, UAB „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB, UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „ (duomenys neskelbtini),“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „ (duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „(duomenys neskelbtini) “, „ (duomenys neskelbtini), UAB ir kitais kreditoriais. Taip bendrovė pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. C. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
3.1. Apeliantas aptaria ANK 120 straipsnio 1 dalies dispoziciją, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bei teigia, kad pagal sutartį mokestinės prievolės terminas nebuvo suėjęs, o po prievolės atsiradimo mokėti VMI skolos įmoką nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas kitam kreditoriui, todėl nebuvo pažeistas įstatyme nustatytas mokėjimo eiliškumas.
3.2. Vadovaudamasis ANK 636 straipsniu, kad teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas teisės taikymo aktas, grindžiamas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, taip pat ANK 569 straipsnio 4 dalimi, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl jo nurodytų argumentų, t. y. kad mokestinės prievolės terminas nebuvo suėjęs, kad po šios mokestinės prievolės atsiradimo nebuvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams, nieko nepasisakė, nesiaiškino ir skundžiamame nutarime nenurodė, nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsirado mokėti skolą valstybės biudžetui, todėl teismo išvada, kad jis pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė D. Š. prašo M. C. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju M. C. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo.
9. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.
10. Apeliaciniame skunde M. C. teigia, kad pagal sutartį mokestinės prievolės terminas nebuvo suėjęs, o po prievolės atsiradimo mokėti VMI skolos įmoką nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas kitam kreditoriui, todėl nebuvo pažeistas įstatyme nustatytas mokėjimo eiliškumas. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto teiginiu, kad jis nepažeidė įstatyme numatyto eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis).
11. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 10 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-1780, pagal kurią UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 125 301,94 Eur mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimo terminas buvo 2020 m. sausio 27 d., sumokėjimą išdėstė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. sausio 25 d. Pažymėtina, kad pagal sudarytą grafiką, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2021 m. sausio 25 d. kiekvieną mėnesį privalėjo mokėti nustatytų dydžių įmokas, tačiau bendrovė nesilaikė minėtos sutarties sąlygų, ir pagal nustatytą grafiką mokėtinų įmokų, išskyrus tai, kad 2020 m. vasario 26 d. sumokėjo 5 200 Eur ir 2020 m. kovo 5 d. – 98,44 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai įmokų nemokėjo, todėl 2020 m. vasario 10 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-1780 buvo nutraukta.
12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-1780, nuo 2020 m. vasario 25 d. kiekvieną mėnesį privalėdama mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinės nepriemokos įmokas, jų nemokėjo, tačiau M. C., būdamas atsakingas už UAB „ (duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą ir žinodamas apie bendrovės skolą valstybės biudžetui, tuo metu, t. y. 2020 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais ((duomenys neskelbtini), UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB, UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „ (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ UAB, UAB „ (duomenys neskelbtini)“, „ (duomenys neskelbtini), UAB ir kitiems). Todėl M. C., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinę veiklą ir žinodamas apie bendrovės skolą valstybės biudžetui, atsiskaitydamas su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinė mokesčių inspekcija, vienareikšmiškai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.
13. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad M. C. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, yra įrodyta, todėl skundžiamu nutarimu jis nubaustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai.
14. Esant nustatytoms ir patartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą nepakeistą ir M. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.